Lucas 13
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc jeet́im tiempo núcyaj algunos jém pɨxiñt́am iga iŋmadayyajpa Jesús tu̱m asunto. Nɨmyajpa:
1 Nati ana veya’amaim sabuw afa hina hitit, Galilee sabuw sibor hiya’aya wanawanan Pilate rouw himomorob isan Jesu ana tur hi’owen.
2 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
2 Naatu Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot Galilee wanawanan nati sabuw hai bowabow kakafih ra’at sabuw afa hinatabirih imih biyababan nati na’atube hibai himorob?
3 Siiga mimicht́am d́a iñchactámpa jém malajɨ̱xi, jesɨc mit́ogoyt́ámpat́im iñt́u̱mpɨyt́am.
3 Baise en! A tur ao’owen bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.
4 D́anam más pecam caayaj dieciocho pɨ̱xiñ cuando actɨŋ jém torre jém attebet Siloé, icuchijquetyaj. Odoy jɨ̱staamɨ iga jém caaneyajwɨɨp más táŋcaɨ́y que it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp Jerusalén.
4 Naatu sabuw 18 Siloam bar gagamin tafan katub re rabih himomorob, kwanotanot Jerusalem wanawanan i akisih hai tafasar ra’at sabuw afa hinatabirih, imih nati na’atube himorob?
5 Mannɨ́máypa siiga mimicht́am d́a iñchactámpa jém malajɨ̱xi, jesɨc mit́ogoyt́ámpat́im iñt́u̱mpɨyt́am.
5 Baise en! A tur ao’owen, bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.”
6 Jesɨc Jesús iŋmatt́im yɨ́p xut́u cuento iga iŋquejáypa jém pɨxiñt́am. Iñɨ́máy:
6 Imaibo Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Veya ta orot ana masaw wanawanan ai fafou tanum yen ra’at. Naatu veya ta ro’oh isan tit na nura’at baise men ro’on ta itin.
7 Jesɨc jém nas io̱mi iñɨ́máy jém iwatpáppɨc cuenta jém uvas: “Cada a̱mt́ɨy miñpa ammétsáy jém tsuj it́ɨm, pero d́a ampadáypa. Sɨɨp iniit́um tres a̱mt́ɨy, d́a queman tɨ́ma̱ jém tsuj. Sɨɨp wɨɨtɨ jém tsuj. Anxajañipne.”
7 Basit nati masaw ana kaifinayan isan eo, ‘Aro, kwamur tounu wanawanan ai iti afe’enamaim ro’on men kafa’imo ta aitin. Akokok inatar nare asir bat ata me ebi’afiy.’
8 Jém iwatpáppɨc cuenta jém nas iñɨ́máy jém io̱mi: “Máno̱mi, tsa̱cɨnam yɨ́p a̱mt́ɨy. Ampuusáypa jém nas, aŋcodáypa abono.
8 Baise orot ai ana kaifinayan eo, ‘Regah inihamiy kwamur ta’imon nabat tana’itin, ayu boro anamaim hub anab hain ana yai tana’itin.
9 Siiga tɨ́ma̱p, it́ wɨ̱. Siiga d́at́im tɨ́ma̱p, jesɨc taŋwɨtquímpam.”
9 Maras kwamur ai nabiw na’at basit gewasin, boro tanihamiy nabat, baise men nabiw na’at, imaibo boro inatar nare ina’afun.’”
10 Tu̱m jejcuyja̱ma accuyujóypa Jesús jém sinagoga ju̱t́ icuyujcayajpa jém Dios iŋma̱t́i.
10 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Baremaim ma sabuw bi’obaiyih.
11 Jemum it́ tu̱m yo̱mo. Mɨmne dieciocho a̱mt́ɨy. Tu̱m mal espíritu iccómáy it́uuñi. D́a wɨa̱p iñu̱mte̱ñ.
11 Nati’imaim babin ta afiy kakafih hirab kwatut ma kwamur etei 18 sasawar i na run. Nati babin koun ana rarik i kwabibin, baimutufurin isan biwa’an men karam.
12 Cuando iix Jesús, iŋwejáy jém yo̱mo. Iñɨ́máy:
12 Jesu nuw babin i’itin ana veya, babin eaf na nanamaim bat. Imaibo eo, “Babin, a sawowone abiyawasi.”
13 Jesɨc Jesús ichɨccunúc jém yo̱mo. Jeet́i rato nu̱mtsɨ́y jém it́uuñi. Jém yo̱mo moj icujíp Dios.
13 Naatu uman babin tafan yara’ah isan yoyoyoban ana veya, naniyan meyemeye babin koun ana rarik kwabeb inu’in mutufor misir bat God ana merar yi bora’ara’ah.
14 Pero agui jóy jém sinagoga iŋjagooyi iga acpɨsóypa jém Jesús jém jejcuyja̱ma. Iñɨ́máy jém it́yajwɨɨp je̱m:
14 Kou’ay bar ana kaifenayan yan so’ar, anayabin Jesu Baiyarir ana veya’amaim babin iyawas, naatu sabuw iuwih, “Veya etei six wanawananamaim i tanabow naatu yawas kwana kokok nati veya’amaim kwanan yawas kwanab, baise men Baiyarir ana veya’amaim.”
