Atos 26

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ocmɨ jém rey Agripa iñɨ́máy jém Pablo:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 —Mirey Agripa, agui amaymay iga wɨa̱p anaŋmat mich iŋwiñjo̱m iga anacupujta̱p juuts aquejajwadayñe jém judíos.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Ɨch agui amaymay porque mich iŋwɨ̱ixpɨcpa it́u̱mpɨy jém judíos icostumbre. Iñjo̱doŋt́im jutsa̱p íŋa̱cayaj jém iŋquímayooyi. Jeeyucmɨ maŋwágáypa iga amatóŋaayɨ choco̱ymɨ.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 ’It́u̱mpɨy jém judíos ijo̱doŋyaj juuts jáy aŋwat dende atsɨ̱xiñam jém naxyucmɨ ju̱t́ anay y jém Jerusalén.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Jeeyaj iwɨ̱jo̱doŋyaj y wɨa̱p iŋmat siiga iwɨ̱aŋja̱myaj iga ɨch aŋcuyujca jém fariseopɨc aŋquímayooyi jém más táŋcapɨc taŋwat de it́u̱mpɨy jém aŋquímayooyiyaj.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Yɨɨm sɨɨp acɨɨpiŋta̱p porque anaŋjócpa iga Dios icpɨspa jém caaneyajwɨɨp juuts ijɨycámáy jém wiñɨcpɨc anja̱tuŋwe̱wetam.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 It́u̱mpɨy jém Israelpɨc pɨxiñt́am, jém doce tribu, iŋjócyajpat́im jém promesa. Jeeyucmɨ anjɨ̱stámpa Dios y aŋcuyo̱xatámpa tsuucɨɨm y sɨŋñi. Sɨɨp, manrey Agripa, jém Israelpɨc pɨxiñt́am aquejajwadayñe porque anaŋjócpa jeet́im promesa.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 ¿T́iiga iñjɨ̱spa iga Dios d́a wɨa̱p icpɨs jém caaneyajwɨɨp?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 ’Pecam ɨch anyaac anjɨ̱spat́im iga ammalwadáypa jém pɨxiñt́am jém it́úŋɨypáppɨc jém Jesús de Nazaret.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Je̱mpɨgam aŋwat Jerusalén con jém to̱to jém achiiñewɨɨp jém pa̱nij aŋjagooyiyaj. Ampaj tsa̱m jáyaŋ jém icupɨcneyajwɨɨp jém Cristo, jesɨc miccaayajta̱ jeeyaj, ɨch ait́ de acuerdo.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Wa̱t́i veces anchi castigo iga ichaguiñ iga icupɨcpa jém Cristo. Je̱mpam aŋwat it́u̱mpɨy jém sinagoga. Tsa̱m pɨ̱mi anjóyixpa id́ɨc. Tsa̱m ammalwadáy, anacpóyɨ́y juumɨ hasta jém tuŋgac naxyucmɨ.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 ’Jeeyucmɨ anɨc jém attebet Damasco. Jém pa̱nij aŋjagooyiyaj acutsat con tu̱m to̱to.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Pero cuando anɨqui tuŋjo̱m, mirey Agripa, como cugapja̱ma ánix tu̱m juctɨ sɨŋyucmɨ. Más pɨ̱mi tsocpa que jém ja̱ma. Actsɨ́y jém icho̱ca con jém aŋwagananɨcpáppɨc.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 ’Jesɨc antu̱mpɨyt́am acutɨŋta naxyucmɨ. Jesɨc ammatoŋ tu̱m jɨ̱yi, anɨ́mayt́a̱ jém hebreo aŋmat́i̱mɨ: “¿Saulo, Saulo, t́iiga ammalwadáypa? Iñyaac sɨɨp minimalwadayt́a̱p; juuts iwatpa jém buey cuando iñeppa jém icheŋóycuy iŋqui̱ñi, iñyaac miniccoowata̱p.”
