Marcos 13

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc iganam putyaj Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m con icuyujcɨɨwiñ, tu̱m jém icuyujcɨɨwiñ iñɨ́máy:
1 Jesu Tafaror Bar bihamiy ana veya, ana bai’ufununayah orot ta eo, “Bai’obaiyenayan kwi’itin! Kabay gewagewasin maiyow naatu bar hiwowowab ana’itin gewasin maiyow.”
2 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
2 Jesu iya’afut eo, “Iti bar gagamin kwi’i’itin boro men kafa’imo kabay ta ana efanamaim kwana’itinimih, etei boro nihururuw nara’iy nasawar.”
3 Nɨcyaj Jesús con icuyujcɨɨwiñ jém co̱tsɨcyucmɨ de Olivos. Jemum co̱ñyaj jém mɨjpɨc ma̱stɨc iñu̱ma, jém pacus aŋwiñt́uc. Jesɨc jém Peto, jém Jacobo, jém Xiwan y jém Anti icunúcyaj jém Jesús. Iyámacwácyajpa:
3 Jesu yen in Olive Oyaw tafan Tafaror Bar batabat rounane imaim mare ma’am basit Peter, James, John naatu Andrew wa’iwa’iramaim hina biyan hitit,
4 —¿Anɨ́mayt́aamɨ juchɨs naspa yɨ́pyaj cosa? ¿Jup seña tánixt́ámpa cuando naspa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa?
4 hibatiy, “Kuo anowar mar boro biy iti sawar hinamatar? Naatu ina’inanen boro abisa ni’obaiyi ana so’ob veya ina ebiyubin.”
5 Jesɨc Jesús moj iñɨ́máy jeeyaj:
5 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Mata toniwa’an men yait ta nan nikubibiruwimih.
6 Miñyajpa wa̱t́i jém mɨgoyyajpaap ɨch annɨyi̱mɨ. Nɨmyajpa iga: “Ɨch aCristo.” Imɨgóyayyajpa tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am.
6 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu’uban iti!’ Naatu moumurih maiyow boro hinanawiyih hai ef hinasair.
7 ’Jesɨc cuando immatoŋtámpa iga it́ jém guerra y waŋpa iga tsa̱m áŋa̱yajpa jém naciónyaj, odoy cɨ̱ŋtaamɨ; tienes que naspa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa, pero d́anam núcne jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
7 Baiyow nidun iti yubinamaim o ef yokamaim kwananonowar men kwanabir, sawar iti na’atube boro hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i natit.
8 Tu̱m nación áŋa̱yajpa con tuŋgac nación. Tu̱m naxyucmɨ áŋa̱yajpa con tuŋgac naxyucmɨ. Miñpa jém nasyɨɨxi ju̱t́quej. Miñpat́im jém mɨjtampɨc yuu. Tsa̱m cujíñayyajpa jém pɨxiñt́am. Cuando íñixt́ámpa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa, iñjo̱doŋtam iga tsucumneum jém mɨjpɨc yaacha̱ji.
8 Tafaram ta boro namisir tafaram ta hairi hiniyow, aiwob ta boro aiwob ta hairi hiniyow. Nati’imaim iriyoy tafaram etei boro nab, naatu baimar kakafin boro namatar. Iti sawar hinamamatar i babin taubumih kek ebobotukwar na’atube.
9 ’Cuando mojpa íñixt́a it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa, nawattamta̱jɨ cuenta. Mimatstamta̱p, mininɨctamta̱p ju̱t́ aŋtuuma̱yajpa jém Sanhedrín iga micɨɨpiŋta̱p. Mininɨctamta̱p jém sinagoga iga micótstamta̱p. Ɨch aŋcuyucmɨ mininɨctamta̱p jém gobernador iwiñjo̱m y hasta jém rey iwiñjo̱m. Jesɨc je̱mpɨgam inicjo̱dóŋa̱p jeeyaj ɨch anaŋma̱t́i.
9 Kwa i kwanakaifi gewas mata toniwa’an, kwa boro hinafatumi naatu hinabuwi kwanan baibabatiyi isan, Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi, bonawiyenayah hai ukwarih naatu aiwob nahimaim kwanabat ayu wabu’umaim tur Gewasin hai tur kwana’owen.
