João 4

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc imatoŋyaj jém fariseoyaj iga más jáyaŋ jém pɨxiñt́am it́úŋɨyyajpa jém Jesús que jém Xiwan, icchiŋpat́im más jáyaŋ pɨxiñt́am.
1 Pharisee hinowar Jesu i bigegesairih naatu John natabir ana bai’ufununayah moumurih na’in bapataito ebitih,
2 Pero jém Jesús iyaac d́a acchíŋóypa, nada más acchíŋoyyajpa jém icuyujcɨɨwiñ.
2 turobe iti i men Jesu bapataito ebitih, baise i ana bai’ufununayah.
3 Mu ijo̱dóŋa̱ jém Jesús t́i ijɨ̱syajpa jém fariseoyaj, jesɨc put de jém naxyucmɨ de Judea. Se̱t e̱ybɨc jém naxyucmɨ de Galilea.
3 Anamaramaim Jesu, i Judea ihamiy naatu matabir maiye in Galilee.
4 Iganam nɨcpa Galilea jém Jesús, tienes que naspa jém naxyucmɨ de Samaria.
4 Boun ana remoramaim i boro Samaria wanawanan narun nan.
5 Jesɨc núc jém Jesús tu̱m Samariapɨc attebet iñɨ̱yi Sicar. D́a juumɨ jém nas jém ichiiñewɨɨp wiñɨgam jém Jacob jém ima̱nɨc José.
5 Imih i Samaria bar merar wabin Sychar tit, Jacob ana me kamar i natun Joseph bitin i sisibinamaim.
6 Je̱mt́im it́ jém mu̱tɨ jém iwatnewɨɨp jém Jacob. Cugapja̱ma núc jém Jesús. Agui sopsne. Juumɨ miñ. Jesɨc co̱ñ Jesús jém mu̱tcɨɨm.
6 Jacob ana harew karakar i nati’imaim, naatu Jesu ef nan hahar, karakar sisibin mara’at ma. Nati i ouyit.
7 Jesɨc jeet́i rato núc tu̱m Samariapɨc yo̱mo. Miñ ipɨc nɨ. Jesús iñɨ́máy jém yo̱mo:
7 Samaria babin harew huninamih nan anamaramaim, Jesu babin isan eo, “Karam harew ititu atatom?Jesus Samaritan babin hairi tibidudur|alt="Jesus talking to Samaritan woman" src="CN01674B.TIF" size="col" loc="Jhn 4.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.7"
8 D́a i̱ jém icuyujcɨɨwiñ. Nɨc ijuyyaj t́it́am icútyajpa jém attebet Sicar.
8 I ana bai’ufununayah hin bar merar bay tobonamih.
9 Jesɨc jém Samariapɨc yo̱mo iñɨ́máy jém Jesús:
9 Samaria babin Jesu isan eo, “O i Jew naatu ayu i Samaria babin. Mi’itube ayu isou harewamih kufefefeyan?” (Jew hai naukwat, o hai kerowas boro men Samaria bairi hinafaram hinaa hinatom.)
10 Jesɨc Jesús icutsoŋ jém yo̱mo. Iñɨ́máy:
10 Jesu, babin isan iya’afut eo, “O God ana siwar itasoso’ob na’at yait o isa harew tomamih efefeyan, o boro itibatiy i boro yawas ana harew tit itatom”.
11 Jesɨc jém yo̱mo iñɨ́máy jém Jesús:
11 Babin eo, “Aro, o taratarfuruwen men ibai ina naatu karakar ana sou i manin na’in ra’iy in. Karakar menatanamaim boro iti yawas ana harew inab?
12 Jém anja̱tuŋwe̱we ija̱tuŋ jém Jacob ichac yɨ́p mu̱tɨ para aɨcht́am. Jém Jacob con jém ima̱nɨctam nɨ́cyajpa yɨɨm. Icnɨ́cyajpat́im jém iani̱matyaj. ¿Que mich más miwɨa̱p que jém Jacob?
