João 6
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Ocmɨ, cuando yaj iñasca je̱mpɨc, nɨc Jesús jém laguna aŋwiñt́uc, iñɨ̱yi jém laguna Galilea, iñɨ̱yit́im Tiberias.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am it́úŋɨyyajpa Jesús porque iixyaj jém milagroyaj cuando icpɨs jém mɨmneyajwɨɨp.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Quím Jesús tu̱m co̱tsɨcyucmɨ, iwaganaco̱ñyaj jém icuyujcɨɨwiñ.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Núctooba jém pascuasɨŋ jém iwatyajpáppɨc jém judíos.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Cuando ámquím Jesús, iix iga miñyajpa tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am. Jesɨc iñɨ́máy jém Felipe:
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Ichobɨyñɨ́máy jém Felipe je̱mpɨc iga icutɨ́tspa, porque ijo̱doŋ Jesús jutsa̱p icwíc jém pɨxiñt́am.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Jesɨc jém Felipe iñɨ́máy:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Jesɨc jém Anti, tuŋgac jém icuyujcɨɨwiñ, jém Ximoj Peto it́ɨ̱wɨ, iñɨ́máy Jesús:
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 —Yɨɨm it́ tu̱m jaychɨ̱xi. Iniit́ cinco caxt́ána̱ñi de cebada y wɨste̱n tɨɨpɨ. Pero como tsa̱m jáyaŋ it́yaj, d́a ictsɨ́ypa ni uxaŋ.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Jesɨc Jesús ipɨc jém caxt́ána̱ñi. Cuando yaj iŋwejpát Dios, ichi jém caxt́ána̱ñi jém icuyujcɨɨwiñ. Jeeyaj iwécyaj, ichiiyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém co̱ñyajwɨɨp. Je̱mpɨct́im iwat con jém tɨɨpɨ. Chiiyajta̱ juuts ixunyajpa jém pɨxiñt́am.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Jesɨc cuando cusum wiiquiyaj, iñɨ́máy Jesús jém icuyujcɨɨwiñ:
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Jesɨc ipiŋyaj it́u̱mpɨy jém cutsɨ́yñewɨɨp, jém d́apɨc yaj icútyaj jém pɨxiñt́am. Icucomyaj doce nacooŋ con jém cutsɨ́yñewɨɨp de jém cinco caxt́ána̱ñi de cebada.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Jesɨc jém pɨxiñt́am cuando iixyaj jém milagro jém iwatnewɨɨp Jesús, nɨmyaj:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Pero Jesús icutɨɨyɨ́y iga miñpa imats jém pɨxiñt́am iga iccámpa pɨ̱mi̱mɨ juuts tu̱m rey, jeeyucmɨ nɨc icut́um tu̱m co̱tsɨcyucmɨ.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Jesɨc jocpiicha̱bam i̱t́i. Quetyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ jém laguna aŋna̱ca.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Tɨgɨyyaj tu̱m barcojo̱m, moj nɨquiyaj jém laguna aŋwiñt́uc jém attebet Capernaum. Cupiicha̱wum, pero d́anam quet jém Jesús.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Jesɨc moj po̱yi jém sa̱wa tsa̱m pɨ̱mi. Agui mɨj jém nɨɨpoa.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Juumɨ nɨc jém barco como cinco o seis kilómetro. Icwit́yajpa jém barco con remos. Jesɨc jeet́i rato iixyaj iga miñpa jém Jesús, wit́pa imiñ jém nɨɨwiñpacyucmɨ. Núc nocojo̱m ju̱t́ it́ jém barco. Tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj jém icuyujcɨɨwiñ.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Jesɨc iwɨ̱pɨctsoŋyaj jém icuyujcɨɨwiñ, icquímyaj Jesús jém barcojo̱m. Jesɨc tu̱mt́i rato núcyaj jém laguna aŋna̱ca ju̱t́ nɨcyajpa.