Lucas 5

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc tu̱m ja̱ma oy iŋmat Jesús jém Dios iŋma̱t́i tu̱m laguna aŋna̱ca. Jém laguna iñɨ̱yi Genesaret. Tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am y yo̱mtam miñ imatoŋyaj hasta nacpɨtsɨyyajta̱p.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Jesɨc Jesús iix wɨste̱n barco playa aŋna̱ca. Putneyaj io̱mi. Icheeyajpa jém ired nɨaŋna̱ca.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Jesɨc núc Jesús ju̱t́ it́ jém barco, quím barcoyucmɨ. Imɨɨchi jém Peto. Jesɨc Jesús iñɨ́máy iga icnɨguiñ uxaŋ jojmɨ jém ibarco. Jesɨc co̱ñ Jesús jém barcoyucmɨ. Moj iŋquejáy jém pɨxiñt́am jém Dios iŋma̱t́i.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Cuando yajum najɨ́yooyi, iñɨ́máy jém Peto:
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Jém Peto iñɨ́máy:
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Jesɨc mu icotum jém ired, imatsyaj tsa̱m jáyaŋ tɨɨpɨ hasta jactɨp jém ired.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Jesɨc jém Peto iwadáy seña jém it́ɨ̱wɨtam jém it́yajwɨɨp jém tuŋgac barcojo̱m iga míñiñ iyo̱xpát. Jesɨc miñyaj, icucomyaj icuɨstɨc jém barco hasta cumoŋtooba.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Mu iix, jém Peto ico̱steeñáy jém Jesús ipuycɨɨm, iñɨ́máy:
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Jém Peto con jém it́yajwɨɨp ibarcojo̱m agui ámaŋjacyaj iga imatsyaj tsa̱m jáyaŋ jém tɨɨpɨ.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Agui ámaŋjacyajt́im jém it́yajwɨɨp jém tuŋgac barcojo̱m, jém Jacobo con jém Xiwan, jém Zebedeo ima̱nɨctam. Jeeyaj iwaganayo̱xayajpa jém Peto. Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém Peto:
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Jesɨc ininɨcyaj ibarco nɨaŋna̱ca. Ichacyaj it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp. Nɨc it́úŋɨyyaj jém Jesús.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Cuando it́ Jesús jém tuŋgac attebet, ictsɨ́y tu̱m pɨ̱xiñ tsa̱m cupúgayñe iña̱ca. Mu iix Jesús, jém pɨ̱xiñ ico̱steeñáy ipuycɨɨm. Icunucsáypa iga icpɨxiñ. Nɨ́mayt́a̱:
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Jesɨc Jesús ichɨccunúc jém pɨ̱xiñ, iñɨ́máy:
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ:
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Pero ju̱t́quej waŋpa iga acpɨsóypa jém Jesús. Aŋtuuma̱yajpa tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am iga imatoŋyajpa jém Jesús iŋmadayooyi. Miñyaj jém mɨmneyajwɨɨp iga acpɨsyajta̱iñ.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Pero put Jesús jém attebet, nɨc icut́um ju̱t́ d́a t́i id́ɨ́yɨ́y iga iŋwejpátpa Dios.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Jesɨc tu̱m ja̱ma cuando accuyujóypa Jesús, co̱ñyajt́im je̱m jém fariseoyaj con jém maestroyaj de jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi. Jeeyaj miñyaj de it́u̱mpɨy jém tɨgaŋjojyaj de jém naxyucmɨ de Galilea y Judea. Miñyajt́im de jém attebet Jerusalén. Jém Jesús tsa̱m iniit́ jém Dios ipɨ̱mi. Wɨa̱p icpɨs jém mɨmneyajwɨɨp.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Jesɨc núcyaj jute̱n jém pɨ̱xiñ, icópneyaj tseesyucmɨ tu̱m pɨ̱xiñ tsa̱m mɨmne. Tusacane icumu̱ma, d́a tsɨgóypa. Tɨgɨyt́ooba id́ɨc jém tɨcjo̱m iga iámpa jém Jesús.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Pero d́a ipátyaj ju̱t́ wɨa̱p it́ɨgɨy porque tsa̱m it́ñɨ̱m. Jesɨc químyaj jém tɨcyucmɨ, ijetyaj jém tɨc iñecxi. Ijɨ́mquetyaj tseesyucmɨ jém mɨmnewɨɨp jém Jesús iwiñjo̱m jém pɨxiñt́am aŋcucmɨ.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Jesɨc cuando iix Jesús iga tsa̱m icupɨcyajpa jeeyaj, iñɨ́máy jém mɨmnewɨɨp:
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Jesɨc jém escribaspɨc maestroyaj con jém fariseoyaj ijɨ̱syajpa ijɨ̱xiaŋjo̱m iga: “¿Que i̱apaap yɨ́p pɨ̱xiñ? Sɨ́p icujɨy tanDios. Porque Dios icut́um wɨa̱p taccáyáy tantáŋca.”
