Atos 4

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iganam jém Peto y Xiwan iŋmadayyajpa jém pɨxiñt́am, miñyaj jém pa̱nijyaj. Wagamiñyaj con jém policía icomandante y con jém saduceoyaj.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Tsa̱m jóyñeyaj porque jém Peto y Xiwan iŋquejáypa jém pɨxiñt́am iga acpɨsta̱p jém caaneyajwɨɨp porque pɨsneum jém Jesús de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Ocmɨ matsta̱ jém Peto y Xiwan, cotta̱ cárcel porque tsuuyɨm. Hasta icuqueja̱ma cɨɨpiŋta̱p.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Pero tsa̱m jáyaŋ jém imatoŋneyajwɨɨp jém Peto iŋma̱t́i icupɨcyaj jém Cristo. Jeet́im ja̱ma icupɨcyaj como cinco mil pɨxiñt́am.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Icuqueja̱ma aŋtuuma̱yaj Jerusalén jém Israelpɨc aŋjagooyiyaj, con jém wɨd́ayt́am, con jém escribaspɨc maestroyaj.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 It́t́im jém Anás jém co̱bacpɨc pa̱nij aŋjagooyi. It́t́im jém Caifás, jém Xiwan, jém Alejandro y it́u̱mpɨy jém co̱bacpɨc pa̱nij it́ɨ̱wɨtam.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Jesɨc cutsatta̱ jém policía iga inimíñiñ jém Peto y Xiwan jém aŋjagooyiyaj iwiñjo̱m. Acwácta̱:
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Jesɨc Peto tsa̱m iniit́ jém Dios iA̱nama. Iñɨ́máy:
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 mich anacwácpa jutsa̱ mu iwɨ̱wadayt́a̱ jém cu̱xujpɨc id́ɨc, jutsa̱ micpɨsta̱.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Sɨɨp manaŋmadáypa micht́am iŋwiñjo̱m iga it́u̱mpɨy jém Israelpɨc pɨxiñt́am ijo̱dóŋa̱yajiñ iga Jesucristo icpɨs yɨ́p pɨ̱xiñ yɨɨmpɨc it́ iŋwiñjo̱m. Acpɨsta̱ jém Jesús iñɨyi̱mɨ, jém Nazaretpɨc. Jeet́im pɨ̱xiñ mimicht́am iŋcunúnta cunusyucmɨ. Pero Dios icpɨs de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Yɨ́pt́im Jesús tsɨ́y juuts tu̱m wɨbɨc tsa para jém tɨc. Pero micht́am, jém mit́ɨcwattampáppɨc, impatsayt́ɨp. Pero sɨɨp yɨ́pt́im tsa imatspacne jém tɨc.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 D́a i̱ tuŋgac wɨa̱paap tacɨacput icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ. Dios d́a icutsat tuŋgac pɨ̱xiñ iga tacɨacputpa.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Jém aŋjagooyiyaj agui ipooñaŋja̱myaj porque iix iga d́a cɨ̱ŋpa iŋmat jém Peto y Xiwan. Icutɨɨyɨyyaj iga d́a cuyujne, sɨɨba juuts cualquier pɨ̱xiñ. Jesɨc icutɨɨyɨyyaj iga jáy iwaganasɨ jém Jesús.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Iixyajt́im iga iwaganate̱ñ jém cu̱xujpɨc id́ɨc, jeeyucmɨ d́a wɨa̱p iñɨm iga mɨgooyi.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Quebacputta̱ jém Peto y Xiwan con jém cu̱xujpɨc id́ɨc iga jém aŋjagooyiyaj wɨa̱iñ ijɨ̱syaj t́i wɨa̱p iwatyaj.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Jesɨc nanɨ́mayyajta̱ entre jeeyaj:
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Pero iga odom más juumɨ nɨguiñ yɨ́p aŋma̱t́i, jesɨc tannɨ́máypa iga: Manchiiba tu̱m mɨjpɨc castigo siiga seguido iniŋmatpa yɨ́p Jesús iñɨyi̱mɨ.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Jesɨc ocmɨ aŋwejayt́a̱ jém Peto y Xiwan jém aŋjagooyicɨɨm. Nɨ́mayt́a̱:
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Pero jém Peto y Xiwan iñɨ́máy jém aŋjagooyi:
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Aɨcht́am d́a wɨa̱p antsacta iga anaŋmattámpa t́i ánixñe y t́i ammatoŋne.