12 Iti karakar i aki agir Jacob kair imaim ma tomatom, naatu ana haru ana for ouman. Iti karakar aki iti. O taiyuw ku’o’o, o Jacob inatabir?
13 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém yo̱mo:
13 Jesu iya’afut eo, “Orot babin etei iti harew natomatom boro sikan namamah maiye,
14 Pero jém iucpáppɨc jém nɨ, jém ɨchpɨc anchiiba, d́am e̱ybɨc nɨ́ctɨtspa. Jém nɨ tsɨ́ypa juuts tu̱m nɨ ixcuy ia̱namaŋjo̱m. Iyaacquímpa jém nɨ iga ichiiba jém vida jém d́apɨc cuyajpa.
14 baise yait ayu harew anitin natomatom boro men sikan namamah. Naatu harew nati ayu anabitin boro wanawananamaim harew buruburur namatar. Naatu yawas’anaharew imaim na’in nitin, naatu yawas wanatowan nab.
15 Jém yo̱mo iñɨ́máy jém Jesús:
15 Babin Jesu isan eo,” Aro, harew nati ayu kwiti saise ayu men sikou namamaa nan naatu men mar etei iti’imaim harew huninamih anan.”
16 Jesús iñɨ́máy jém yo̱mo:
16 Jesu babin iu, “Kwen ku’af aaw isan naatu kumatabir kuna.”
17 Nɨm jém yo̱mo:
17 Babin iya’afut eo, “Ayu aawu en.” Jesu eo,” O aaw en ku’o’o i turobe.”
18 Porque iniit́ id́ɨc cinco iŋwɨd́a̱ya y jém pɨ̱xiñ jém sɨɨppɨc iniit́ d́a je iŋwɨd́a̱ya. D́a mimɨgóypa iga d́a mijaayɨ́y.
18 Anababatun, o oro’orot etei five, i aa’awanen naatu orot iti boun airi kwama’am i men o aawamih. Abistan iti boun i’o’o i turobe.”
19 Cuando imatoŋ junɨmpa Jesús, jesɨc jém yo̱mo iñɨ́máy:
19 Babin eo, “Aro, ayu ai’iti, o i dinab orot.”
20 Aɨcht́am jém aSamariapɨc aŋwe̱wetam dende wiñɨgam ijɨ̱syajpa Dios yɨ́p co̱tsɨcyucmɨ. Pero mimicht́am miñɨmtámpa iga solamente Jerusalén wɨa̱p tanjɨ̱sta Dios.
20 “Aki ai a’agir iti oyawemaim hikwakwafir, baise kwa Jew kwa’o’o kwafiren efan i Jerusalemamaim tanakwafir.”
21 Jesús iñɨ́máy jém yo̱mo:
21 Jesu eorereb eo, “Babin ayu initutumu, veya i enan anamaramaim kwa boro men Tamat no oyawemaim o Jerusalemamaim kwanakwafir.
22 Mimicht́am miit́wɨɨp Samaria d́a iñjo̱doŋ i̱ iñjɨ̱stámpa. Pero aɨcht́am jém ajudíospɨc apɨxiñt́am ánixpɨcneta jém nunta Dios porque Dios ichac iga tsucum jém naxyucmɨ de Israel jém cɨacpudoypaap.
22 Kwa Samaria men kwaso’ob abistan kwakwakwafir, aki aso’ob abistan a kwakwafir, anayabin yawas i Jew sabuw biyahine na.
23 Sɨɨp núctooba jém ja̱ma cuando jém nu̱mapɨc icupɨcneyajwɨɨp Dios ijɨ̱syajpa Dios ia̱namaŋjo̱m, ijɨ̱syajpa juuts nɨmpa jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi. Jém tanJa̱tuŋ Dios imétspa jém ijɨ̱syajpáppɨc je̱mpɨc.