15 Jesɨc tánO̱mi iñɨ́máy jém aŋjagooyi:
15 Regah orot iya’afut eo, “Wanawanan rerekabih! Baiyarir ana veya kwa taita’imon a donkey o a ox men kwarufamen kwabow kwan harew kwaitih tetomatom?
16 Yɨ́p yo̱mo taɨch yo̱mo, jém Abraham io̱cma̱nɨc. Jém Woccɨɨwiñ icmatsne id́ɨc yɨ́p caacuy dieciocho a̱mt́ɨy. ¿T́iiga d́a wɨa̱p tanaccutsɨgáy yɨ́p yo̱mo de jém caacuy jém jejcuyja̱ma?
16 Iti babin i Abraham uwan ta, Satan bai fatum wainab kwamur etei 18 sawar, naatu boun ana bai’akirane Baiyarir ana veya abobotait yawas baib isan asinaf kakaf?”
17 Jesɨc cuando imatoŋyaj t́i nɨm Jesús, pɨ̱mi tsaa̱yaj jém d́apɨc iwɨ̱ixyajpa Jesús. Pero los de más jém pɨxiñt́am agui maymayyaj mu iixyaj t́i iwat Jesús. Iwɨ̱aŋja̱myaj jém wɨbɨc milagro.
17 Iti na’atube eo ana veya ana rakit sabuw biyah eohow, baise sabuw moumurih na’in sawar gewasih sinaf hi’i’itan isan hiyasisir.
18 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
18 Imaibo Jesu ibatiyih, “God ana aiwob itinin i mi’itube? Abisa biyanamaim boro anayai kwana’itin?
19 Jém Dios iŋquímayooyi jex juuts tu̱m mostaza ipac. Tu̱m pɨ̱xiñ iñip jém pac ica̱mjo̱m. Nay jém pac, mɨja̱p juuts tu̱m mɨjpɨc cuy hasta jém jon iwatpa ipeeñi jém mostaza iŋcɨsyucmɨ.
19 Itinin ta i orot ana ai momor ro’on bai in ana masawamaim tanum, naatu kuboun yen ra’at ai mamatar ana veya’amaim, mamu hina famefamenamaim hibatar hima’am na’atube.”
20 Nɨmt́im Jesús:
20 Jesu iban maiye ibatiyih, “God ana aiwob i boro abisa’amaim ana yai kwana’itin?
21 Jém Dios iŋquímayooyi jex juuts levadura. Tu̱m yo̱mo inimot uxaŋ jém levadura con tucuna je̱pe de harina. Jesɨc pɨ̱pa it́u̱mpɨy jém jaapi.
21 Ana itinin ta i babin ana faraw afuninamih bai tew gagamin wanawanan isuwai re yeast auman wanawanan nayai kamat ra’at yen tew awan kakaratan na’atube.”
22 Mojgacum nɨqui jém Jesús Jerusalén. Oy najɨ́yooyi jém mɨjpɨc attebet y jém xut́upɨc tɨgaŋjoj.
22 Imaibo Jesu au Jerusalem yen inan ana maramaim, bar merar gagamih naatu bar merar gidigidih imaim run tit, sabuw i’obaibiyih auman yen in.
23 Jesɨc tu̱m pɨ̱xiñ icwác jém Jesús. Nɨmpa:
23 Orot babin ta na Jesu ibatiy, “Regah o kunotanot boro sabuw matan ta’amo God yawas nitih?”
24 —Wattaamɨ empeño iga mit́ɨgɨyt́ámpa jém xut́upɨc puerta. Mannɨ́mayt́ámpa iga tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am tɨgɨyyajtooba, pero d́a wɨa̱yajpa.
24 “Kwanabow gewas etawan awan kukurinamaim kwanarun, anayabin sabuw moumurih na’in boro nati etawanamaim run isan hinasinaftobon, baise a tur ao’owen boro men nakaram.
25 ’Porque cuando núcum jém hora, jesɨc jém tɨc io̱mi iŋpajpa jém it́ɨc. Cuando aŋpajneum jém it́ɨc, d́am wɨa̱p iñt́ɨgɨyt́a. Michɨ́yt́ámpa aŋsɨ̱cmɨ. Iñt́ɨcstámpa jém puerta. Miñɨmtámpa: “¡Áŋaayɨ jém puerta!” Pero miñɨ́máypa jém tɨc io̱mi: “D́a mánixpɨcpa. D́a anjo̱doŋ ju̱t́pɨc mipɨ̱xiñ.”
25 Regah bar matuwan namisir etawan nahirihir kwa boro ufun kwanabat etawan kwanarukikitar kwanao, ‘Regah etawan kubotawiy arun,’ naatu i boro nao, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab, naatu menane kwana.’
26 Jesɨc micht́am mojpa iññɨ́mayt́a: “Tawagawícne y tawaganɨ́cne con mimich. Mich oyñe miccuyujooyi jém ánattebet.”
26 Imaibo kwa boro kwaniya’afut kwanao, ‘Aki o bairi taa tatom, naatu ai bar ai meraramaim ibi’obaibiyi iso’ob, aisim kukakasiy.’