10 Antes que núcpa jém íŋaŋpɨgam ja̱ma, tienes que aŋmatta̱p jém wɨbɨc aŋma̱t́i icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ.
10 Baise wan tur gewasin tafaram wanawanan sabuw etei isah kwanabinan.
11 Cuando mininɨctamta̱p jém aŋjagooyicɨɨm, antes que miñúctámpa, odoy jɨ̱sɨ jutsa̱p iŋcutsoŋ jém aŋjagooyiyaj. Aŋmadaayɨ juuts miñɨ́máy Dios jeet́i rato porque d́a mich iñjɨ̱xquiimi. Dios iA̱nama michiiba jém aŋma̱t́i.
11 Naatu hinafatumi baibabatiy isan kwananan men tur isan kwaniyababan kwanabirumih, tur o ana veya abisa a notamaim etitit i kwanao, anayabin men kwa kwao’omih, baise Anun Kakafiyin.
12 Algunos jém pɨxiñt́am icɨɨjuŋcotpa jém iñuntatɨ̱wɨ jém aŋjagooyicɨɨm iga accaata̱iñ. Tu̱m pɨ̱xiñ icɨɨjuŋcotpa jém ima̱nɨc jém aŋjagooyicɨɨm iga accaata̱iñ. Algunos jém tsɨ̱xt́am ijóyixyajpa jém ija̱tuŋ o ia̱pa hasta icɨɨjuŋcotyajpa jém aŋjagooyicɨɨm iga accaayajta̱iñ.
12 “Oro’orot boro taiyuwih taituwah babah hinao hinamorob, regaregah boro natunatuh babah hinao hinamorob, kek boro hinitafasar hinah tamah babah hinao hinamorob.
13 It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am tsa̱m mijóyixt́ámpa ɨch aŋcuyucmɨ. Pero siiga d́a iñchactámpa jém Dios iŋma̱t́i y siiga iñyaachɨ́ypa cuando mimalwadayt́amta̱p, jesɨc Dios micɨacputtámpa.
13 Sabuw etei boro hinifa’ifa’i anayabin ayu isou, baise orot yait nabatabatkikin yomaninamaim boro yawas nab.
14 ’Jém wiñɨcpɨc profeta, jém Daniel, ijaychac jém librojo̱m iga miñpa tu̱m aŋjagooyi tsa̱m pɨ̱mi malo, tsa̱m ijóyixpa tanJa̱tuŋ Dios. Miñpa iwat contra jém Dios iŋquímayooyi. Cuando íñixpa iga miñpa i̱t́i jém aŋjagooyi ju̱t́ d́a iwɨ̱aŋja̱m Dios (el que imaypa yɨ́p libro wɨ̱ iga icutɨɨyɨ́yiñ t́i annɨ́máypa), jesɨc miit́t́aŋwɨɨp jém naxyucmɨ de Judea, poyt́aamɨ, nɨctaamɨ co̱tsɨgaŋjo̱m.
14 “Gurugurusen ana sawar itinin birubir kakafin marasika nati’imaim men batabat boro nabatabat kwana’i’itin ana veya, sabuw iyab Judea tema’am boro hinabihir hin oyawamaim hinatit, o yait kubiyab iti tur anayabin i naso’ob.
15 Siiga miquímne iñt́ɨcyucmɨ jém tuŋgac piso, jesɨc odoy que̱tɨ iga nɨcpa impɨc iñtraste, pero nɨcsɨm poyi̱mɨ.
15 Orot yait ana bar afe’en ema’am men narubir o nare ana bar wanawanan narun ana sawar nabow.
16 Siiga miit́t́a ca̱mjo̱m cuando immatoŋ iga núcneum jém malopɨc aŋjagooyi, jesɨc odoy se̱ttaamɨ iñt́ɨccɨɨm iga miñpa impɨc impuctu̱cu. Jemɨgam tsucumtaamɨ.
16 Orot yait ma masaw ebob men namatabir bar ana faifuw nabaimih,
17 Agui uuguyt́im jém yo̱mtam jém ma̱nɨccomcaneyajwɨɨp y jém ictsútsyajpaap jém xuxut́ tsɨ̱xt́am. Porque tsa̱m jáyaŋ yaacha̱ji miñpa.