23 Veya i enan naatu natitaka anamaramaim anababatun kwafirenayah boro Regah turobe naatu Anuninamaim hinakwafir, naatu kwafirinayah iti na’atube i boun Regah enunuwet.
24 TanJa̱tuŋ Dios je tu̱m A̱nama juuts jém sa̱wa. Jém nu̱mapɨc icupɨcneyajwɨɨp Dios jeeyaj nu̱ma ijɨ̱syajpa Dios ia̱namaŋjo̱m juuts nɨmpa jém nu̱mapɨc aŋquímayooyi.
24 God i Anunin, naatu i ana kwafirenayah i turobe naatu Anuninamaim hinakwafir.”
25 Jém yo̱mo iñɨ́máy Jesús:
25 Babin eo, “Ayu nati Roubininenayan i aso’ob (Keriso terarouw) i enan. I nanan ana veya i boro sawar etei it isat nakubuna.”
26 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém yo̱mo:
26 Imaibo Jesu eorereb eo, “Ayu i yait? Ayu yait airit ta’o’o.”
27 Jeet́i rato núcyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Tsa̱m ámaŋjacyaj iga aŋmatpa Jesús con jém yo̱mo. Pero d́a i̱ icwác jém yo̱mo iga: “¿T́i miñ imméts?” Ni d́at́im i̱ icwác jém Jesús iga: “¿T́iiga iniŋmatpa jém yo̱mo?”
27 Jesu eo oumatan, ana bai’ufununayah himatabir hina hitit naatu Jesu babin hairi hibidudur hi’itih hi’ororsa’ir. Baise men yait ta kok babin tibatiy, o Jesu hitibatiy, “Anayabin aisimamih babin airi kwabidudur?”
28 Jesɨc jém yo̱mo ichac imajcuy, nɨc jém attebet. Nɨc iŋmadáy jém pɨxiñt́am:
28 Naatu babin ana harew hunihun ihamiy, i matabir in bar merar tit naatu sabuw nati’imaim hima’am hai tur eo’wen,
29 —Nɨ̱gɨ aamɨ tu̱m pɨ̱xiñ. Aŋmadáy aɨch it́u̱mpɨy t́it́am aŋwatne dende wiñɨc. ¿Que d́a yɨ́bam jém Cristo?
29 Kwana tan orot kwa’itin, sawar abistanawat asisinaf etei’imak au tur eowen. Ta’itin i Roubinineyan wariten?”
30 Jesɨc jeeyaj putyaj jém attebet, nɨc iámyaj jém Jesús.
30 Naatu bar merar hihamiy naatu sabuw etei ef hinuwet hin Jesu biyan hitit.
31 Iganam nɨcne jém yo̱mo, jém Jesús icuyujcɨɨwiñ iñɨ́mayyaj:
31 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah hi’o, “Bai’obaiyenayan bay ta ku’aan ya kurutan!”
32 Pero Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
32 Baise i isah eo, “Ayu au bay menamaim ana’ani’aan kwa men kafa’imo kwaso’ob.”
33 Jesɨc jém icuyujcɨɨwiñ mojpa nacwácyajta̱ji entre jeeyaj. Nɨmyajpa:
33 Imih bai’ufununayah taiyuwih hima hi’o, “Ta’itin sabuw afa bay hibow hina hitin eaa wariten?”
34 Pero Jesús iñɨ́máy icuyujcɨɨwiñ:
34 Jesu eo, “Ayu au bay, i yait ayu biyafaru i anakok anabosiyasiyar anasinaf naatu bowabow ayu bitu i anabow anisawar.
35 Micht́am miñɨmtámpa iga: “Togoyñam cuatro meses iga it́pa jém cosecha.” Pero ɨch mannɨ́máypa, ixt́aamɨ iga cɨŋneum jém cosecha. Jáyaŋ jém pɨxiñt́am icupɨcyajtooba jém Dios iŋma̱t́i.
