Lucas 20
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Tu̱m ja̱ma accuyujóypa Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Iŋmadáypa jém pɨxiñt́am jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga Dios tacɨacputpa. Jesɨc núcyaj jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém escribaspɨc maestroyaj. Wagamiñyaj con jém wɨd́ayt́am.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Nɨ́mayt́a̱ Jesús:
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Jesɨc Jesús icutsoŋ. Iñɨ́máy:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 ¿I̱ ipɨɨmɨ́y jém Xiwan jém acchíŋoypaap? ¿Dios ipɨɨmɨ́y o jém pɨxiñt́am?
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Jesɨc jém aŋjagooyiyaj moj nanɨ́mayyajta̱ji entre jeeyaj:
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Pero siiga tannɨ́máypa iga Dios d́a ichi ipɨ̱mi jém Xiwan, jesɨc it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am tanácscaaba tsaamɨ porque jeeyaj icupɨcyajpa iga nunta profeta jém Xiwan.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Jesɨc jém aŋjagooyiyaj icutsoŋyaj iga d́a ijo̱doŋ i̱ ichi ipɨ̱mi jém Xiwan.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Jesɨc Jesús mojpa iŋmat tu̱m xut́u cuento iga iŋquejáypa jém pɨxiñt́am. Iñɨ́máy:
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Ocmɨ núc jém tiempo iga it́úcyajpa jém uvas. Jém nas io̱mi icutsat tu̱m jém icuyo̱xapaap iga iwéguiñ jém uvas con jém acnucsneta̱wɨɨp jém nas. Pero pɨ̱mi cótsta̱, acse̱tta̱, d́a t́i ichiiyaj.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Jesɨc jém nas io̱mi icutsat tuŋgac jém icuyo̱xapaap. Pero cótsta̱t́im, malnɨ́mayt́a̱t́im. D́at́im i̱ ichi jém uvas.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Jesɨc jém nas io̱mi tuccɨy icutsat tuŋgagam jém icuyo̱xapaap, pero accoowata̱, quebacputta̱t́im.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 ’Ocmɨ ijɨ̱s jém nas io̱mi: “¿T́i wɨa̱p aŋwat? Aŋcutsatpa jém amma̱nɨc jém tsa̱mpɨc antoypa. Ɨch anɨmpa iga wɨ̱ixt́a̱p jém amma̱nɨc.”
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Jesɨc jém pɨ̱xiñ ima̱nɨc nɨc ipɨc jém uvas. Pero mu iixyaj jém icnucsneyajwɨɨp jém nas, nanɨ́mayyajta̱p: “Yɨ́bam ipɨctsoŋpa jém ija̱tuŋ imɨɨchi. Sɨɨp tanaccaaba. Jesɨc taɨcht́am tammɨɨcha̱p yɨ́p nas.”
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Jesɨc matsta̱ jém pɨ̱xiñ ima̱nɨc, quebacputta̱, accaata̱ aŋsɨ̱cmɨ.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Ɨch anɨmpa iga miñpa iccucaáy it́u̱mpɨy jém icnucsnewɨɨp jém iñas. Imétspa tuŋgac iga iyo̱xacaiñ jém finca de uvas.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Jesɨc Jesús pɨ̱mi iámmats jeeyaj. Iñɨ́máy:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Nɨmt́im Jesús:
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém escribaspɨc maestroyaj imatsyajtooba id́ɨc jém Jesús jeet́i rato. Porque icutɨɨyɨyyaj iga jeeyaj icuyucmɨ iŋmatpa jém xut́u cuento. Pero d́a wɨa̱p imatsyaj. Icɨ̱ŋyajpa jém pɨxiñt́am.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Jesɨc agui icuixyajpa jém Jesús. Icutsatyajpa jém icusutsyajpáppɨc. Jeeyaj nɨ́maŋtaaya̱yajpa iga icuyujcayajpa jém Jesús iŋquímayooyi. Pero mɨgóypa. Imétsyajpa ju̱t́pɨc wɨa̱p iquejajwadayyaj, icɨɨjuŋcotyajtooba Jesús jém gobernador icɨɨjo̱m.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Jeeyucmɨ icwácyajpa Jesús, nɨ́mayt́a̱:
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Jesɨc anɨ́maayɨ: ¿Wɨ̱ iga tanyojáypa impuesto jém Romapɨc aŋjagooyi o d́a wɨ̱?
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Pero Jesús icutɨɨyɨ́y iga agui jáyayaŋjɨ̱chɨch jém icusutsyajpaap. Iñɨ́máy:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 Aŋquejaayɨ tu̱m jém tumiñ. ¿I̱ iwiñpac, i̱ iñɨ̱yi accámayñeta̱ yɨ́p tumiñyucmɨ?
