Atos 2
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Cuando núc jém ja̱ma de pentecostés, aŋtuuma̱neyaj tu̱mt́i lugar it́u̱mpɨy jém icupɨcneyajwɨɨp Jesús.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Jeet́i rato imatoŋyaj tu̱m mɨjpɨc aŋjɨ̱yi sɨŋyucmɨ juuts tu̱m mɨjpɨc sa̱wa. Tsa̱m pɨ̱mi ju̱pa. Tɨgɨy jém iŋjɨ̱yi tɨcjo̱m ju̱t́ co̱ñyaj jeeyaj.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Jesɨc iixyaj jáyaŋ juctɨaŋqui̱ñi. Nawécta̱ jém juctɨaŋqui̱ñi, núcyaj cada tu̱mtu̱m jém pɨxiñt́am ico̱bacyucmɨ.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ipɨctsoŋyaj jém Dios iA̱nama, tsa̱m iniit́ ia̱namaŋjo̱m. Mojpa iŋmat tuŋgac aŋmat́i̱mɨ juuts ipɨɨmɨ́ypa jém Dios iA̱nama.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Jém tiempo aŋtuuma̱neyaj Jerusalén jém Israelpɨc pɨxiñt́am iga iwatyajpa juuts jém icostumbre iga ijɨ̱syajpa Dios. Miññeyaj de it́u̱mpɨy nación icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Cuando imatoŋyaj iga tsa̱m pɨ̱mi ju̱pa, aŋtuuma̱neyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Tsa̱m cɨ̱ŋyaj, d́a icutɨɨyɨ́y t́i iwatyajpa porque cada tu̱mtu̱m imatoŋ iga jɨyyajpa jeeyaj iŋmat́i̱mɨ.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Tsa̱m ipooñaŋja̱myaj, ámaŋjacyaj. Nanɨ́mayyajta̱p entre jeeyaj:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 ¿Junɨm ammatoŋtámpa iga jɨypa annuntaaŋmat́i̱mɨ?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Yɨɨm it́t́im jém pɨxiñt́am de tuŋgac naxyucmɨ. Miññeyaj de jém naxyucmɨ de Partia, de Media, de Elam, de Mesopotamia, de Judea, de jém naxyucmɨ de Capadocia, de jém Ponto y de jém naxyucmɨ de Asia.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 It́t́im de Frigia, de Panfilia, de Egipto y de jém naxyucmɨ de África jém más juumɨpɨc de Cirene. It́t́im jém Romapɨc pɨxiñt́am jém yaguiñpɨc miññe. It́t́im jém nunta Israelpɨc pɨxiñt́am y jém tuŋgacpɨc pɨxiñt́am jém mojwɨɨp icupɨc jém judíos iŋquímayooyi.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 It́t́im jém pɨxiñt́am de Creta y de Arabia. Ammatoŋta aɨcht́ampɨc anaŋmat́i̱mɨ iga aŋmadayyajpa jém wɨ̱tampɨc cosa jém tawadayñewɨɨp Dios.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 It́u̱mpɨy agui ipooñaŋja̱myaj. D́a icutɨɨyɨ́y t́i wɨa̱p ijɨ̱syaj. Nacwácyajta̱p:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Pero tuŋgac ixaayɨyyajpa. Nɨmpa:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Pero jém Peto te̱ñchucum con jém once apóstolyaj. Pɨ̱mi jɨy. Iñɨ́máy jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Yɨ́p pɨxiñt́am d́a u̱quiyaj juuts micht́am iñjɨ̱stámpa porque yaguiñ tait́ a las nueve de la mañana.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Iwatyajpa je̱mpɨc porque asíam nɨmpa jém wiñɨcpɨc profeta jém Joel:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Jém íŋaŋpɨgam ja̱ma, nɨmpa Dios, anchiiba ánA̱nama jém pɨxiñt́am.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Anchiiyajpa jém ánA̱nama jém acuyo̱xayajpáppɨc jém pɨxiñt́am y jém yo̱mtam iga iŋmatyajpa ɨch anaŋma̱t́i.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Sɨŋyucmɨ manaŋquejáypa jém impooñaŋja̱mpáppɨc jém d́apɨc oypa íñix.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Jém ja̱ma píchpa icho̱ca,
