Atos 5

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jemum it́t́im tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Ananías con iwɨcho̱mo Safira. Imáyyajt́im tu̱m ja̱ca nas.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Pero yɨ́p pɨ̱xiñ iŋnéc uxaŋ jém nas icho̱wa. Jém iyo̱mo it́t́im de acuerdo con iwɨd́a̱ya. Nɨmyaj iga yɨcsáŋam icho̱wa jém nas. Jém pɨ̱xiñ miñ ichagáy jém apóstolyaj ipuycɨɨm.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Jesɨc Peto iñɨ́máy jém Ananías:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 ¿Que d́a immɨɨchi jém nas cuando d́anam immáyñe, cuando immáyñeum immɨɨchit́im jém icho̱wa? ¿T́iiga iñjɨ̱spa iga iŋwatpa je̱mpɨc? Immɨgóyáy Dios, d́a immɨgóyáy tu̱m pɨ̱xiñ.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Cuando imatoŋ t́i nɨmpa jém Peto, actɨŋ jém Ananías, je̱mt́i caanas. Jesɨc tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj it́u̱mpɨy jém imatoŋneyajwɨɨp t́i iñasca jém pɨ̱xiñ.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Tsucumyaj jém wo̱ñjaychɨ̱xt́am, iŋmonyaj jém tsúts, nɨc icumyaj.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Cuando nasne tres hora, miñ jém Ananías iwɨcho̱mo, d́a ijo̱doŋ t́i nasne.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Jesɨc jém Peto icwác jém yo̱mo:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Jesɨc Peto iñɨ́máy:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Jeet́i rato actɨŋ jém yo̱mo jém Peto ipuycɨɨm. Caanas. Cuando tɨgɨyyaj jém wo̱ñjaychɨ̱xt́am caaneum jém yo̱mo. It́opyaj, nɨc icum tu̱m lado ju̱t́ cumneta̱ jém iwɨd́a̱ya.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋneyaj it́u̱mpɨy jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo con jém imatoŋneyajwɨɨp t́i iñascayaj.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Jém apóstolyaj iwatyaj jáyaŋ jém milagro y seña jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m. Aŋtuuma̱neyaj it́u̱mpɨy de jeeyaj jém mɨjpɨc ma̱stɨc icorredor iñɨ̱yi Salomón.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Pero jém d́apɨc icupɨcpa Cristo ni t́u̱m d́a iŋpɨtsneyaj, pero tsa̱m iwɨ̱ixyajpa jém Dios ipɨxiñt́am.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo más jáyaŋa̱p. Jém pɨxiñt́am y yo̱mtam cada ja̱ma más icupɨcyajpa jém Dios iŋma̱t́i.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 It́opyajpa jém mɨmneyajwɨɨp con ichees. Nɨcpa ichacyaj calle iga cuando naspa jém Peto, ictsɨ́yáyiñ jém icumuŋcɨ algunos de jeeyaj.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Inimiñyajpat́im jém mɨmneyajwɨ́ppɨc jém tuŋgac attebetyaj jém it́yajwɨɨp nocojo̱m Jerusalén. Inimiñyaj jém mɨmneyajwɨɨp y jém imatsneyajwɨɨp jém mal espíritu. Cupɨsayyaj it́u̱mpɨy.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nij aŋjagooyi con jém iwaganait́yajwɨɨp, jém saduceopɨc pɨxiñt́am, tsa̱m pɨ̱mi icujóyɨyyaj.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Matsta̱ jém apóstolyaj, cotta̱ cárcel.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Pero jeet́im tsuu Dios icutsat tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ iga íŋáyiñ jém cárcel. Topta̱ jém apóstolyaj. Nɨ́mayt́a̱:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 —Nɨ̱gɨ mite̱ñi jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Aŋmadayya̱jɨ jém pɨxiñt́am iga Dios ichiit́ooba jém jo̱mipɨc vida.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Cuando imatoŋyaj jém apóstolyaj, icuqueja̱ma, tsúyt́im, tɨgɨyyaj jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m, moj iŋquejáy jém pɨxiñt́am.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Pero cuando jém policía núc jém cárcel, d́a ipátyaj jém preso. Jesɨc e̱ybɨc se̱tyaj. Miñ iŋmadáy jém aŋjagooyi.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Nɨmyajpa:
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Cuando imatoŋ t́i iñɨ́máy jém policía, agui ipooñaŋja̱myaj jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém ma̱stɨc icomandante. D́a icutɨɨyɨyyaj t́i naspa y hasta ju̱t́ cuyajpa yɨ́p asunto.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Jeet́i rato miñ tu̱m pɨ̱xiñ, iŋmadáy jém aŋjagooyi:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Jesɨc jém comandante con ipolicía nɨc imétsyaj jém apóstolyaj. Inimiñyaj, pero d́a imalwadáy porque tsa̱m cɨ̱ŋneyaj. Ijɨ̱spa iga iñácscayajpa tsaamɨ jém pɨxiñt́am.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Cuando inimiñyaj, nanɨcta̱ jém aŋjagooyiyaj iwiñjo̱m, jém Sanhedrín. Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nij iñɨ́máy:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 —¿D́a mannɨ́mayñeum iga odoy aŋma̱tɨ yɨ́p pɨ̱xiñ iñɨyi̱mɨ? ¿Pero t́i sɨ́p iŋwat? Icuwɨ̱t́i yɨ́p Jerusalén núc jém iniŋma̱t́i. ¿Que mich antsagayt́ooba la culpa iga accaata̱ yɨ́p pɨ̱xiñ?