27 Pero e̱ybɨct́im nɨmpa jém tɨc io̱mi: “Mimicht́am d́a mánixpɨcpa, d́a anjo̱doŋ ju̱t́pɨc mipɨxiñt́am. Tsa̱m mimalotam, acupóyayt́aamɨ.”
27 Baise i boro nao maiye, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab naatu menane kwana. Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan, bowabow kakafin sinafuyah.’
28 Núcpa ja̱ma iga tsa̱m pɨ̱mi miwejtámpa y iññichpa iñt́ɨts. Pɨ̱mi miŋyáctámpa cuando íñixt́ámpa iga iwaganait́yajum Dios jém Abraham, jém Isaac, jém Jacob y it́u̱mpɨy jém wiñɨcpɨc profeta; pero mimicht́am michactamta̱ aŋsɨ̱cmɨ.
28 Naatu boro narukouwi ufun kwanatit kwanama kwanarerey, wa kwanayob kakikak hiniwa’an, naatu kwananuwanuw boro Abraham, Isaac, Jacob naatu dinab oro’orot God ana aiwobomaim hinabat hinabiyasisir kwana’itih!
29 Nɨcpa i̱t́iyaj jém aŋnɨɨsa̱umɨpɨc pɨxiñt́am, jém aŋyo̱msa̱umɨpɨc, jém aŋwɨ̱xa̱umɨpɨc y jém aŋtsapsa̱umɨpɨc pɨxiñt́am. Nɨcpa wiiquiyaj jemum ju̱t́ iŋjacpa Dios.
29 Sabuw boro veya yeninane, veya ra’iyinane, naatu torene, oyawane etei hinaru’ay God ana aiwobomaim hai efan hinabow hinamare hinama hiyuw hinaa hinabiyasisir boro kwana’itih.
30 Jém ocmɨpɨc jém pɨxiñt́am tsɨ́ypa iga wiñt́i y jém wiñt́ipɨc tsɨ́ypa iga ocmɨ.
30 Sabuw iyab boun wan tibi’iyon boro hini’uf, naatu sabuw iyab boun tibi’uf boro wan hini’iyon efan hinab.
31 Jesɨc jeet́im ja̱ma núcyaj jute̱n jém fariseoyaj. Nɨ́mayt́a̱ Jesús:
31 Nati veya ta’imon, Pharisee afa hina Jesu ana tur hi’owen hio, “O boro efan iti inihamiy inan efan ta, anayabin Herod ekokok o na’asbuni inamorobomih ef enunuwet.”
32 Pero Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
32 Jesu iyafutih eo, “Kwan nati haruharu ana tur kwa’owen, ayu boun naatu maras hairi i boro sabuw iyab hisawow tema’am biyahimaim demon boro ana nunih naatu sawusawuwih aniyawasih, naatu veya baitounin i ayu au bowabow abisa bowamih anot anan i yomanin anisawar.
33 Seguido aŋwatpa jém anyo̱xacuy hasta cupacpa. D́a jáypa anaccupacpa. Ɨch d́a aŋcɨ̱ŋpa jém Herodes porque d́a i̱ wɨa̱p icca tu̱m profeta aŋsɨ̱cmɨ de jém Jerusalén.
33 Baise boun, maras, naatu mar natot ayu boro au ef anab maiye anayen anan, anayabin ef men ema’am dinab orot boro Jerusalem ufunane namorob.
34 ’Mimicht́am, miit́t́aŋwɨɨp Jerusalén, tsa̱m iniccaata jém Dios iprofeta. Iññácscata tsaamɨ jém icutsatneyajwɨɨp Dios. Ɨch tsa̱m maŋcɨacputtamtooba id́ɨc, pero d́a iŋwɨ̱aŋja̱mta. Wat́cɨy manaŋtuuma̱wattamtɨp juuts jém piyua̱pa iŋtuuma̱watpa jém ima̱nɨc ixajcucɨɨm. Pero mimicht́am d́a iŋwɨ̱aŋja̱mta.
34 O Jerusalem, Jerusalem, dinab oro’orot irouw himorob, naatu kob abarayah God biyafarih kabayamaim irouw himorob. Mar bai’ab a kok a sabuw ataba’afuwih, kokorere natunatun bebenamaim ebaba’afuwih na’atube, baise o men i kok.
35 Como d́a iŋwɨ̱aŋja̱mta iga manyo̱xpáttámpa, jesɨc Dios michacum. Sɨɨp d́a michɨ́ypa juuts jém Dios mipɨxiñt́am. Mannɨ́máypa iga d́a e̱ybɨc ánixt́ámpa hasta que núcpa jém tiempo iga aŋcujíptámpa aɨch, jém acutsatnewɨɨp jém tanJa̱tuŋ Dios.
35 Imih a bar boro hinihamiy barikokow natuw. A tur ao’owen, ayu boro men kwana’itu, ana veya’amaim boro inao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab!’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.