Lucas 2

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jeet́im tiempo jém Romapɨc aŋjagooyi jém César Augusto icutsat tu̱m orde iga watta̱iñ censo it́u̱mpɨy jém naxyucmɨyaj jém iŋjacpáppɨc jém Romapɨc aŋjagooyi.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Watta̱ jém wiñt́ipɨc censo cuando jém gobernador Cirenio iŋjacpa jém naxyucmɨ de Siria.
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Jesɨc cada pɨ̱xiñ nɨcpa nacámyajta̱ji ju̱t́ tsucum jém wiñɨcpɨc it́úmmɨyaj.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 Jeeyucmɨ se̱t Belén jém José. Porque nɨcne i̱t́i tu̱m attebet iñɨ̱yi Nazaret jém naxyucmɨ de Galilea. Pero it́ɨcmɨ jém Belén jém naxyucmɨ de Judea. Porque jemum it́ id́ɨc jém ija̱tuŋwe̱we ija̱tuŋ jém wiñɨcpɨc aŋjagooyi jém David.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Jesɨc nɨc nacámyajta̱ji jém José con Malía jém iwatnewɨɨp trato iga aŋcoomɨyyajpa. D́anam napɨcneyajta̱ con jém José, pero jém wo̱ñi ma̱nɨccomcaneum.
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 Iganam it́yaj jém Belén, núc jém tiempo iga naypa jém tsɨ̱xi.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Jesɨc icnay Malía jém ico̱ponma̱nɨc, tu̱m jaychɨ̱xi. Iŋmon con puctu̱cu, icmoŋpa tu̱m cawajtɨcjo̱m. Como tsa̱m it́ñɨ̱m, d́a i̱ icnucs tɨc.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 D́a más juumɨ de jém Belén it́yaj id́ɨc jém iwatyajpáppɨc cuenta jém borrego. Iŋmoŋyajpa jém iborregoyaj co̱pjo̱m iga iwatpa cuenta.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Jesɨc jemum iwiñquejáy tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ jém icutsatnewɨɨp jém tanJa̱tuŋ Dios. Icunooquejpa jém tanJa̱tuŋ Dios icho̱ca ju̱t́ it́yaj jém iwatyajpáppɨc cuenta jém borrego. Jesɨc tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj jém pɨxiñt́am.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 Pero jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ iñɨ́máy:
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Mannɨ́máypa iga yɨ́pt́i ja̱ma nay jém Cɨacpudoypáppɨc. Je jém tánO̱mi CRISTO. Nay jém tsɨ̱xi jém David iattebet jém Belén.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Sɨɨp juuts tu̱m seña manaŋmadáypa ju̱t́ impáttámpa jém tsɨ̱xi; aŋmonneta̱ con puctu̱cu, wo̱ne tu̱m cawajtɨcjo̱m.
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 Iganam iŋmatpa jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ, jeet́i rato miñyaj tsa̱m jáyaŋ jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am. Wanyajpa, icujípyajpa Dios. Nɨmyajpa:
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 Sɨɨp taŋcujíptámpa jém tanJa̱tuŋ Dios jém más yucmɨpɨc it́.
