Lucas 4
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc Jesús tsa̱m iniit́ jém Dios iA̱nama iganam se̱tpa de jém río Jordán. Dios iA̱nama ininɨc Jesús jém tɨtsɨnaxyucmɨ.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Jemum nɨc i̱t́i cuarenta ja̱ma. Jém Woccɨɨwiñ miñ icutɨts iga icmalwatpa id́ɨc. Cuarenta ja̱ma d́a wíc Jesús, jesɨc núc jém cuarenta ja̱ma, pɨ̱mi yua̱.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Jesɨc jém Woccɨɨwiñ iñɨ́máy Jesús:
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Jesɨc jém Jesús iñɨ́máy jém Woccɨɨwiñ:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Ocmɨ jém Woccɨɨwiñ ininɨc jém Jesús tu̱m mɨjpɨc co̱tsɨcyucmɨ. Tu̱mt́i rato iŋquejáy it́u̱mpɨy jém naxyucmɨyaj icuwɨ̱t́i de jém mundo ju̱t́ iŋjacyajpa jém aŋjagooyiyaj.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Jesɨc jém Woccɨɨwiñ iñɨ́máy jém Jesús:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Siiga mich aŋco̱steeñáypa y anjɨ̱spa juuts ɨch adios, jesɨc immɨɨchi it́u̱mpɨy jém manaŋquejayñewɨɨp.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Pero Jesús iñɨ́máy:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Ocmɨ jém Woccɨɨwiñ ininɨc jém Jesús Jerusalén. Iniquím jém mɨjpɨc ma̱stɨc iŋco̱bac. Jém Woccɨɨwiñ iñɨ́máy Jesús:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Porque jayñeta̱wum jém Dios iŋma̱t́i iga:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 iga mimatstsoŋpa icɨɨjo̱m iga odoy coowa̱iñ impuy tsaayucmɨ.
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Pero Jesús iñɨ́máy jém Woccɨɨwiñ:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Jesɨc jém Woccɨɨwiñ yaj icutɨts jém Jesús iga icmalwatpa id́ɨc. Ipoychac hasta tuŋgac ja̱ma.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Jesɨc se̱t e̱ybɨc Galilea jém Jesús. Tsa̱m iniit́ jém Dios iA̱nama iga wɨa̱p iwat juuts ixunpa Dios. Waŋpa icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Galilea iga se̱tne jém Jesús.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Jesɨc cada tɨgaŋjoj jém Jesús nɨcpa accuyujooyi jém sinagoga, jém judíos ima̱stɨc. Jeeyaj tsa̱m icujípyajpa.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Jesɨc tu̱m ja̱ma núc Jesús jém attebet Nazaret ju̱t́ mɨja̱. Jesɨc jém jejcuyja̱ma, tɨgɨy jém sinagoga juuts icostumbre. Te̱ñchucum jém Jesús iga imaypa jém Dios iŋma̱t́i jém jayñewɨɨp.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Chiit́a̱ Jesús jém libro, jém ijaychacnewɨɨp jém profeta Isaías, iga imaypa. Jesɨc Jesús íŋáy jém libro, ipát ju̱t́ jayñeta̱:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 Tsa̱m anait́ jém Dios iA̱nama,
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 Acutsatta̱ iga anaŋmatpa jém aŋma̱t́i iga núcneum jém a̱mt́ɨy iga Dios iwɨ̱wadáypa jém pɨxiñt́am.