35 Kwa iti na’atube kwa’o’o, ’Sumar kwafe’en o tafanamaim aki boro anafour’. Baise a tur ao’owen, Kwa matatoniwa’an me kwana’itin gewas naatu bay iyamur sawar fourin isan ana veya tit.
36 Jém ipiŋyajpáppɨc jém cosecha yojyajta̱p. Ipiŋyajpa jém pɨxiñt́am iga chiita̱p jém vida jém d́apɨc cuyajpa. It́u̱mpɨy jém iñipneyajwɨɨp y jém ipiŋyajpáppɨc jém cosecha wagamaymáya̱yajpa.
36 Boun auman fourayan boro hibaiyan ana kabay nab, naatu bay four eya’ay ma’ama wanatowan isan, imih ta’itin tanumayan naatu fourayan i hairi auta’imon hiniyasisir.
37 Nu̱ma juuts nɨmpa jém aŋma̱t́i iga tu̱m pɨ̱xiñ iñippa jém ca̱ma, pero tuŋgac ipiŋpa jém cosecha.
37 Abistan hi’o’o i turobe, “Orot ta’imon etatanum naatu orot ta’imon efafour”.
38 Maŋcutsat iga nɨguiñ impiŋ jém yo̱xa̱ji ju̱t́ mich d́a iññip. Tuŋgac yo̱xayajpa jém ca̱mjo̱m, pero micht́am impíŋáypa jém iyo̱xa̱ji.
38 “Efan men imaim ima ibowabow, ayu aiyafari kwenan inafouramih naatu i hai fairamaim hibowabow o nonowatin inafour inaa’amih”.
39 Jáyaŋ jém Samariapɨc pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp jém attebet Sicar icupɨcyaj jém Jesús porque jém yo̱mo iñɨ́máy iga: “Jém pɨ̱xiñ aŋmadáy it́u̱mpɨy juuts ɨch aŋwatne.”
39 Samaria moumurih maiyow nati bar merar Jesu hitumitum anayabin babin ana turamaim, “I ayu au sinaf etei eo anowar”.
40 Jesɨc cuando jém pɨxiñt́am núcyaj ju̱t́ it́ jém Jesús, icunucsayyajpa. Iñɨ́mayyaj iga: “Tsɨɨyɨ yɨɨm con aɨcht́am.” Jesɨc jemum tsɨ́y jém Jesús wɨsna ja̱ma.
40 Imih anamaramaim Samaria sabuw hina Jesu biyan hititit, hifefeyan bairi ma isan, imih veya rou’ab bairi hima.
41 Jesɨc iganam accuyujóypa Jesús jém attebet Sicar, mást́im jáyaŋam jém pɨxiñt́am icupɨcyaj jém Jesús.
41 Sabuw moumurin maiyow hitumatum anayabin i ana turamaim,
42 Jesɨc jeeyaj iñɨ́mayyaj jém yo̱mo:
42 naatu babin isan hi’o, “Aki bounabo abitumatum, men babin i’o isan, baise abistan tur eo’o aki taiyuwika taini anowar”.
43 Jemum poychɨ́y wɨsnaja̱ma. Ocmɨ mojgacum nɨqui jém Jesús jém naxyucmɨ de Galilea.
43 Veya rou’ab sasawar ufunamaim Jesu efan nati ihamiy, naatu au Galilee na’at misir in.
44 Porque iyaac nɨm jém Jesús iga: “Wɨ̱pɨctsoŋta̱p jém profeta ju̱t́quej, pero cuando nɨcpa najɨ́yooyi it́ɨcmɨpɨc attebet, jém it́ɨ̱wɨtam d́a iwɨ̱pɨctsoŋyajpa.”
44 Anayabin i taiyuwin isan eorereb eo, “Dinab orot taiyuwin ana tafaram sabuw isan men tekakakaf”.
45 Cuando núc Jesús Galilea, jesɨc jém Galileapɨc pɨxiñt́am iwɨ̱pɨctsoŋyaj. Porque oy sɨŋa̱jiyaj jém pascuasɨŋ jém Jerusalén. Iixyajt́im t́it́am iwatne Jesús jém Jerusalén.
