Lucas 23
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc tsucumyaj it́u̱mpɨy jém Israelpɨc aŋjagooyiyaj. Nanɨcta̱ jém Jesús jém aŋjagooyi Pilato iwiñjo̱m.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Jemum moj iquejajwadayyaj. Nɨ́mayt́a̱ jém Pilato:
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Jesɨc jém Pilato icwác jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Jesɨc Pilato iñɨ́máy jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp je̱m:
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Pero jém pɨxiñt́am más pɨ̱mi jɨyyajpa. Nɨmyajpa:
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Jesɨc cuando Pilato imatoŋ, acwágóypa. Nɨmpa:
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Cuando icutɨɨyɨ́y iga Galileapɨc pɨ̱xiñ, jesɨc jém Pilato ipɨɨmɨ́y iga nanɨcta̱iñ Jesús ju̱t́ it́ jém Herodes, jém Galileapɨc gobernador, porque noco it́ jém Herodes. Miññe jo̱yi Jerusalén.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Jesɨc cuando jém Herodes iix Jesús, agui maymay. Dende pecam iixt́ooba porque imatoŋne iga wɨa̱p iwat jém milagro. Sɨɨp ixunpa jém Herodes iga iwad́iñ Jesús tu̱m milagro.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Tsa̱m pɨ̱mi icwácpa jém Herodes, pero Jesús d́a icutsoŋpa.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 It́t́im id́ɨc jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém escribaspɨc maestroyaj. Pɨ̱mi iquejajwadayyajpa Jesús.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Jesɨc jém Herodes con jém isoldado d́a iwɨ̱ixyajpa jém Jesús. Ixaayɨyyajpa, iccámayyajpa wɨbɨc puctu̱cu juuts tu̱m rey. Jesɨc e̱ybɨct́im nanɨcta̱ Jesús jém Pilatocɨɨm.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Jesɨc jeet́im ja̱ma tsɨ́yyaj juuts amigo jém Herodes con jém Pilato, porque wiñt́i pɨ̱mi najóyixyajta̱p id́ɨc.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Jesɨc jém Pilato iŋtuuma̱watpa jém co̱bacpɨc pa̱nij con jém aŋjagooyiyaj y jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp je̱m.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Nɨmpa jém Pilato:
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Icɨɨpiŋt́im jém Herodes. D́at́im ipádáy it́áŋca porque e̱ybɨct́im acutsadáy yɨɨm. Tsa̱m wɨ̱quejpa iga d́a t́i mal iwatne, d́a wɨa̱p anacca.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Sɨɨp anchiiba castigo, jesɨc aŋcutsɨgáypa.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Jém Pilato siempre icutsɨgáypa tu̱m preso cuando naspa jém sɨŋ. Jém pɨxiñt́am wɨa̱p icupiŋ jup preso icutsɨgáypa.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Pero it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, jém it́yajwɨɨp je̱m, pɨ̱mi jɨyyajpa. Nɨmyaj:
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Yɨ́pt́im Barrabás cotta̱ cárcel porque ictsucum tu̱m rebelión jém attebet Jerusalén y porque accaoyñe.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Jém Pilato icutsɨgayt́ooba id́ɨc jém Jesús. E̱ybɨct́im iñɨ́máy jém pɨxiñt́am iga icutsɨgayt́ooba.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Pero jeeyaj más pɨ̱mi jɨyyajpa. Nɨmyajpa:
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Jesɨc e̱ybɨct́im jém Pilato iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Pero más pɨ̱mi jɨyyajpa jém pɨxiñt́am. Nɨmyajpa iga cunúnta̱iñ cunusyucmɨ. Jesɨc jém Pilato imatóŋáy jeeyaj.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Iwat juuts iwɨ̱aŋja̱myaj.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Icutsɨgáy jém Barrabás jém cotneta̱wɨɨp id́ɨc cárcel porque tu̱m rebelde, tsa̱m accaóypa. Cutsɨgayt́a̱ juuts ixunyajpa jém pɨxiñt́am. Jém Pilato icɨɨjuŋcodáy Jesús jém malopɨc pɨxiñt́am icɨɨjo̱m iga imalwadayyajiñ juuts iwɨ̱aŋja̱myaj.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Jesɨc nanɨcta̱ Jesús iga cunúnta̱p cunusyucmɨ. Iganam nɨquiyaj, jém soldado ipátyaj tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Ximoj. Cirenepɨc pɨ̱xiñ, se̱t́i id́ɨc ica̱mjo̱m. Matsta̱ jém Ximoj, accónte̱ñt́a̱ jém cunus. It́utsapacpa jém Jesús.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 It́úŋɨyyajpat́im tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am. Nɨcyajpat́im jáyaŋ jém yo̱mtam. Pɨ̱mi wejyajpa jém yo̱mtam, aŋyácneyaj iga yaachwatta̱p jém Jesús.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Iámseedáy jém Jesús. Iñɨ́máy:
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Porque miñpa jém ja̱ma iga nɨmyajpa: “Tsa̱m maymay jém yo̱mo jém d́apɨc ma̱nɨgɨ́y, jém d́apɨc ma̱nɨccomcane y jém d́apɨc ictsútspa tu̱m tsɨ̱xi.”