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Jesɨc jém Peto con jém tuŋgac apóstolyaj icutsoŋyaj. Iñɨ́mayyaj:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Jém wiñɨcpɨc taŋwe̱wetam ijɨ̱syajpa Dios. Jeet́im Dios icpɨs jém Jesús jém michpɨc iniccaata, iŋcunúnta cunusyucmɨ.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Pero Dios ininɨc sɨŋyucmɨ, icco̱ñ iŋwɨ̱mɨ. Iccám iga Mɨjpɨc iŋJagooyi, iccám iga jém Cɨacpudoypaap. Iwadáy je̱mpɨc iga ichiiba lugar jém Israelpɨc pɨxiñt́am iga icucacpa ijɨ̱xi iga wadayt́a̱p perdón jém it́áŋca.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Aɨcht́am atsɨ́yt́a juuts tu̱m testigo iga nu̱ma pɨs jém Cristo, quím e̱ybɨc sɨŋyucmɨ. Tsɨ́yt́im juuts tu̱m testigo jém Dios iA̱nama jém ichiiñewɨɨp Dios jém icupɨcneyajwɨɨp.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Cuando imatoŋyaj t́i nɨmpa jém Peto, tsa̱m jóyñeyaj jém aŋjagooyi. Tsa̱m iccaayajtooba.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Pero entre jeeyaj it́t́im id́ɨc tu̱m fariseopɨc pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Gamaliel. Tu̱m accuyujoypaap de jém Israelpɨc aŋquímayooyi. Jém pɨxiñt́am tsa̱m iwɨ̱ixyajpa. Te̱ñchucum, ipɨɨmɨ́y jém policía iga iquebacpud́iñ tu̱m rato jém apóstolyaj.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Ocmɨ iñɨ́máy jém aŋjagooyiyaj:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Jɨ̱staamɨ iga pecam tsucum jém Teudas, tu̱m pɨ̱xiñ tsɨ́yt́ɨp juuts tu̱m mɨjpɨc aŋjagooyi. Initsucum como cuatrocientos pɨxiñt́am. Ocmɨ accaata̱ jém pɨ̱xiñ y jém it́úŋɨyyajwɨɨp cutogóyayyaj. Jemum cuyaj.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Más ocmɨ cuando watta̱p jém censo, tsucum jém Judas, tu̱m Galileapɨc pɨ̱xiñ. Initsucum tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am. Pero ocmɨ accaata̱t́im. Cupóyayyaj it́u̱mpɨy jém it́úŋɨyyajwɨɨp.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa, tsa̱cɨ yɨ́p pɨxiñt́am. Odoy moogɨɨyɨ. Porque siiga yɨ́p aŋquímayooyi pɨxiñt́am ijɨ̱xquiimi, cuyajpa.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Pero siiga yɨ́p pɨxiñt́am iniid́áy Dios ijɨ̱xi, mich d́a wɨa̱p inictogoy. Nawattamta̱jɨ cuenta. Cuidado iga iníŋa̱támpa Dios.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Jesɨc it́u̱mpɨy jém aŋjagooyiyaj icupɨcyaj juuts nɨm jém Gamaliel. Ocmɨ aŋwejayt́a̱ jém apóstolyaj, cótsyajta̱, nɨ́mayyajta̱ iga odoy más aŋma̱tɨ Jesús iñɨyi̱mɨ. Ocmɨ cutsɨgayyajta̱.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Jém apóstolyaj putyaj jém aŋjagooyi iwiñjo̱m. Agui maymayyaj porque Dios ijɨ́c iga yaachwatyajta̱ jém Jesús icuyucmɨ.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Jesɨc cada ja̱ma accuyujóypa jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m y jém it́ɨgaŋjo̱myaj. D́a ichacpa iga iŋmatpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga Jesús je jém Cristo.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.