Atos 9

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc jém Saulo seguido imalwadáypa jém tánO̱mi ipɨxiñt́am. Tsa̱m icumecpa iga iccaaba. Jeeyucmɨ nɨc iám jém co̱bacpɨc pa̱nij aŋjagooyi.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Nɨc iwác tu̱m to̱to iga wɨa̱p it́ɨgɨyyaj jém sinagogayaj jém it́yajwɨɨp jém attebet Damasco iga icuámpa jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo, jém pɨxiñt́am y yo̱mtam iga imatspa y ininɨcpa Jerusalén.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Iganam nɨqui jém Saulo tuŋjo̱m, cuando núctooba jém attebet Damasco, iix tu̱m juctɨ tsa̱m pɨ̱mi tsocpa sɨŋyucmɨ.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Jesɨc jém Saulo actɨŋ naxyucmɨ. Imatoŋ tu̱m jɨ̱yi. Nɨ́mayt́a̱p:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Jesɨc jém Saulo icwác. Nɨmpa:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Jém Saulo tsa̱m pɨ̱mi cuetsáypa porque agui cɨ̱ŋne. Nɨmpa:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Jém pɨxiñt́am, jém iwagananɨcpáppɨc jém Saulo, tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋ porque imatoŋ jém jɨ̱yi, pero d́a i̱ iix.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Ocmɨ tsucum jém Saulo ju̱t́ actɨŋne id́ɨc naxyucmɨ. Tojne jém iixcuy, pero d́a ixixóypa. Matsayt́a̱ icɨ, jɨ̱cte̱ñt́a̱. Nanɨcta̱ jém attebet Damasco.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Jemum tucunaja̱ma d́a ixixóypa. D́a wíc ni d́a nɨ́c.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 It́ id́ɨc Damasco tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Ananías, icupɨcnet́im Cristo. Iwiñquejáy tánO̱mi juuts tu̱m po̱ñ. Iñɨ́máy:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Jesɨc iñɨ́máy jém tánO̱mi:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Jém Saulo iixt́im tu̱m po̱ñ. Iix iga miñpa tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Ananías, tɨgɨypa jém tɨcjo̱m, iccámpa icɨ jém Saulo ico̱bacyucmɨ iga e̱ybɨct́im ixixóyiñ.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Jesɨc imatoŋ jém Ananías, iñɨ́máy jém tánO̱mi:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Sɨɨp núcneum yɨɨm con jeet́im orde jém ichiiñewɨɨp jém co̱bacpɨc pa̱nij iga imatspa it́u̱mpɨy jém iŋwejpátpáppɨc Dios mich iñɨyi̱mɨ.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Jesɨc jém tánO̱mi iñɨ́máy jém Ananías:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Ɨch anaŋquejáypa iga tsa̱m pɨ̱mi yaachwatta̱p yɨ́p pɨ̱xiñ ɨch aŋcuyucmɨ.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ocmɨ jém Ananías nɨc jém tɨccɨɨm ju̱t́ it́ jém Saulo. Tɨgɨy, iccám icɨ ico̱bacyucmɨ. Iñɨ́máy:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Jeet́i rato actɨŋ iixcuyyucmɨ juuts tɨɨpɨ iña̱ca, wɨa̱wum miixixóy e̱ybɨc. Jesɨc ocmɨ tsucum jém Saulo, acchiŋta̱.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Ocmɨ wícum, e̱ybɨc ipɨctsoŋ ipɨ̱mi. Tsɨ́y ju̱na ja̱ma con jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo jém attebet Damasco.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Ocmɨ moj iŋmat jém wɨbɨc aŋma̱t́i jém sinagoga. Iŋmadáy jém pɨxiñt́am iga Jesús je jém Dios iMa̱nɨc.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 It́u̱mpɨy jém imatoŋyajpáppɨc tsa̱m ipooñaŋja̱myaj. Nɨmyajpa:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Pero jém Saulo más pɨ̱mi iŋmatpa jém Dios iŋma̱t́i. Je d́a cɨ̱ŋpa. Iŋquejáypa iga Jesús je jém Cristo hasta imɨswadáy ijɨ̱xi jém judíos jém it́yajwɨɨp Damasco.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Cuando wa̱t́ña ja̱ma it́ jém Saulo, jém judíos iwatyaj acuerdo iga iccaayajpa.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Pero ocmɨ jém Saulo ijo̱dóŋa̱ iga tsuucɨɨm y sɨŋñi jém ienemigo iŋte̱ññe jém puerta aŋna̱ca iga iccaaba cuando putpa jém attebet.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Pero jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo icotyaj jém Saulo tu̱m mɨjpɨc cooŋjo̱m. Ijɨ́mquetyaj tsuucɨɨm jém taañi iwe̱ñt́aŋ. Je̱mpam cɨɨput.