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Jesɨc Jesús iŋnúc jém libro, ichi jém maestro imozo. Jesɨc co̱ññeactɨŋ jém Jesús. It́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém sinagoga agui iámyajpa.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Jesɨc Jesús moj iŋmadáy jém pɨxiñt́am. Nɨmpa:
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Jesɨc it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am agui iwɨ̱aŋja̱myaj jém Jesús. Agui ipooñaŋja̱myaj cuando imatoŋyaj jém wɨbɨc aŋma̱t́i jém iŋmatnewɨɨp Jesús. Jesɨc moj nanɨ́mayyajta̱ji:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Iñɨ́máyt́im jeeyaj:
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Nu̱ma, mannɨ́máypa iga wiñɨgam it́ id́ɨc jém naxyucmɨ de Israel tsa̱m jáyaŋ jém yo̱mtam jém cuno̱yt́am cuando najɨ́yóypa jém Dios iŋmat́cɨɨwiñ jém Elías. Jeet́im tiempo cuando d́a chijóy tuj tres año y seis meses. Jesɨc tɨgɨy tu̱m mɨjpɨc yuu it́u̱mpɨy jém attebetyaj icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Pero Dios d́a icutsat jém Elías iga iyo̱xpád́iñ jém Israelpɨc yo̱mtam jém cuno̱yt́am. Dios icutsat jém Elías iga iyo̱xpád́iñ jém tuŋgac cuno̱ya jém d́apɨc je taɨch yo̱mo. Jém yo̱mo Sareptapɨc yo̱mo de jém naxyucmɨ de Sidón.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 It́t́im id́ɨc jém naxyucmɨ de Israel tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am jém cupúgayñewɨɨp iña̱ca cuando iŋmatpa jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Eliseo. Pero jém Eliseo d́a icpɨs ni tu̱m de jeeyaj. Nada más icpɨs jém Naamán tu̱m Siriapɨc pɨ̱xiñ, d́a je taɨch pɨ̱xiñ.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Jesɨc tsa̱m pɨ̱mi jóyyaj it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém sinagoga cuando imatoŋyaj t́i nɨmpa jém Jesús.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Tsucumyaj jém pɨxiñt́am, iquebacputyaj jém Jesús aŋsɨ̱cmɨ de jém attebet, nanɨcta̱ tu̱m tejajyucmɨ ju̱t́ watneta̱ jém attebet. Jemum icyágɨyyajtooba id́ɨc jém Jesús.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Pero wid́aŋnaspa Jesús jém pɨxiñt́am aŋcucmɨ. D́a i̱ wɨa̱ miimats. Nɨc jém Jesús.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Jesɨc nɨc Jesús jém attebet Capernaum, jém naxyucmɨ de Galilea. Jemum cada jejcuyja̱ma nɨcpa iŋquejáy jém Dios iŋma̱t́i jém pɨxiñt́am.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Tsa̱m ipooñaŋja̱myajpa cuando imatoŋyajpa t́i iŋquejáypa jém Jesús. Porque aŋmatpa juuts tu̱m aŋjagooyi.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Jesɨc jém sinagoga it́ tu̱m pɨ̱xiñ imatsne tu̱m mal espíritu. Pɨ̱mi aŋwejpa, nɨ́mayt́a̱ Jesús:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Atsa̱cɨ, miJesús miNazaretpɨc, ¿t́iiga ammoogɨ́ypa? ¿Que miñpa anactogoyt́a? Mánixpɨcpa, anjo̱doŋ iga mich jém Yucmɨpɨc Dios miMɨɨchi.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Jesɨc Jesús iwogáy jém mal espíritu. Iñɨ́máy:
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 It́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp agui aŋjécyaj. Nanɨ́mayyajta̱p entre jeeyaj:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Jesɨc waŋpa ju̱t́ quej icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ t́i iwat jém Jesús.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Jesɨc put Jesús jém sinagoga. Nɨc jém Peto it́ɨccɨɨm. Mɨmne actɨŋ jém Peto imɨɨda̱pa. Tsa̱m pɨ̱mi jawaŋɨ́y. Icunucsayyaj jém Jesús iga icpɨxiñ jém yo̱mo.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Jesɨc nocojo̱m te̱ñ jém Jesús ju̱t́ wo̱ne jém yo̱mo. Iŋjɨyjac jém jawaŋ. Jém yo̱mo ichac jém jawaŋ, jeet́i rato tsucum, moj icwíc jém miññeyajwɨɨp.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Jesɨc cuando tɨgɨ́yum ja̱ma, jém pɨxiñt́am inimíñayyaj Jesús it́u̱mpɨy jém mɨmneyajwɨɨp. Jesɨc Jesús ichɨccunúgáy ico̱bac cada tu̱mtu̱m. Je̱mpɨgam icpɨsyaj it́u̱mpɨy.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Tobayyajta̱pt́im jém mal espíritu wa̱t́i jém pɨxiñt́am ia̱namaŋjo̱m. Agui aŋwejpa cuando putyaj. Nɨ́mayt́a̱ jém Jesús:
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Jesɨc cuquejtooba, put Jesús jém attebet. Nɨc tu̱m lugar ju̱t́ d́a t́i id́ɨ́yɨ́y. Pero jém pɨxiñt́am, jém it́yajwɨɨp jém attebet, tsa̱m imétsyaj, icunúcyaj. Icunucsayyaj iga tsɨ́yiñ con jeeyaj.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Pero Jesús iñɨ́máy:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Jesɨc Jesús nɨcpa najɨ́yooyi it́u̱mpɨy jém sinagoga icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Galilea.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.