Lucas 24

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc jém wiñt́ipɨc ja̱ma de jém semana, tsa̱m tsúyt́im, nɨcgac jém yo̱mtam jém tsaajoscɨɨm. Ininɨcyaj jém poot́i cɨ̱npaap jém iwatnewɨɨp. Iwagananɨcyajt́im jém tuŋgac yo̱mtam.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Cuando núcyaj jém tsaajoscɨɨm, iixyaj iga áŋáyñeum jém tsaajos. Aŋjoobayñeta̱wum jém jos aŋnúccuy.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Tɨgɨyyaj jém yo̱mtam jém tsaajosjo̱m. D́am ipádáy jém tánO̱mi Jesús imɨjta̱y.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Agui cɨ̱ŋyaj, d́a icutɨɨyɨ́y t́i nasne je̱m. Jesɨc iixyaj iga jemum te̱ñ wɨste̱n pɨ̱xiñ, agui tsocpa jém ipuctu̱cu.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Tsa̱m pɨ̱mi ichɨgaŋjécyaj jém yo̱mtam, ámquetneyaj naxyucmɨ. Jesɨc jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ iñɨ́máy jém yo̱mtam:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Je d́am i̱ yɨɨm. Acpɨsneta̱wum. Jɨ̱staamɨ juuts miñɨ́mayt́a cuando it́ id́ɨc jém Galilea.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Miñɨ́máy iga jém Miññewɨɨp Sɨŋyucmɨ cɨɨjuŋcotta̱p jém malopɨc pɨxiñt́am icɨɨjo̱m, cunúnta̱p cunusyucmɨ, jesɨc jém tucunaja̱ma acpɨsta̱p.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Jesɨc jém yo̱mtam ijɨ̱syajpa jém aŋma̱t́i juuts iñɨ́mayñe jém Jesús.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Jesɨc se̱tyaj jém yo̱mtam de jém tsaajos hasta ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj jém once con jém tuŋgac jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Iŋmadayyaj t́i iixyaj.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Sɨɨba jém Malía Magdalena, jém Xiwana y jém Malía jém Jacobo ia̱pa. Jeeyaj con jém tuŋgac más yo̱mtam iŋmadayyaj jém apóstolyaj t́i iixyaj jém tsaajosjo̱m.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Pero jém Jesús icuyujcɨɨwiñ ijɨ̱syaj iga mɨgooyi. D́a icupɨcyaj t́i iŋmadáy jém yo̱mtam.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Jesɨc póyaŋtsucum jém Peto, nɨc jém tsaajoscɨɨm. Ámcúm jém tsaajosjo̱m, iix no más jém iŋmónóycuy, tsacneta̱ tu̱m áŋe̱ymɨ. Ocmɨ se̱t jém Peto. Agui tɨ̱neaŋjac, ijɨ̱spa ijɨ̱xiaŋjo̱m t́i nasne.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Jesɨc jeet́im ja̱ma nɨcyajpa jém tɨgaŋjoj Emaús wɨste̱n jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Jém Emaús como once kilómetro ijuumɨ de jém Jerusalén.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Iganam nɨquiyaj jém wɨste̱n icuyujcɨɨwiñ, sɨ́p iŋmatyaj t́i iñasca jém Jesús.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Iganam aŋmatyajpa jém wɨste̱n, jesɨgam núc Jesús ju̱t́ nɨquiyaj; mojum iwagananɨcyaj.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Dios d́a ijɨ́cpa iga iixpɨguiñ jém icuyujcɨɨwiñ.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Jesɨc Jesús moj icwác jém wɨste̱n, iñɨ́máy:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Tu̱m de jeeyaj, iñɨ̱yi Cleofas, icutsoŋ. Iñɨ́máy:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Pero jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj con jém aɨcht́ampɨc anaŋjagooyiyaj icɨɨjuŋcotyaj jém Jesús jém Romapɨc aŋjagooyi icɨɨjo̱m iga accaata̱iñ. Jemum cunúnta̱ cunusyucmɨ.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Ɨcht́am anjɨ̱stámpa id́ɨc iga jém Jesús wɨa̱p tacɨacputta taɨcht́am jém taIsraelpɨc tapɨxiñt́am. Sɨɨp nasneum tucunaja̱ma iga accaata̱.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Jute̱n de jém aɨcht́ampɨc yo̱mtam oy iámyaj jém tsaajos tsúyt́im. Agui atsɨgaŋjécta,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 porque aŋmadayyaj iga d́am i̱ jém tsúts jém tsaajosjo̱m. Anɨ́mayt́a iga iixyaj wɨste̱n sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ. Nɨmpat́im jém yo̱mtam iga aŋmadayt́a̱t́im iga pɨsneum jém Jesús.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Algunos de aɨcht́am oy iámyaj jém tsaajos. Nu̱ma iixyaj jém cosa juuts nɨm jém yo̱mtam. Pero d́a iixyaj jém Jesús.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém wɨste̱n icuyujcɨɨwiñ:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 ¿Que d́a iñjɨ̱spa iga yaachwatta̱p jém Cristo y ocmɨ químpa sɨŋyucmɨ?