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Jesɨc icuqueja̱ma jém pɨxiñt́am, jém tsɨ́yñeyajwɨɨp jém laguna aŋna̱ca, ju̱t́ tsucumyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ, ijo̱dóŋa̱yaj iga it́ id́ɨc je̱m no más tu̱m barco. Ijo̱dóŋa̱yajt́im iga jém Jesús d́a iwagananɨcyaj jém icuyujcɨɨwiñ barcojo̱m.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Iganam sɨɨp ijɨ̱syaj jém pɨxiñt́am, núcyaj wa̱t́i jém barco, tsucumyaj jém attebet de Tiberias. Núcyaj jém laguna aŋna̱ca nocojo̱m jém lugar ju̱t́ icútyajpa jém caxt́ána̱ñi ju̱t́ iŋwejpát Dios jém tánO̱mi.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Jesɨc cuando jém pɨxiñt́am iixyaj iga d́a i̱ jém Jesús ni jém icuyujcɨɨwiñ, tɨgɨyyaj jém tuŋgac barcojo̱m, jém yaguiñpɨc miñyaj, nɨcyajt́im jém attebet Capernaum iga imétsyajpa Jesús.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Jesɨc cuando ipátyaj jém Jesús jém laguna aŋwiñt́uc nɨmyajpa:
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Odoy yo̱xataamɨ no más para jém wíccuy, jém it́wɨɨp yɨ́p naxyucmɨ, porque je yajpa. Más wɨ̱ iga miyo̱xatámiñ para jém tuŋgac wíccuy jém d́apɨc cuyajpa, jém michiipáppɨc jém vida jém d́apɨc cuyajpa. Ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, amiñ iga manchiiba jém wíccuy jém d́apɨc cuyajpa. Quejpa iga acutsat jém anJa̱tuŋ Dios porque achi jém pɨ̱mi iga wɨa̱iñ aŋwat jém milagroyaj.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Jesɨc jém pɨxiñt́am iñɨ́máy jém Jesús:
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Jesɨc jém pɨxiñt́am iñɨ́máy jém Jesús:
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Jém tanja̱tuŋwe̱wetam wiñɨgam icútyaj jém maná jém tɨtsɨnaxyucmɨ. Jayñeta̱ jém Dios iŋma̱t́i iga: “Chiiyajta̱ jém pɨxiñt́am jém sɨŋyucmɨpɨc caxt́ána̱ñi.”
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Porque jém caxt́ána̱ñi, jém michiipáppɨc Dios, quetpa sɨŋyucmɨ y ichiiba vida jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Jesɨc nɨmyaj jeeyaj:
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Mannɨ́mayt́a iga mex ánixñeta mimicht́am, d́a aŋcupɨctámpa iga michɨ́yiñ juuts ɨch maŋcuyujcɨɨwiñ.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, jém achiipáppɨc jém anJa̱tuŋ Dios, miñpa atúŋɨyyaj. Siiga miñpa atúŋɨ́y tu̱m pɨ̱xiñ, ampɨctsoŋpa, d́a aŋquebacputpa.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Porque ɨch amiñ sɨŋyucmɨ iga aŋwatpa juuts iwɨ̱aŋja̱m Dios jém acutsatnewɨɨp. D́a amiñ iga aŋwatpa juuts aɨch aŋwɨ̱aŋja̱m.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Jém anJa̱tuŋ, jém acutsatnewɨɨp yɨ́p naxyucmɨ, d́a ixunpa iga togoypa ni tu̱m jém pɨ̱xiñ jém achiiñewɨɨp aɨch. Achiit́a̱ jém pɨ̱mi iga wɨa̱iñ anacpɨsyaj jém ampɨxiñt́am jém caaneyajwɨɨp jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Porque jém anJa̱tuŋ Dios, jém acutsatnewɨɨp, iwɨ̱aŋja̱m iga it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, siiga iixyaj jém iMa̱nɨc, icupɨcyajpa, ipɨctsoŋyajpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa. Anacpɨsyajpa it́u̱mpɨy jém ampɨxiñt́am jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Jesɨc agui jóyñeyaj jém judíos. Icujɨyyaj jém Jesús porque nɨmpa iga: “Ɨch jém acaxt́ána̱ñi jém aquetnewɨɨp sɨŋyucmɨ.”