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Jesɨc e̱ybɨc iñɨ́mayyaj jém aŋjagooyi iga ichiiba castigo siiga d́a ichacpa iga iŋmatpa. Pero d́a i̱ wɨa̱ michi castigo porque it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am tsa̱m icujípyajpa Dios porque iix t́i iñasca jém cu̱xujpɨc id́ɨc. Ocmɨ cutsɨgayt́a̱ jém Peto y Xiwan.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Jém pɨ̱xiñ jém wadayñeta̱wɨɨp jém milagro, jém acpɨsneta̱wɨɨp, iniit́um más de cuarenta ia̱mt́ɨy.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Cuando cutsɨgayñeta̱wum jém Peto y Xiwan, nɨcyaj ju̱t́ it́ icompañeroyaj. Iŋmadáy it́u̱mpɨy t́it́am iñɨ́mayyaj jém pa̱nij aŋjagooyiyaj y jém Israelpɨc wɨd́ayt́am.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Cuando imatoŋyaj t́i iñɨ́máy jém Peto, it́u̱mpɨy jém Jesús icuyujcɨɨwiñ con tu̱mt́i jɨ̱xi moj iŋwejpátyaj Dios. Nɨmyajpa:
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Wiñɨgam jém iŋcuyo̱xapaap jém David ijaychac mich iniŋma̱t́i. Mich íñA̱nama iyo̱xpát iga ijay. Iñɨ́máy:
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Aŋtuuma̱yaj jém reyyaj con yɨ́p naxyucmɨpɨc aŋjagooyi.
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 ’Nu̱ma aŋtuuma̱yaj yɨ́p Jerusalén jém Herodes y jém Poncio Pilato, jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel con jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Nɨcyajpa en contra de jém wɨbɨc imMa̱nɨc Jesús jém michpɨc iniccám iga Cɨacpudoypaap.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Jeeyaj cupacpa iwatyaj juuts mich iñjɨ̱sne iga iñascaaba jém imMa̱nɨc.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Sɨɨp manJa̱tuŋ Dios, i̱xɨ yɨ́p pɨxiñt́am. Nɨmyajpa iga achiiba tu̱m mɨjpɨc castigo. Maŋcuyo̱xatámpa. Ayo̱xpáttaamɨ iga wɨa̱p anaŋmat iniŋma̱t́i. Acamamwadaayɨ ána̱nama iga odoy acɨɨŋiñ.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Achi̱ɨ jém impɨ̱mi iga anacpɨspa jém mɨmnewɨɨp, iga aŋwatpa jém milagro y jém seña jém Jesucristo iñɨyi̱mɨ, jém wɨbɨc imMa̱nɨc.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Cuando yaj iŋwejpátyaj Dios, pɨ̱mi tsɨgóypa jém tɨc ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj. It́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am tsa̱m iniit́yaj jém Dios iA̱nama. D́a cɨ̱ŋyajpa iga iŋmatpa jém Dios iŋma̱t́i.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 It́u̱mpɨy jém icupɨcneyajwɨɨp tu̱mt́i ijɨ̱xi y tu̱mt́i ia̱nama. D́a i̱ ijɨ̱spa iga imɨɨchi icut́um t́it́am iniit́yaj. Ijɨ̱spa iga it́u̱mpɨy cosa icumunmɨɨchiyaj.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Jém apóstolyaj seguido iŋmatpa iga pɨsneum jém tánO̱mi Jesús. Tsa̱m wɨa̱p iŋmat porque Dios ichi jém ipɨ̱mi y tsa̱m tóyoyyajpa.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 D́a i̱ jém yaacha̱yajpáppɨc. Porque it́u̱mpɨy jém iniit́wɨɨp iñas o it́ɨc, imáy iga inimiñpa jém tumiñ.
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 Ipɨctsoŋ jém apóstolyaj, iwécyajpa, ichiiyajpa cada tu̱mtu̱m de jeeyaj iga ijuypa t́it́am it́ogóyáy.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 It́ id́ɨc tu̱m levitapɨc pɨ̱xiñ iñɨ̱yi José. Nay jém isla de Chipre. Jém apóstolyaj iccámayyaj iñɨ̱yi, Bernabé. Jém iñɨ̱yi nɨmtooba jém yo̱xpádoypaap.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Yɨ́p pɨ̱xiñ iniit́ id́ɨc tu̱m ja̱ca nas, ocmɨ imáy. Inimiñ jém tumiñ, icɨɨjuŋcodáy jém apóstolyaj icɨɨjo̱m.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.