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Jesɨc jém Jesús moj iŋquejáy jém Dios iŋma̱t́i jém ijaychacnewɨɨp jém Moisés y jém wiñɨcpɨc profetayaj. Iŋquejáypa it́u̱mpɨy ju̱t́ jaychacneta̱ de jém Cristo.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Jesɨc núcyajum jém wɨste̱n icuyujcɨɨwiñ jém tɨgaŋjoj ju̱t́ nɨcyajpa. Iŋja̱myajpa iga jém Jesús nɨcpanam más juumɨ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Jesɨc jém icuyujcɨɨwiñ iñɨ́mayyaj Jesús iga tsɨ́yiñ con jeeyaj. Nɨ́mayt́a̱:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Wagaco̱ñyajum mesacɨɨm. Ipɨc Jesús tu̱m caxt́ána̱ñi, moj iŋwejpát Dios. Ocmɨ iwéc jém caxt́ána̱ñi con jém wɨste̱n icuyujcɨɨwiñ.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Jesɨc Dios ijɨ́gáy jém wɨste̱n iga iixpɨguiñ jém Jesús. Pero jeet́i rato coñt́ogoy, d́a iixyaj ju̱t́ iɨŋ.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Jesɨc nacwácyajta̱p jeeyaj. Nɨmpa:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Jesɨc jeet́i rato se̱tyaj jém wɨste̱n Jerusalén. Tɨgɨy jém tɨcjo̱m ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj jém once con jém tuŋgac jém Jesús icuyujcɨɨwiñ.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Nɨ́mayyajta̱ jém oyñewɨɨp jém Emaús.
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Jesɨc jém wɨste̱n iŋmatyajt́im t́i iñascayaj tuŋjo̱m y jutsa̱ miixpɨcyaj jém Jesús cuando iwécpa jém caxt́ána̱ñi.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Iganam sɨ́p iŋmatyaj jém icuyujcɨɨwiñ, jesɨgam núc jém Jesús, iwiñquejáy ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj. Idioschi jeeyaj, iñɨ́máy:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Pero jeeyaj agui aŋjécyaj, cɨ̱ŋyaj. Ijɨ̱syaj iga iixyaj tu̱m a̱nama.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Aámaayɨ jém aŋcɨ y ampuy. Ɨcham aJesús. Atsɨctaamɨ iga iŋcutɨɨyɨyt́ámiñ iga d́a je aa̱nama. Porque tu̱m a̱nama d́a maayɨ́y ni d́a pagɨ́y juuts ɨch anait́.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Iganam iŋmadáy jém icuyujcɨɨwiñ, iŋquejáy icɨ y ipuy.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Agui maymayyaj jém icuyujcɨɨwiñ. Como d́anam iwɨ̱cupɨcne, agui tɨ̱neaŋjacyaj. Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Jesɨc chiit́a̱ tu̱m ja̱ca tɨɨpɨ jaasnewɨɨp. Chiit́a̱t́im tu̱m ja̱ca chi̱ñu con iña̱yi.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Ipɨctsoŋ jém Jesús. Moj icɨɨs.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Ocmɨ iñɨ́máy:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Jesɨc jém Jesús ichi jɨ̱xi jém icuyujcɨɨwiñ iga wɨa̱iñ icutɨɨyɨyyaj jém Dios iŋma̱t́i jém jayñewɨɨp.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Jesɨc yɨ́pt́im Cristo icutsatpa jém icuyujcɨɨwiñ iga iŋmadayyajiñ jém pɨxiñt́am jém wɨbɨc aŋquímayooyi. Mojpa iŋmatyaj jém attebet Jerusalén. Ocmɨ núcpa yɨ́p aŋma̱t́i it́u̱mpɨy jém naciónyaj icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ. Aŋmadayyajta̱p jém malopɨc pɨxiñt́am iga icucaguiñ jém ijɨ̱xi d́apɨc wɨ̱. Cuando cucacum ijɨ̱xi, jesɨc Dios iccáyáypa jém it́áŋca.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Mimicht́am wɨa̱p iniŋmadayt́a jém pɨxiñt́am porque íñixñeta t́i annascane.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 ¡Matoŋtaamɨ! Maŋcutsadáypa jém Dios ipɨ̱mi juuts mijɨycámayñe anJa̱tuŋ Dios. Jesɨc tsɨ́yt́aamɨ yɨ́p attebet Jerusalén hasta impɨctsoŋtámpa jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱mi.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Jesɨc Jesús ininɨc jém icuyujcɨɨwiñ hasta jém tɨgaŋjoj Betania. Icquím icɨ, iŋwejpátpa Dios iga iwɨ̱wadáyiñ jém icuyujcɨɨwiñ.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Jesɨc yajum iŋwejpát Dios, nɨc Jesús. Nanɨcta̱ sɨŋyucmɨ.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Co̱ste̱ñyaj jém icuyujcɨɨwiñ iga ijɨ̱syajpa Jesús. Ocmɨ se̱tyajum Jerusalén. Agui pɨ̱mi maymayyaj.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Seguido wagait́yaj jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Icujípyajpa Dios.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.