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Nɨmyaj jeeyaj:
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Jesɨc jém Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 D́a i̱ wɨa̱p imiñ iga acupɨcpa siiga jém anJa̱tuŋ Dios d́a inimiñpa. Ɨch anacpɨspa jém ampɨxiñt́am jém caaneyajwɨɨp jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Jém wiñɨcpɨc profeta ijaychacne jém librojo̱m iga: “Dios iccuyujyajpa it́u̱mpɨy jém ipɨxiñt́am.” Sɨɨp mannɨ́máypa iga it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém iccuyujneyajwɨɨp jém anJa̱tuŋ Dios, jém imatoŋneyajwɨɨp, miñpa atúŋɨyyaj aɨch.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 Nɨmpat́im Jesús:
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Nu̱ma mannɨ́máypa, jém acupɨcpaap aɨch, ipɨctsoŋpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Ɨch jém acaxt́ána̱ñi, jém manchiipáppɨc vida jém d́apɨc cuyajpa.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Mimicht́am iñja̱tuŋwe̱wetam, jém wiñɨcpɨc, icútyaj jém maná jém tɨtsɨnaxyucmɨ. Pero ocmɨ caayajt́im jeeyaj.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Pero sɨɨp manaŋmadáypa iga it́ tuŋgac caxt́ána̱ñi jém quetnewɨɨp sɨŋyucmɨ. Siiga i̱ icútpa yɨ́p caxt́ána̱ñi d́a e̱ybɨc caaba.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Ɨcht́im mismo jém acaxt́ána̱ñi jém aquetnewɨɨp sɨŋyucmɨ. Siiga i̱ icútpa yɨ́p caxt́ána̱ñi, it́pa para siempre. Jém caxt́ána̱ñi, jém manchiipáppɨc, ɨch ammɨjta̱y. Ɨch anyaac anjɨ́cpa iga accaata̱p iga anyojáypa jém pɨxiñt́am it́áŋca iga ipɨctsoŋyajpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Jesɨc jém judíos nacwácyajta̱p entre jeeyaj. Moj áŋa̱jiyaj. Nanɨ́mayyajta̱p:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Siiga i̱ icútpa jém ammɨjta̱y y iucpa annɨɨpiñ, iniit́um jém vida jém d́apɨc cuyajpa; anacpɨspa jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Jém ammɨjta̱y nunta wíccuy y jém annɨɨpiñ nunta uccuy, mimatspagáypa íña̱nama.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Siiga i̱ icútpa ammɨjta̱y y iucpa annɨɨpiñ, awaganait́pa aɨch y ɨch aŋwaganait́pa je.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Jém anJa̱tuŋ Dios jém acutsatnewɨɨp iniit́ jém vida. Ɨch anait́t́im jém vida porque achiiñe jém anJa̱tuŋ. Jesanet́im jém ampɨxiñt́am jém icútnewɨɨp jém ammɨjta̱y, iniit́yajt́im jém vida jém d́apɨc cuyajpa, porque ɨch anchiiñe.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Manaŋmadáypa de jém caxt́ána̱ñi jém quetnewɨɨp sɨŋyucmɨ. Yɨ́p caxt́ána̱ñi d́a jex juuts jém wíccuy jém maná jém icútneyajwɨɨp jém iñja̱tuŋwe̱wetam wiñɨgam. Jeeyaj caayajt́im it́u̱mpɨy. Pero siiga i̱ icútpa yɨ́p caxt́ána̱ñi, iniit́pa jém vida jém d́apɨc cuyajpa para it́u̱mpɨy tiempo.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Jesús iŋquejáypa je̱mpɨc jém it́yajwɨɨp jém sinagoga jém attebet Capernaum.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Jáyaŋ jém icuyujcɨɨwiñ cuando imatoŋyajpa t́i nɨmpa jém Jesús, jesɨc nɨmyaj:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Jém icuyujcɨɨwiñ mojpa icujɨyyaj jém Jesús. Pero je ijo̱doŋ t́i sɨ́p iñɨmyaj, jesɨc iñɨ́máy:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 ¿Jesɨc t́i iñjɨ̱stámpa siiga mimicht́am ánixt́ámpa, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, cuando aquímgacpa sɨŋyucmɨ ju̱t́ ait́ id́ɨc wiñɨgam?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Tu̱m pɨ̱xiñ ia̱nama iniit́ jém ivida. Pero siiga putpa jém ia̱nama, jesɨc jém imɨjta̱y d́a t́i cuwatcuy. Ɨch anaŋma̱t́i, jém manaŋmadayñewɨɨp, nu̱ma iniit́ jém vida, iniit́ jém a̱nama.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Pero todavía it́ algunos de mimicht́am d́a iŋcupɨctámpa ɨch anaŋma̱t́i.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Jesɨc Jesús iñɨ́máy it́u̱mpɨy jém it́úŋɨyyajpaap:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Dende jesɨgam tsa̱m jáyaŋ jém Jesús icuyujcɨɨwiñ ichagaŋputyaj iga iwaganasɨɨba, d́a más it́úŋɨyyaj.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Jesɨc Jesús icwácpa jém doce icuyujcɨɨwiñ. Nɨ́mayt́a̱:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Icutsoŋ jém Ximoj Peto, iñɨ́máy:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Aɨcht́am maŋcupɨcnetámum y anjo̱dóŋa̱netámum iga mich miCristo jém Vivopɨc Dios miMa̱nɨc.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Iŋmatpa Jesús de jém Judas Iscariote, jém Ximoj Iscariote ima̱nɨc. Je tu̱m de jém docepɨc icuyujcɨɨwiñ, pero iwadáypa atraición jém Jesús.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.