Atos 8
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jém Saulo it́ de acuerdo con jém iccaaneyajwɨɨp jém Esteban.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Algunos jém wɨbɨc pɨxiñt́am icum jém Esteban. Agui wejyajpa iga accaata̱ jém pɨ̱xiñ.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Jesɨc jém Saulo moj iyaachwatyaj jém Dios ipɨxiñt́am. Nɨcpa iméts tɨc por tɨc. Pɨ̱mi̱mɨ ijɨ̱cputpa jém pɨxiñt́am con jém yo̱mtam. Icotyajpa cárcel.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Pero jém cupóyayyajwɨɨp Jerusalén nɨc iŋmatyaj jém wɨbɨc aŋma̱t́i ju̱t́ quej.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Jesɨc jém Felipe, tu̱m de jeeyaj, nɨc jém attebet Samaria. Jemum iŋmadáy jém pɨxiñt́am jém Cristo iŋquímayooyi.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Aŋtuuma̱yajpa it́u̱mpɨy de jeeyaj, imatoŋyajpa t́i nɨmpa jém Felipe. Tsa̱m iwadáypa caso cuando iixyaj jém seña jém iwatnewɨɨp.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Porque acpɨsyajta̱ tsa̱m jáyaŋ jém iniit́wɨɨp id́ɨc jém mal espíritu. Topta̱ jém mal espíritu. Tsa̱m pɨ̱mi aŋwejpa mu iput. Acpɨsyajta̱t́im jém tusacaneyajwɨɨp icumɨj y jém cu̱xujyaj.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Jeeyucmɨ it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém attebet tsa̱m maymayyaj.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Pero it́ id́ɨc jém attebet tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi, Ximoj. Icuyujcane jém magia iga iña̱watwadáypa jém it́ɨ̱wɨtam. Tsa̱m imɨgóyáypa jém pɨxiñt́am. Nɨmpa iga: “Ɨch tu̱m apɨ̱xiñ tsa̱m awɨa̱p.”
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am tsa̱m iwadáypa caso. Icupɨcyajpa jém cuyujnewɨɨp y jém d́apɨc cuyujne. Nɨmyajpa:
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Tsa̱m iwɨ̱cupɨcyajpa porque dende wiñɨgam imɨgóyáypa jém pɨxiñt́am con jém magia.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Pero jesɨc jém Felipe inimiñ jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga Dios iŋjactooba yɨ́p naxyucmɨ y iga wɨa̱p tacɨacput jém Jesucristo iñɨyi̱mɨ. Tsa̱m icupɨcyaj jém pɨxiñt́am y jém yo̱mtam. Acchiŋyajta̱.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Jesɨc jeet́im Ximoj, jém na̱watpɨc id́ɨc, icupɨct́im. Acchiŋta̱. Mojum it́úŋɨ́y jém Felipe. Agui ipooñaŋja̱mpa cuando iix jém milagro y jém seña juuts iwatpa jém Felipe.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Jesɨc cuando jém apóstolyaj jém it́yajwɨɨp Jerusalén ijo̱dóŋa̱yaj iga jém Samariapɨc pɨxiñt́am ipɨctsoŋyaj jém Dios iŋma̱t́i, icutsat jém Peto y Xiwan Samaria.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Cuando núcyaj jém Samaria, moj iŋwejpádáy Dios para jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo iga ipɨctsóŋiñ jém Dios iA̱nama.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Porque ni tu̱m de jeeyaj d́anam ipɨctsoŋne jém Dios iA̱nama. No más acchiŋneyajta̱ jém tánO̱mi Jesús iñɨyi̱mɨ.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Jesɨc jém Peto y Xiwan ichɨgáy jém pɨxiñt́am ico̱bac con icɨ. Je̱mpam ipɨctsoŋyaj jém Dios iA̱nama.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Jesɨc jém Ximoj, jém na̱watpɨc id́ɨc, cuando iix iga chiit́a̱ jém Dios iA̱nama cuando jém apóstolyaj ichɨgáy jém pɨxiñt́am ico̱bac con icɨ,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 iñɨ́máy:
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Jesɨc jém Peto iñɨ́máy:
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Mich d́a inii̱ derecho iga iŋwatpa jém Dios iyo̱xacuy ni d́a miwɨa̱p porque d́a wɨ̱ jém íña̱nama jém Dios iwiñjo̱m.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Tsa̱cɨ jém malopɨc jɨ̱xi. Aŋwejpaatɨ tanJa̱tuŋ Dios siiga wɨa̱p miwadáy perdón jém iñt́áŋca jém iñjɨ̱snewɨɨp íña̱namaŋjo̱m.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Porque ánix iga tsa̱m iniit́ jém cujóyɨyooyi íña̱namaŋjo̱m juuts jém chuxñi̱wi tsa̱mpɨc ta̱m. Jém malopɨc jɨ̱xi michenne.