17 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu kek tibitotomanen boro yababan gagamin maiyow hinab!
18 Aŋwejpáttaamɨ Dios iga odoy mictsɨ́yt́ámiñ jém tiempo de sucsuc cuando mipoyt́ámpa.
18 Kwanayoyoban saise iti sawar men yakukur ana veya namatar.
19 Cuando núcpa jém malopɨc aŋjagooyi, tsa̱m pɨ̱mi miyaacha̱támpa. D́a nunca oypa tánix jexpɨc yaacha̱ji dende Dios iwat yɨ́p mundo. Ni ocmɨ d́a e̱ybɨc tánixpa jexpɨc yaacha̱ji.
19 Anayabin iti bai’akir kakafin boun emamatar i aneika God tafaram bimatar iti na’atube men matar naatu boro men namatar maiye.
20 Jém tanJa̱tuŋ Dios d́a ijɨ́cpa iga jáypa jém malopɨc aŋjagooyi. Siiga jáypa, d́a i̱ cɨɨputpa, cucaayyajpa it́u̱mpɨy jém icupiŋneyajwɨɨp Dios. Jeeyucmɨ d́a ijɨ́cpa iga jáypa jém malopɨc aŋjagooyi.
20 Baise Regah nati veya men tayayakabum na’at, sabuw boro men yawas hitab, baise i ana sabuw rurubiniyih isah iti veya yakabum.
21 ’Siiga i̱ miñɨ́máypa iga: “Mi̱ñɨ aamɨ, yɨɨm it́ jém Cristo”, o tuŋgac miñɨ́máypa iga: “Nɨ̱gɨ aamɨ, jeexɨc it́ jém Cristo”, jesɨc odoy cupɨctaamɨ.
21 Naatu nati ana veya orot yait isa nao, ‘Kwanuw Keriso enan kwa’itin’, o iban ‘Iti ema’am!’ Men kwanitumitum.
22 Porque miñyajpa tsa̱m jáyaŋ jém mɨgoypaap. Nɨ́maŋtaaya̱p iga je jém Cristo, pero mɨgóypa. Nɨ́maŋtaaya̱p iga je jém wɨbɨc profeta. Iwatyajpa jém wɨ̱tampɨc seña y jém milagroyaj iga meega wɨa̱p imɨgóyayyajpa jém icupiŋneyajwɨɨp Dios.
22 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab orot na’atube boro hinatit ina’inan ta ta, naatu baifofofor fairih hinasinaf sabuw hinabonawiyih hai ef hinasair, naatu hai ef nama’am na’at God ana roubinen sabuw auman boro hai ef hinawasa’ir.
23 Jesɨc mimicht́am nawattamta̱jɨ cuenta porque mannɨ́mayñe t́i miñpa antes que núcpa jém ja̱ma.
23 Sawar iti etei isah ao kwanonowarabo namatar, imih kwanakaifi gewas!
24 ’Jesɨc jém tiempo cuando nasum jém yaacha̱ji, píchpa jém ja̱ma icho̱ca. Jém po̱ya d́at́im tsocpa.
24 Baise nati bai’akir hinamamatar ana veya,
25 Jém ma̱tsa jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ, cutɨŋyajpa. Tsa̱m tsɨgóypa it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém ma̱tsaaŋjo̱m.
25 daman auyomane boro hinihururuw hinare,
26 Cuando nasum it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa, jesɨc it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iixyajpa jém Miññewɨɨp Sɨŋyucmɨ cuando miñgacpa yɨ́p naxyucmɨ. Miñpa ucsaŋjo̱m. Miñpa juuts tu̱m mɨjpɨc aŋjagooyi con Dios ipɨ̱mi.
26 “Nati ana veya’amaim Orot Natun boro kasakasaw wanawananamaim nanan kwana’itin ana fair bonamanamarin auman.
27 Cutsadayt́a̱p jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am icuwoyo yɨ́p naxyucmɨ iga iŋtuuma̱watyajiñ it́u̱mpɨy jém icupiŋneyajwɨɨp Dios. Nɨcyajpa hasta jém más juumɨpɨc tɨgaŋjoj iga iŋtuuma̱watyajpa it́u̱mpɨy jém ampɨxiñt́am dende sɨŋyucmɨ hasta naxyucmɨ.