20 Veya matan boro nagugum
21 Jesɨc tanJa̱tuŋ Dios icɨacputpa it́u̱mpɨy jém iŋwejpátyajpáppɨc jém tánO̱mi iñɨyi̱mɨ.
21 Orot yait
22 Nɨmt́im jém Peto:
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Pero micht́am d́a iŋwadáy caso iga Dios icutsat jém Jesús. Iŋcɨɨjuŋcotta jém enemigo icɨɨjo̱m. Iñasca je̱mpɨc porque dende wiñɨgam ixunpa Dios iga mimicht́am iŋcɨɨjuŋcottámpa jém malopɨc pɨxiñt́am icɨɨjo̱m iga accaata̱iñ cunusyucmɨ.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Pero Dios icpɨs. Icɨacput. Porque d́a wɨa̱p iga caaneeba ichɨ́y.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Jém wiñɨcpɨc aŋjagooyi David iŋmatpa de Jesús cuando nɨmpa:
25 David nati orot isan eo,
26 Jeeyucmɨ ɨch agui amaymay ána̱namaŋjo̱m.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 ManJa̱tuŋ Dios, mich d́a iñchacpa ána̱nama jém lugar ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Anaŋquejáy jém tuŋ jém ananɨcpáppɨc ju̱t́ ampɨctsoŋpa jém vida.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Jesɨc nɨmt́im Peto:
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Pero jém David tu̱m jém Dios iŋmat́cɨɨwiñ id́ɨc. Ijo̱doŋ iga Dios ijɨycámayñe iga tu̱m jém io̱cma̱nɨc, jém naypáppɨc ocmɨ, jeam jém Cristo. Tsɨ́ypa juuts jém más mɨjpɨc aŋjagooyi.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Jém David iixñe t́i miñpa dende wiñɨgam. Iŋmatpa iga pɨspa jém Cristo. Nɨmpa iga jém ia̱nama d́a tsɨ́ypa ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp, jém imɨjta̱y d́a púcpa.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Yɨ́pt́im Jesús icpɨs jém tanJa̱tuŋ Dios. Aɨcht́am antu̱mpɨyt́am ánixñeta. Jeeyucmɨ atsɨ́yt́a juuts testigo.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Ocmɨ nanɨcta̱ sɨŋyucmɨ jém Dios iŋwɨ̱mɨ. Ipɨctsoŋ jém Dios iA̱nama juuts ijɨycámayñe iJa̱tuŋ. Jém sɨɨppɨc íñix y immatoŋne, jeet́im Dios iA̱nama iwat.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Porque d́a je jém David quím sɨŋyucmɨ, pero nɨm jém David:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 hasta que ɨch manaccoñwɨ́ypa jém íñenemigo.”
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’MiIsraelpɨc mipɨxiñt́am, wɨ̱jo̱dóŋa̱taamɨ iga yɨ́pt́im Jesús, jém micht́ampɨc iŋcunúnta cunusyucmɨ, Dios iccám jém tánO̱mi y jém Cristo.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Cuando mimatoŋyaj t́i nɨmpa jém Peto, agui aŋyácyaj ia̱namaŋjo̱m jém pɨxiñt́am. Tsa̱m icwácyajpa jém Peto con jém tuŋgac apóstolyaj. Iñɨ́mayyajpa:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Jesɨc ocmɨ jém Peto icutsoŋ. Iñɨ́máy:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Wiñɨgam Dios ijɨycámayñe iga miwɨ̱wadáypa mimicht́am y jém imma̱nɨctam. Iwɨ̱wadáypat́im jém it́yajwɨɨp juumɨ con it́u̱mpɨy jém iwɨ̱aŋja̱myajpáppɨc jém tanJa̱tuŋ Dios iga iŋwejáypa.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Jém Peto iŋmadáypa jáyaŋ aŋma̱t́i. Tsa̱m pɨ̱mi iŋquímpa jém pɨxiñt́am. Iñɨ́máy:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Jesɨc jém ipɨctsoŋnewɨɨp jém wɨbɨc aŋma̱t́i acchiŋyajta̱. Jeet́im ja̱ma tsa̱m jáyaŋ tɨgɨyñeyaj, como tres mil pɨxiñt́am.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Seguido icuyujcayajpa juuts iŋquejayñe jém apóstolyaj. Nawɨ̱nanɨgayyajta̱p it́u̱mpɨy de jeeyaj. Iŋwejpátyajpa Dios. Aŋtuuma̱yajpa iga iwécyajpa jém caxt́ána̱ñi.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Cada tu̱mtu̱m de jeeyaj tsa̱m icɨ̱ŋpa Dios. Jém apóstolyaj iwatyajpa jáyaŋ jém milagro y jém seña.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 It́u̱mpɨy jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo it́yaj de acuerdo. T́it́am iniit́yaj icumunmɨɨchiyaj.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Imayyajpa t́it́am iniit́yaj. Iwécyajpa jém tumiñ, ichiiyajpa jém d́apɨc inii̱yaj iga ijuypa t́it́am it́ogóyáy.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Cada ja̱ma aŋtuuma̱yajpa jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m con tu̱mt́i ijɨ̱xi. Iwécyajpa jém caxt́ána̱ñi tɨc por tɨc. Wagawícyajpa. Agui maymayyaj. Wɨbɨc jɨ̱xi iniit́yaj jém ia̱namaŋjo̱m.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Tsa̱m icujípyajpa Dios. Jém d́apɨc icupɨcpa Cristo iwɨ̱ixyajpa jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo. Cada ja̱ma jém tanJa̱tuŋ Dios inimiñpa jém pɨxiñt́am jém icɨacputpáppɨc iga más jáyaŋa̱p jém icupɨcneyajwɨɨp.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.