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Jesɨc cuando nɨcgacum sɨŋyucmɨ jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am, nanɨ́mayyajta̱ jém iwatyajpáppɨc cuenta jém borregoyaj:
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Jesɨc aŋjeega nɨcyaj. Cuando núcyaj, ipátyaj jém Malía con jém José, ipátyajt́im jém tsɨ̱xi wo̱ne jém cawajtɨcjo̱m.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Cuando iixyaj jém tsɨ̱xi, jesɨc moj iŋmadayyaj jém it́yajwɨɨp je̱m t́i iñɨ́máy jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ de jém tsɨ̱xi.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am ipooñaŋja̱myajpa cuando imatoŋyaj t́i iŋmatyajpa jém iwatyajpáppɨc cuenta jém borregoyaj.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Pero jém Malía d́a ijaamaŋnotpa t́i iñɨ́mayyaj jém pɨxiñt́am. Tsa̱m ijɨ̱spa ia̱namajo̱m.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Ocmɨ se̱tgacum jém iwatyajpáppɨc cuenta jém borregoyaj. Agui maymayyaj. Iŋwejpátyajpa Dios, icujípyajpa iga wɨa̱p imatoŋyaj y iixyaj it́u̱mpɨy cosa juuts iñɨ́máy jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Jesɨc núc ocho día iga nayñe jém tsɨ̱xi. Jém José y Malía iwadáy jém marca de circuncisión juuts jém Israelpɨc pɨxiñt́am icostumbre. Accámayt́a̱ iñɨ̱yi iga JESÚS juuts iccámáy jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ cuando d́anam ma̱nɨgɨ́y jém Malía.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 Ocmɨ cuando capsum jém ja̱ma iga accuáyt́a̱p jém yo̱mo, juuts nɨmpa jém Moisés iŋquímayooyi, jesɨc ininɨcyajpa Jerusalén jém xut́u tsɨ̱xi iga icwiñquejpa Dios iwiñjo̱m.
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 Iwatyajpa je̱mpɨc porque jayñeta̱wum jém tanJa̱tuŋ Dios iŋquímayooyi iga: “Chi̱ɨ tanJa̱tuŋ Dios jém iŋco̱ponma̱nɨc, jém ja̱ypɨc, iga tsɨ́yiñ juuts jém tanJa̱tuŋ Dios imɨɨchi.”
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 Jesɨc ininɨcyajt́im tu̱m sacrificio iga ichiiba Dios juuts jayñeta̱wum jém Dios iŋquímayooyi. Nɨmpa jém aŋquímayooyi: “Chi̱ɨ tanJa̱tuŋ Dios wɨste̱n cuucu o wɨste̱n ma̱ñpichona.”
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Jesɨc jeet́im tiempo it́ id́ɨc Jerusalén tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Ximoj. Tu̱m wɨbɨc pɨ̱xiñ. Tsa̱m ijɨ̱spa Dios. Tsa̱m iŋjócpa jém ja̱ma iga Dios icɨacputpa jém nación de Israel. Jém Ximoj tsa̱m iniit́ jém Dios iA̱nama.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 Jém Dios iA̱nama icjo̱dóŋa̱ jém Ximoj iga antes que caaba jém wɨd́a̱ya, iixpanam jém Cristo jém icutsatpáppɨc Dios.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 Jém Dios iA̱nama ichi jɨ̱xi jém Ximoj iga tɨgɨ́yiñ jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Jesɨc jeet́i rato núc jém José y Malía. Inimiñ ma̱stɨcjo̱m jém xut́u tsɨ̱xi iga iwadáyiñ juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi.
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 Jesɨc jém Ximoj iñuuspac jém tsɨ̱xi, moj icujíp Dios. Nɨmpa jém Ximoj:
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 ManJa̱tuŋ Dios, sɨɨp cupacneum juuts anjɨycámayñe wiñɨc.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 Sɨɨp ɨch ánixcuymɨ ánixñe jém Cɨacpudoypáppɨc.
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 Sɨɨp moj iŋwat it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iwiñjo̱m icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Tsɨ́y juuts tu̱m juctɨ iga iyɨcquejpa jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel.
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Jesɨc jém ia̱pa con jém José agui ipooñaŋja̱myajpa iga iñɨ́máy je̱mpɨc jém Ximoj.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 Jesɨc jém Ximoj ichi ibendición. Iñɨ́máyt́im jém Malía:
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 Jesɨc quejpa jém malopɨc jɨ̱xi jém aŋnécnewɨɨp jém pɨxiñt́am ijɨ̱xiaŋjo̱m. Mich, miMalía, tu̱m mɨjpɨc aŋyaaqui iñja̱mpa juuts tu̱m espada icutseŋnaspa jém íña̱nama.
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 Jesɨc it́t́im je̱m tu̱m cho̱mo. Dios iŋmat́cɨɨwiñ jém yo̱mo. Iñɨ̱yi Ana. Jém ija̱tuŋ iñɨ̱yi Fanuel. Jém wiñɨcpɨc it́úmmɨyaj jém tribu de Aser. Tsa̱m cho̱mom. Jém yo̱mo it́ id́ɨc con iwɨd́a̱ya siete a̱mt́ɨy dende aŋcoomɨyñe. Ocmɨ ca jém iwɨd́a̱ya.