45 Imih anamaramaim na Galilee titit, sabuw ana merar hiyi hibai. Anayabin hin Jerusalem Tar Nowaten Hiyuw aa isan hiruru’ay, nati’imaim sawar abistanawat sinaf hi’i’itin isan.
46 Nɨcgac Jesús jém attebet Caná, jém naxyucmɨ de Galilea, ju̱t́ icse̱t jém nɨ iga vino. Jesɨc jemum it́ id́ɨc tu̱m mɨjpɨc aŋjagooyi, icuyo̱xa̱p jém rey. Mɨmne jém aŋjagooyi ijayma̱nɨc jém attebet Capernaum.
46 Naatu matabir maiye in Canna tit, nati Canna i Galilee wanawanan, imaim harew botabir wine mamatar. Naatu nati’imaim gawan ana orot ukwarin natun sawow Capernaumamaim inu’in.
47 Cuando ijo̱dóŋa̱p jém aŋjagooyi iga putneum Jesús jém naxyucmɨ de Judea y núcneum jém naxyucmɨ de Galilea, jesɨc nɨc iám jém Jesús. Jém aŋjagooyi icunucsáypa jém Jesús iga nɨguiñ it́ɨccɨɨm iga icpɨsáyiñ jém ijayma̱nɨc porque caatoobam.
47 Jesu Judea’ane na Galilee tit ma’am ana tur na nowar. Misir in biyan tit ana tur eowen naatu ifefeyan i tare tan natun sawow inu’in tiyawas i kafa’imo namorob.
48 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ:
48 Jesu sabuw iuwih, “Kwa sabuw ina’inan naatu baifofofor kwana’itah, baise boro men kwanitumatum.”
49 Pero jém aŋjagooyi iñɨ́máy Jesús:
49 Gawan ana orot ukwarin Jesu isan eo, “Aro, inare tananabo au kek namorob.”
50 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém aŋjagooyi:
50 Jesu orot isan eo, “Kwen! O a kek yawas ema’am!” Orot itumatum abistan Jesu tur isan eo naatu ana ef rura’ah in.
51 Iganam se̱t́i id́ɨc it́ɨcmɨ jém aŋjagooyi, jesɨc tuŋjo̱m ipát algunos de jém icuyo̱xayajpaap. Miñ imétsyaj jém io̱mi. Nɨ́mayt́a̱:
51 I ra’iy inan efamaim ana akir orot bairi hitar naatu ana tur hi’owen, “O a kek i yawas ema’am
52 Jesɨc jém aŋjagooyi icwác jeeyaj iga juchɨs hora moj uxáŋa̱ji iga pɨstooba jém ima̱nɨc. Nɨmyaj:
52 Naatu ibatiyih, Veya abistanamaim au kek yawas?” Naatu i hiya’afut hi’o, “Fai ouyit one korok na’atube imaim sawow ihamiy”.
53 Jesɨc jém tsɨ̱xi ija̱tuŋ ijɨ̱s iga jeet́im hora Jesús iñɨ́máy iga: “Pɨsum jém imma̱nɨc.” Jesɨc jém pɨ̱xiñ icupɨc Jesús con it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp it́ɨccɨɨm.
53 Naatu imaibo tamah not nati ana veya Jesu eo, “O a kek i boro nayawas.” Imih nati ana baremaim hima’am etei hitumatum.
54 Wɨste̱n milagro iwat Jesús cuando se̱t jém naxyucmɨ de Galilea de jém naxyucmɨ de Judea. Yɨ́p jém ocmɨpɨc.
54 Iti ina’inan bairu’abin men tesinaf emamatar Jesu sinaf matar, no Judea’ane na au Galilee inan ufunamaim.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.