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Pero Jesús ijo̱doŋ t́i sɨ́p ijɨ̱syaj ijɨ̱xiaŋjo̱m, jesɨc iñɨ́máy jeeyaj:
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 ¿Jup más d́a táŋca iga annɨ́máypa yɨ́p pɨ̱xiñ iga: “Miwadayñeta̱ perdón jém iñt́áŋca”, o iga annɨ́máypa: “Tsucu̱mɨ, wi̱t́ɨm”?
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Sɨɨp manaŋquejáypa iga jém Miññewɨɨp Sɨŋyucmɨ nu̱ma iniit́ jém pɨ̱mi iga wɨa̱p iccáyáy jém pɨxiñt́am it́áŋca yɨ́p naxyucmɨ.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Jesɨc iganam iámyajpa jém it́yajwɨɨp, jeet́i rato tsucum jém pɨ̱xiñ. Ipiŋum jém ichees ju̱t́ wo̱ne id́ɨc. Nɨc it́ɨcmɨ. Tsa̱m icujíppa Dios.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am ipooñaŋja̱myaj. Icujípyajpat́im Dios. Tsa̱m cɨ̱ŋyaj. Nanɨ́mayyajta̱p:
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Cuando cuyaj jém asunto, moj nɨqui jém Jesús. Iix tu̱m pɨ̱xiñ jém ichécpáppɨc impuesto, iñɨ̱yi Leví. Co̱ñ ju̱t́ ichécpa jém impuesto. Jesús iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ:
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Jesɨc tsucum jém pɨ̱xiñ, ichac jém iyo̱xacuy, nɨc it́úŋɨ́y jém Jesús.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Jesɨc ocmɨ jém Leví inisɨ́ŋa̱p jém Jesús it́ɨccɨɨm. Tu̱m mɨjpɨc sɨŋ iwat. Aŋwejayyajta̱ tsa̱m jáyaŋ jém ichécyajpáppɨc impuesto con tuŋgac más jém pɨxiñt́am. Iwaganawícyajpa jém Jesús mesacɨɨm.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Jesɨc jém fariseoyaj con jém maestroyaj de jém fariseo iŋquímayooyi moj iŋwejcayaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Nɨ́mayyajta̱p:
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém fariseoyaj:
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Ɨch d́a amiñ iga anaŋwejáypa jém d́apɨc táŋcaɨ́y. Amiñ iga anaŋwejáypa jém táŋcaɨywɨɨp iga ichacyajiñ jém it́áŋca.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Jesɨc jém miññeyajwɨɨp icwácyaj jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Pero núcpa ja̱ma cuando d́a i̱ jém yoomɨypaap. Jesɨc nu̱ma iwatyajpa ayuno.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Jesɨc Jesús iŋmadayyaj jém pɨxiñt́am tu̱m xut́u cuento. Iŋquejáypa jém pɨxiñt́am iga jém jo̱mipɨc jɨ̱xi jém inimiññewɨɨp Jesús d́a iwɨ̱nanɨgáypa jém wiñɨcpɨc jɨ̱xi. Nɨmpa Jesús:
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 D́a i̱ icotpa jo̱mvino jém pecapɨc cuerobolsajo̱m. Porque siiga iwatpa je̱mpɨc, jesɨc pɨ̱pa jém jo̱mvino, tojaŋsajpa jém pecapɨc cuerobolsa. Tegáypa jém vino. Togoypa jém cuerobolsa.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Jeeyucmɨ cotta̱p jém jo̱mvino jém jo̱mipɨc cuerobolsajo̱m.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Nu̱ma, jém iucpáppɨc jém pecapɨc vino d́a iuctooba jém jo̱mvino porque nɨmpa iga: “Wɨ̱ jém pecapɨc.”
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.