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 Pecam cuno̱ya̱ne, núcneum ochenta y cuatro a̱mt́ɨy. Sɨɨp d́a putpa de jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Iwatpa ayuno y oración. Icuyo̱xa̱p Dios tsuucɨɨm y sɨŋñi.
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Jeet́i rato núc jém cho̱mo ju̱t́ it́ jém tsɨ̱xi. Moj icujíp Dios iga wɨa̱ miix jém tsɨ̱xi. Ocmɨ iŋmadayyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iga nay jém tsɨ̱xi jém Cɨacpudoypaap. Porque jáyaŋ jém pɨxiñt́am iŋjócyajpa iga cɨacputta̱p jém attebet Jerusalén.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Cuando jém Malía y jém José yajum iwatyaj juuts nɨmpa jém Dios iŋquímayooyi, jesɨc se̱tyaj it́ɨcmɨ jém attebet Nazaret jém naxyucmɨ de Galilea.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Jesɨc mɨja̱p jém tsɨ̱xi. Tsa̱m iniit́ ipɨ̱mi, wɨa̱p iwat jém iyo̱xacuy. Tsa̱m jɨ̱xiɨ́y. Iniit́t́im Dios it́óyooyi.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Cada a̱mt́ɨy nɨcyajpa jém Malía y José Jerusalén. Nɨcpa iwatyaj jém pascuasɨŋ.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Jesɨc cuando iniit́ doce ia̱mt́ɨy jém Jesús, nɨcpa sɨ́ŋa̱jiyaj Jerusalén juuts icostumbreyaj.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Cuando cuyajum jém sɨŋ, se̱tyajpam it́ɨcmɨ. Jém jaychɨ̱xi Jesús tsɨ́y Jerusalén. Jém ia̱pa con jém José d́a ijo̱doŋ iga jemɨgam tsɨ́y jém ima̱nɨc.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 Jeeyaj iŋja̱mpa iga iwaganamiñpa jém iamigoyaj. Jesɨc moj se̱t́i. Wit́ñeyajum tu̱m ja̱ma. Jesɨc moj imétsyaj jém jaychɨ̱xi ju̱t́ it́ jém it́ɨ̱wɨtam con jém iamigoyaj.
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 Pero d́a ipát, jesɨc e̱ybɨc se̱t Jerusalén iga icuámyajpa.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Cuando nasum tucunaja̱ma, jesɨgam ipát jém Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Jemum wagaco̱ñyaj con jém maestroyaj de jém Israelpɨc aŋquímayooyi. Jém jaychɨ̱xi imatoŋpa jém maestroyaj, icwácpat́im jeeyaj.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 It́u̱mpɨy jém imatoŋneyajwɨɨp agui ipooñaŋja̱myajpa iga tsa̱m jɨ̱xiɨ́y jém jaychɨ̱xi iga tsa̱m wɨa̱p icutsoŋ jém maestroyaj, acwágóypat́im mex je.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Jesɨc jém José con jém Malía tɨ̱neaŋjac cuando iixyaj t́i iwatpa jém jaychɨ̱xi. Jém ia̱pa iñɨ́máy jém Jesús:
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Jesɨc Jesús iñɨ́máy ia̱pa:
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Pero jém Malía con jém José d́a icutɨɨyɨyyaj t́i iñɨ́máy jém Jesús.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Jesɨc se̱tum it́ɨcmɨ Nazaret jém Jesús con jeeyaj. Seguido iwatpa juuts ipɨɨmɨyyajpa. Jém ia̱pa tsa̱m ijɨ̱spa ia̱namaŋjo̱m t́it́am iwatpa jém Jesús.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Ocmɨ mɨja̱p jém Jesús, más jɨ̱xiɨ́yum. Dios tsa̱m iwɨ̱ixpa. Iwɨ̱ixyajpat́im it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.