27 I boro ana tounamatar niyafarih hinatit tafaram tutufin wanawanan ana huhun etei kwafe’en imaim hinarun hinatit God ana roubiniyen sabuw hinabow hinan yomanin hinatit.
28 ’Cutɨɨyɨyt́aamɨ yɨ́p ejemplo de jém tsuj. Cuando químpa jém iŋmaañay, jesɨc tanjo̱doŋ iga nocojo̱m miñpa jém cutujcɨ.
28 “Ai fofou rourinamaim ebi’obaiyi kwana’itin, ai famefamenamaim rourin narusasar kwana’i’itin kwa boro kwanao ai abeb ana veya tit,
29 Jesa̱pt́im cuando íñixt́ámpa iga naspa jém mannɨ́mayñewɨɨp, jesɨc iñjo̱doŋtam iga nocojo̱m it́ jém íŋaŋpɨc ja̱ma cuando amiñgacpa yɨ́p naxyucmɨ.
29 ef i nati ta’imon sawar iti hinamatar kwana’i’itin, kwa i kwanaso’ob veya i nakabom, iyubin etawan awan ebatabat.
30 Nu̱ma, mannɨ́máypa, it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa naspa antes que caayajpa jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ cuando mojpa mi̱ñi it́u̱mpɨy yɨ́pyaj seña.
30 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti tema’am boro hinama’am sawar namatar hina’itinibo hinamorob.
31 Cuyajpa jém sɨŋ y jém nas, pero ɨch anaŋma̱t́i d́a nunca cuyajpa.
31 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.”
32 ’D́a i̱ ijo̱doŋ jup ja̱ma ni juchɨs hora núcpa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa. D́a ijo̱doŋyaj ni jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am ni d́at́im ijo̱doŋ jém Dios iMa̱nɨc. Icut́um ijo̱doŋ jém tanJa̱tuŋ Dios.
32 “Men yait ta veya o fur so’obamih, tounamatar no maramaim na’atube i Natun, baise Tamah akisinamo so’ob.
33 ’Nawattamta̱jɨ cuenta, it́t́aamɨ al tanto, seguido aŋwejpáttaamɨ Dios porque d́a iñjo̱doŋtam juchɨs núcpa jém íŋaŋpɨc ja̱ma.
33 Mata toniwa’an kwanabat yewayew, anayabin veya men kwaso’ob mar biy boro namatar.
34 Cuando núcpa jém ja̱ma jext́im juuts tu̱m pɨ̱xiñ cuando nɨcne jo̱yi juumɨ. Ichacpa it́ɨc con algunos jém imozoyaj iga iwadáyiñ cuenta. Iŋquímtsacpa jém imozoyaj. Cada tu̱mtu̱m ichi iyo̱xacuy. Ichac tu̱m iga iwatpa cuenta jém puerta. Iñɨ́máy iga id́iñ al tanto.
34 Ana itinin i nanawan orot na’atube, orot bainanawanamih ana’akir wairafih boro ta’ita’imon bowabow nitih. Naatu orot etawan kaifin isan ya’iyai boro nau, matan toniwa’an etawan nakaif nama.
35 Mannɨ́mayt́ámpat́im mimicht́am, it́t́aamɨ al tanto porque d́a iñjo̱doŋtam juchɨs hora amiñpa, siiga amiñpa cuando jocpiicha̱bam, o cugaptsu, o cuando aŋwejpa jém ca̱yu, o hasta cuque̱jacɨɨm.
35 Imih mata toniwa’an, anayabin kwa men kwaso’ob orot bar matuwan i boro biy namatabir, rabirab nan, o fai inusabobor, kwasiy hinao ana veya, o yasi’uw,
36 Jesɨc aŋjóctaamɨ iga odoy maŋcupiichcɨɨyt́ámiñ cuando amiñgacpa.
36 naniyan meyemeye natitit na’at men kwana’inu’in natitamih.
37 Sɨɨp anaŋmadáypa it́u̱mpɨy pɨxiñt́am juuts mannɨ́mayñeta mimicht́am iga it́yajiñ al tanto.
37 Abisa au’uwi, i sabuw etei isah ao’o, ‘Mata toniwa’an!’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.