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Jesɨc jeet́im ja̱ma jém it́yajwɨɨp iñɨ́mayyajpa jém co̱tsɨc: “Acujécque̱tɨ.” Iñɨ́mayyajpat́im jém lumu: “Accucumque̱tɨ.”
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Nɨmt́im Jesús:
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Nanɨcta̱pt́im wɨste̱n malopɨc pɨ̱xiñ iga accaayajta̱p tu̱mt́i lugar con jém Jesús.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Jesɨc núcyaj tu̱m lumuyucmɨ, iñɨ̱yi jém Tsútsco̱bacpaccɨɨm. Jemum cunúnta̱ jém Jesús cunusyucmɨ. Cada lado cunúnyajta̱t́im jém wɨste̱n malopɨc pɨ̱xiñ, tu̱m jém iŋwɨ̱mɨ, tu̱m jém iŋna̱ymɨ.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Iganam cunúnta̱p jém Jesús, iŋwejpát Dios. Iñɨ́máy:
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp je̱m, iámyajpa jém Jesús. Jém Israelpɨc aŋjagooyiyaj pɨ̱mi ixaayɨyyajpat́im. Nɨmyaj:
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Ixaayɨyyajpat́im jém soldado. Icunúc, ichi jém ca̱tsupɨc vino iga iuguiñ, pero Jesús d́a iuc.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Jesɨc jém soldado iñɨ́mayyaj jém Jesús:
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Accámayt́a̱ tu̱m letrero ico̱bacaŋtɨcmɨ. Jayñe jém letrero tucute̱n aŋmat́i̱mɨ, jém griego, jém latín y jém hebreo. Yɨɨmpɨc nɨmpa: “Yɨ́bam jém judíos iRey.”
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Jesɨc tu̱m de jém wɨste̱n malopɨc pɨ̱xiñ, jém cunúnneta̱wɨɨp, pɨ̱mi imalnɨ́máy jém Jesús. Iñɨ́máy:
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Pero jém tuŋgac iwogáy it́ɨ̱wɨ. Iñɨ́máy:
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Taɨcht́am tanait́ razon iga tayaachwatta̱p porque sɨɨp tanyojpa jém tantáŋca. Pero yɨ́p pɨ̱xiñ d́a t́i mal iwatne.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Nɨmt́im jém pɨ̱xiñ:
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Núc cugapja̱ma. Cupiicha̱ icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ. Pɨ̱mi piicha̱ hasta las tres de la tarde.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Jém ja̱ma cupiicha̱ne. Jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m teeñaŋsajt́im jém puctuctaañi icuyagats.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Jesɨc Jesús pɨ̱mi jɨy. Nɨm:
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Cuando jém Romapɨc capitán iix t́i iñasca, moj icujíp Dios. Nɨmpa:
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp, cuando iixyaj t́i acnascata̱ jém Jesús, ixoŋyajpa ipecho porque pɨ̱mi aŋyácneyaj. Ocmɨ se̱tyajum it́ɨccɨɨm.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Pero it́u̱mpɨy jém Jesús iamigoyaj con jém Galileapɨc yo̱mtam jém miññeyajwɨɨp con Jesús, tsɨ́yyaj juumɨ iganam iámyajpa t́i acnascata̱ jém Jesús.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
50 Jesɨc it́t́im je̱m tu̱m wɨbɨc pɨ̱xiñ iñɨ̱yi José, Israelpɨc aŋjagooyit́im. Siempre iwatpa juuts ixunpa Dios.
50 — ausente —
51 Sɨ́p iŋjóc jém ja̱ma iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ. Jém pɨ̱xiñ tsucum jém attebet Arimatea, jém naxyucmɨ de Judea. Je d́a tɨgɨycúm con jém tuŋgac aŋjagooyiyaj cuando ijɨ̱syaj iga accaata̱p jém Jesús.
51 — ausente —
52 Jesɨc jém José nɨc iám jém Pilato. Iwágáy jém Jesús imɨjta̱y.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Oy icquedáy jém imɨjta̱y jém cunusyucmɨ. Iŋmon con wɨbɨc puctu̱cu de lino. Icum tu̱m tsaajosjo̱m, watneta̱wɨɨp, ju̱t́ d́a i̱ queman icum tu̱m tsúts.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Yɨ́pt́im ja̱ma jém Israelpɨc pɨxiñt́am iwatyajpa jém iwíccuy iga wɨa̱p ijejyaj jém jejcuyja̱ma. Jesɨc cuando cumta̱ jém Jesús, tsucumtooba jém jejcuy ja̱ma.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Jém yo̱mtam, jém miññeyajwɨɨp de Galilea con Jesús, it́úŋɨyyaj jém José iga iámyajpa jém tsaajos y juuts cotneta̱ jém Jesús imɨjta̱y.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Jesɨc jém yo̱mtam se̱tyaj it́ɨccɨɨm, iwɨ̱tsacyajpa jém poot́i jém cɨ̱npáppɨc y jém wɨbɨc pomada. Ocmɨ jejyajpa jém jejcuyja̱ma juuts nɨmpa jém aŋquímayooyi.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.