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Jesús iñɨ́máy:
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Pero Jesús d́a t́i iŋmat jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m iga jém ienemigoyaj d́a wɨa̱p iquejajwadayyaj. Ipooñaŋja̱myajpa iga agui wɨa̱p icutsoŋ Jesús. Jém icutɨtsyajpáppɨc d́am más jɨy.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Ocmɨ miñ iámyaj Jesús algunos jém saduceoyaj. Jeeyaj d́a icupɨcyajpa iga Dios icpɨspa jém caaneyajwɨɨp. Icwácyajpa jém Jesús, nɨmyajpa:
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 —Maestro, jém Moisés tajaychagayñe iga siiga caaba tu̱m pɨ̱xiñ y ichacpa iyo̱mo d́a ma̱nɨgɨ́y, jesɨc jém pɨ̱xiñ it́ɨ̱wɨ ipɨgáypa jém iyo̱mo iga inima̱nɨcwatpa. Tsɨ́ypa jém ima̱nɨc juuts jém caanewɨɨp ima̱nɨc.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Jesɨc it́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ con siete ijayma̱nɨc. Aŋcoomɨ́ypa jém más a̱chpɨc. Ocmɨm ca. D́a ichac ni tu̱m ima̱nɨc.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Jesɨc jém ipɨɨtsɨ ipɨc jém ica̱pay, jém cuno̱ya. Ocmɨ jém pɨ̱xiñ caat́im mex je. D́at́im inima̱nɨcwat jém yo̱mo.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Jesɨc jém tuŋgac ijáyuc ipɨct́im jeet́im yo̱mo. Je̱mpɨgam iwatyaj icusiete. Ca it́u̱mpɨy. Ni tu̱m d́a inima̱nɨcwat jém yo̱mo.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Ocmɨ caat́im mex jém cuno̱ya.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Jesɨc acwácta̱ Jesús:
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Jesɨc Jesús icutsoŋ. Nɨmpa:
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Pero jém wɨa̱paap iñɨcyaj sɨŋyucmɨ, jém icpɨsyajpáppɨc Dios de jém caaneyajwɨɨp, d́am aŋcoomɨyyajpa, d́am napɨcyajta̱p jém pɨxiñt́am con jém yo̱mtam.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Jém nɨ́cyajpáppɨc sɨŋyucmɨ d́a e̱ybɨc caayajpa. Tsɨ́yyajpa juuts jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am. Jeeyaj Dios ima̱nɨctam porque Dios ichiiyaj jém jo̱mipɨc mɨjta̱y.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Jém Dios iŋma̱t́i, jém ijaychacnewɨɨp jém Moisés, taŋquejayt́ámpa iga acpɨsta̱p jém caaneyajwɨɨp. Nɨmpa iga cuando jípspa jém xut́u cuy, Dios iñɨ́máy jém Moisés iga: “Ɨch jém Abraham aDios, jém Isaac aDios y jém Jacob aDios.”
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Quejpa iga tanJa̱tuŋ Dios d́a je jém caanewɨ́ppɨc iDios, je jém vivopɨc iDios.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Jesɨc jém escribaspɨc maestroyaj iñɨ́mayyaj jém Jesús:
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 D́a e̱ybɨc icwácyajpa. Icɨ̱ŋyaj.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Jesɨc jém Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Pero jém David ijaychacne jém Salmojo̱m:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 hasta que iŋcoñwɨ́y jém mijóyixyajpaap.”
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 ’¿Pero jutsa̱p ichɨ́y jém Cristo juuts jém David ima̱nɨc siiga nɨmt́im jém David iga jém Cristo je jém iO̱mi?
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Iganam imatoŋyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, Jesús iŋquejáypa jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 —¡Nawatta̱jɨ cuenta! Odoy wa̱tɨ juuts iwatyajpa jém escribaspɨc maestroyaj. Agui iwɨ̱aŋja̱myaj iga iccámyajpa jém yagatsyoot́i. Agui iwɨ̱aŋja̱myaj iga tandioschiiñ calle. Imétsyajpa jém más yucmɨpɨc co̱ñcuy jém sinagoga. Cuando nɨcpa sɨ́ŋa̱ji icusúnɨyyajpa jém más wɨbɨc co̱ñcuy ju̱t́ wícyajpa.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Agui jáypa iŋwejpát Dios iga tamɨgóyáypa. Pero ocmɨ iccáyáypa jém cuno̱ya it́ɨc. Yɨ́p malopɨc pɨxiñt́am ipɨctsoŋyajpa tsa̱m mɨjpɨc castigo cuando nɨcpa iyoj it́áŋca.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.