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Ocmɨ ɨch annɨ́máy: “¿Mii̱apaap, mánO̱mi?” Jesɨc anɨ́máy: “Ɨch aJesús jém sɨ́ppáppɨc ammalwadáy.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Tsucu̱mɨ. Maŋwiñquejáy iga maŋcupiŋ iga aŋcujo̱xa̱p. Michɨ́ypa juuts testigo iga iniŋmatpa t́i íñix sɨɨp y t́i íñixpa ocmɨ.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Manyo̱xpátpa iga odoy mimalwadayyajiñ jém Israelpɨc pɨxiñt́am y jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel. Sɨɨp maŋcutsatpa iga nɨcpa iniŋmadáy ɨch anaŋma̱t́i jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Maŋcutsatpa iga inictojáypa iixcuy iga odom más wit́yajiñ piichcɨɨm, pero wit́yajiñ juctɨaŋtso̱cajo̱m. Maŋcutsatpat́im iga inictsacpa jém tuŋgac pɨxiñt́am jém Woccɨɨwiñ ipɨ̱mi iga ipɨctsóŋiñ jém Dios ipɨ̱mi. Iniŋmadáypa ɨch anaŋma̱t́i iga acupɨguiñ aɨch, jesɨc wadayt́a̱p perdón jém it́áŋca. Jesɨc Dios ima̱nɨga̱yajpa con los demás jém cuáyñewɨɨp ia̱nama.”
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 ’Jeeyucmɨ, mirey Agripa, aŋwatpa juuts anɨ́máy cuando Dios aŋquejáy jém po̱ñ.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Wiñt́i oy anaŋmadáy jém aŋma̱t́i jém it́yajwɨɨp jém attebet Damasco, ocmɨ anɨc Jerusalén y icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Judea. Ocmɨ anɨc ju̱t́ it́ jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel. Anɨ́máy iga icucaguiñ ijɨ̱xi y iga ichaguiñ iga imalwatpa y mojpa iwɨ̱wat iga quejiñ iga cucacneum ijɨ̱xi.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Jeam anaŋnúc. Jeeyucmɨ amats jém judíos jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Iwatyaj tu̱m trato entre jeeyaj iga accaayajpa.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Pero Dios tsa̱m ayo̱xpát. Hasta sɨɨp d́a antsacne iga anaŋmatpa Dios iŋma̱t́i. Anaŋmadáypa cualquier pɨxiñt́am jém mɨjpɨc aŋjagooyi y jém d́apɨc cargojɨ́y. Ɨch anaŋmatpa no más juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ y jém Moisés cuando iŋmatyajpa t́i miñpa.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Jeeyaj nɨmyaj iga yaachwatta̱p jém Cristo y ocmɨ accaata̱p. Je jém wiñt́ipɨc icpɨspáppɨc Dios de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp. Chiit́a̱p jém Israelpɨc pɨxiñt́am jém wɨbɨc jɨ̱xi iga icutɨɨyɨyyajiñ. Chiit́a̱pt́im jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém d́apɨc je de Israel.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Iganam nacupujta̱p jém Pablo, tsa̱m pɨ̱mi jɨy jém gobernador Festo. Nɨmpa:
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Pero Pablo icutsoŋ. Iñɨ́máy:
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Yɨɨm it́ jém rey Agripa. Je tsa̱m iwɨ̱cutɨɨyɨ́ypa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa. Jeeyucmɨ maŋwɨ̱aŋmadáypa, d́a acɨ̱ŋpa. Ɨch anɨmpa iga iwɨ̱jo̱doŋ it́u̱mpɨy yɨ́p jo̱mipɨc aŋquímayooyi porque d́a yamwatneta̱ ju̱t́ d́a i̱ iixpa.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Mirey Agripa, ¿que iŋcupɨcpa juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ? Ɨch anɨmpa iga iŋcupɨcpa.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Jesɨc jém Agripa iñɨ́máy Pablo:
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Ocmɨ Pablo iñɨ́máy:
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Cuando yaj nɨ̱mi jém Pablo, te̱ñchucumyaj ju̱t́ co̱ñyaj jém rey, jém gobernador y jém Berenice con it́u̱mpɨy jém iwaganait́wɨɨp.
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 Jesɨc putyaj jém aŋjagooyiyaj, nɨcyaj aparte. Moj nanɨ́mayyajta̱ji entre jeeyaj:
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Jém Agripa iñɨ́máy jém Festo:
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.