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Jesɨc jém Ximoj iñɨ́máy jém Peto:
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Jesɨc yaj iŋmat jém Dios iŋma̱t́i jemɨc, se̱tyaj jém Peto y Xiwan Jerusalén. Nasyajpa wa̱t́i jém tɨgaŋjoj jém naxyucmɨ de Samaria. Iŋmatyajpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga Dios tacɨacputpa.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Jesɨc ocmɨ Dios icutsat tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ. Iñɨ́máy jém Felipe:
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Jesɨc jém Felipe tsucum. Nɨc. Tuŋjo̱m ipát tu̱m Etiopíapɨc pɨ̱xiñ. Capun pɨ̱xiñ. Mɨjpɨc aŋjagooyi jém pɨ̱xiñ, tesorero. Iccáyáypa jém yo̱mpɨc aŋjagooyi it́umiñ. Jém yo̱mo iŋjacpa jém naxyucmɨ de Etiopía. Iñɨ̱yi jém yo̱mo Candace. Jém pɨ̱xiñ oy Jerusalén iga ijɨ̱spa Dios.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Se̱tt́im id́ɨc it́ɨcmɨ, co̱ñ jém icarretajo̱m, sɨ́p imay jém libro jém ijaychacnewɨɨp jém Isaías jém wiñɨcpɨc profeta.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Jesɨc jeet́i rato jém Dios iA̱nama iñɨ́máy jém Felipe:
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Póyaŋtsucum jém Felipe, cuando icunúc noco, imatoŋ iga sɨ́p imay jém libro jém ijayñewɨɨp Isaías. Jesɨc jém Felipe icwác jém capun pɨ̱xiñ, iñɨ́máy:
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Jém pɨ̱xiñ iñɨ́máy:
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Je̱m ju̱t́ sɨ́p imay jém Dios iŋma̱t́i nɨmpa así:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Tsa̱m pɨ̱mi yaachwatta̱,
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Jesɨc jém capun pɨ̱xiñ icwác jém Felipe. Iñɨ́máy:
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Jesɨc jém Felipe moj iŋmadáy jém aŋma̱t́i jém sɨɨppɨc imay. Iŋmadáy jém wɨbɨc aŋma̱t́i de Jesús.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Iganam waganɨcyajpa, núcyaj tu̱m lugar ju̱t́ it́ nɨ. Jesɨc jém capun pɨ̱xiñ iñɨ́máy jém Felipe:
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Jém Felipe iñɨ́máy:
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Ocmɨ icte̱ñ jém icarreta. Quetyaj, tɨgɨyyaj jém nɨɨcɨɨm. Jém Felipe icchiŋ jém aŋjagooyi.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Cuando putyaj jém nɨɨcɨɨm, jém Dios iA̱nama ininɨc jém Felipe. Jém aŋjagooyi d́a más iix. Mojum nɨqui, tsa̱m maymay.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Jesɨc pátta̱ jém Felipe jém attebet Azoto. De je̱m moj nɨqui. Iŋmatpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i it́u̱mpɨy jém attebetyaj hasta núc jém attebet Cesarea.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.