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Cuando núc jém Saulo jém Jerusalén, tɨgɨyt́ooba id́ɨc ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo. Pero it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am tsa̱m icɨ̱ŋyajpa. D́a icupɨcpa iga jém Saulo nu̱ma icupɨcneum jém Cristo.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Pero jém Bernabé iwagananɨc jém Saulo. Nɨc icwiñquej jém apóstolyaj iwiñjo̱m y iŋmadáypa jutsa̱ miix jém Saulo jém tánO̱mi tuŋjo̱m y jutsa̱ mijɨ́yáy. Iŋmadáypat́im iga jém Saulo d́a cɨ̱ŋpa iŋmat jém Damasco jém Jesús iñɨyi̱mɨ.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Jesɨc jemum tsɨ́y Jerusalén jém Saulo. Mojum iwaganasɨɨyaj jeeyaj.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Seguido iŋmatpa jém Dios iŋma̱t́i jém tánO̱mi iñɨyi̱mɨ. D́a cɨ̱ŋpa. Aŋmatmatneyajpa, áŋa̱yajpa con jém Israelpɨc pɨxiñt́am jém ijɨyyajpáppɨc jém griego aŋma̱t́i. Pero jeeyaj tsa̱m iccaayajtooba jém Saulo.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Cuando ijo̱dóŋa̱yaj jém tantɨ̱wɨtam, nanɨcta̱ Saulo jém attebet Cesarea y de je̱m cutsatta̱ hasta it́ɨcmɨ jém attebet Tarso.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Jesɨc d́a i̱ imoogɨ́ypa jém Dios ipɨxiñt́am icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Judea y de Galilea y de Samaria. Jesɨc más iwɨ̱cutɨɨyɨyyajpa Dios iŋma̱t́i jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo. Tsa̱m iwɨ̱watyajpa porque tsa̱m icɨ̱ŋpa tánO̱mi. Dios iA̱nama iyo̱xpátpa iga tsa̱m jáyaŋa̱p jém Dios ipɨxiñt́am.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Jesɨc jém Peto nɨcpa ijooyáy jém tantɨ̱wɨtam yɨɨm jeexɨc. Nɨct́im ijooyáy jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo jém attebet Lida.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Jemum ipát tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Eneas. Ocho a̱mt́ɨy mɨmne icheesmɨ. Tusacane icumɨj.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Jesɨc jém Peto iñɨ́máy:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Jesɨc it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp jém attebet Lida y Sarón iixyaj iga pɨsneum. Ichacyaj jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi, moj icupɨcyaj jém tánO̱mi.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Jeet́im tiempo it́ id́ɨc jém attebet Jope tu̱m yo̱mo icupɨcnet́im Cristo. Iñɨ̱yi Tabita. Jém aŋmat́i̱mɨ griego nɨmtooba Dorcas. Yɨ́p yo̱mo tsa̱m iwɨ̱watpa, iyo̱xpátpa jém yaacha̱yajpáppɨc.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Jesɨc jeet́im tiempo mɨmneactɨŋ jém yo̱mo, ocmɨ ca. Jesɨc acchíŋayt́a̱ jém imɨjta̱y. Nanɨcta̱ tu̱m cuarto jém tuŋgac pisoyucmɨ.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Jém attebet Jope d́a juumɨ de jém attebet Lida. Cuando imatoŋyaj iga it́ jém Peto jém attebet Lida, jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo icutsatyaj wɨste̱n pɨ̱xiñ iga nɨguiñ iŋwejáy jém Peto. Iñɨ́máy:
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Jesɨc nɨc jém Peto con jém miññeyajwɨɨp iŋwejáy. Cuando núc jém Jope, nanɨcta̱ jém cuarto ju̱t́ it́ jém tsúts jém yucmɨpɨc piso. It́u̱mpɨy jém cuno̱yt́am iŋtuuma̱caneyaj. Tsa̱m wejyajpa. Iŋquejayyajpa jém Peto jém wɨbɨc tecxi y yoot́i jém iñúnwɨɨp jém Dorcas cuando vivonam.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Jesɨc Peto iñɨ́máy iga pud́iñ it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp cuartojo̱m. Co̱ste̱ññeactɨŋ, moj iŋwejpát Dios. Iámseedáy jém yo̱mo jém caanewɨɨp, iñɨ́máy:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Jém Peto imatsáy icɨ, ijɨ̱ctsucum. Iŋwejáy jém tantɨ̱wɨtam y jém cuno̱yt́am. Iŋquejáy iga pɨsneum.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Icuwɨ̱t́i jém attebet Jope imatoŋyaj t́i iñasca jém yo̱mo. Tsa̱m jáyaŋ icupɨcyaj jém tánO̱mi.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Tsɨ́y jém Peto jém attebet Jope wa̱t́ña ja̱ma tu̱m pɨ̱xiñ it́ɨccɨɨm. Iñɨ̱yi Ximoj jém pɨ̱xiñ, icɨŋpáppɨc cuero.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.