Atos 19

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iganam it́ jém Apolo jém attebet Corinto, naspa jém Pablo jém tɨgaŋjojyaj jém it́yajwɨɨp jém co̱tsɨgaŋjo̱m jém naxyucmɨ de Galacia y Frigia. Ocmɨ núc Efeso. Jemum ipát algunos jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Jém Pablo icwác jém pɨxiñt́am. Iñɨ́máy:
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Jesɨc jém Pablo icwác. Iñɨ́máy:
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Jém Pablo iñɨ́máy:
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Jesɨc yaj imatoŋyaj, acchiŋyajta̱p jém tánO̱mi Jesús iñɨyi̱mɨ.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Jém Pablo ichɨccunúc cada tu̱mtu̱m ico̱bacyucmɨ, jesɨc ipɨctsoŋyaj jém Dios iA̱nama. Moj jɨ̱yi tuŋgac aŋmat́i̱mɨ. Iŋmatyajpa jém jɨ̱xi jém ichiiñewɨɨp Dios.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 It́yaj je̱m con it́u̱mpɨyyaj como doce jém pɨxiñt́am.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Jáy i̱t́i je̱m jém Pablo tres meses. Tɨgɨy jém sinagoga, d́a cɨ̱ŋpa iŋmat. Choco̱ymɨ iŋquejáypa jém pɨxiñt́am jutsa̱p iŋjac Dios yɨ́p naxyucmɨ.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Pero algunos tsa̱m maloyaj ia̱nama, d́a icupɨcyaj. Tsa̱m imalmalnɨ́mayyaj jém tánO̱mi iŋquímayooyi jém pɨxiñt́am iwiñjo̱m. Jesɨc jém Pablo ichagaŋputyaj jeeyaj. Ininɨc jém icupɨcnewɨɨp Cristo tu̱m escuela jém Tiranno imɨɨchi. Jemum accuyujóypa cada ja̱ma.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Jemum tsɨ́y wɨste̱n a̱mt́ɨy. Je̱mpɨgam it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém naxyucmɨ de Asia imatoŋyaj jém tánO̱mi iŋquímayooyi. Miñyaj jém judíos con jém tuŋgac pɨxiñt́am jém griegopɨc.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Dios ichi ipɨ̱mi jém Pablo iga wɨa̱iñ iwat jém mɨjtampɨc milagro.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Siiga jém Pablo ichɨcpa tu̱m pañuelo o tu̱m puctu̱cu y ocmɨ cutsadayt́a̱p tu̱m mɨmnewɨɨp iga ichɨguiñ, jesɨc pɨspa. Putpat́im jém mal espíritu.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 It́ id́ɨc je̱m algunos jém judíos jém nɨcyajpáppɨc yɨɨm jeexɨc, jeeyaj it́opyajpa jém mal espíritu. It́opyajtoobat́im id́ɨc jém Jesucristo iñɨyi̱mɨ. Iñɨ́máypa jém imatsnewɨɨp jém mal espíritu:
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 It́ id́ɨc tu̱m judío iñɨ̱yi Esceva, co̱bacpɨc pa̱nij. Iniit́ siete ijayma̱nɨc, iwatyajpat́im je̱mpɨc.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Jesɨc tu̱m ja̱ma cuando it́opyajpa id́ɨc tu̱m mal espíritu, jɨypa jém mal espíritu, nɨmpa:
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Ocmɨ jém pɨ̱xiñ jém iniit́wɨɨp jém mal espíritu yóyquímpa, moj áŋa̱jiyaj con jém it́opyajpáppɨc id́ɨc. Como tsa̱m iniit́ ipɨ̱mi jém iniit́wɨɨp jém mal espíritu, icoñwɨ́y; más wɨa̱p que jém sietepɨc, jém it́opyajpáppɨc id́ɨc. Tsa̱m pɨ̱mi malwadayyajta̱. Poyyaj icusɨ̱cɨyaj hasta it́ɨccɨɨm, coowa̱neyaj.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 It́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém Efeso ijo̱dóŋa̱yaj, jém judíos con jém griegopɨc. Tsa̱m cɨ̱ŋyaj. Tsa̱m pɨ̱mi icujípyaj jém tánO̱mi Jesús.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Jesɨc jáyaŋ jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo miñ iŋmadáyayyaj Dios jém it́áŋca t́it́am iwatne pecam.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Miñyaj jáyaŋ jém na̱watyaj. Inimiñyaj jém ilibroyaj. Miñ iñooquetyaj jém pɨxiñt́am iwiñjo̱m. Ocmɨ ijɨ̱syaj jutsaŋ ivale jém libro. Ivale cincuenta mil tumiñ de plata.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Je̱mpam tsa̱m jáyaŋa̱p jém Dios iŋma̱t́i, tsa̱m wɨ̱quejpa jém tánO̱mi ipɨ̱mi.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Ocmɨ cuando nas it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa, jém Pablo ijɨ̱s iga nɨcpa jém naxyucmɨ de Macedonia y Acaya y ocmɨ hasta Jerusalén. Nɨmpa:
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Jesɨc jém Pablo icutsat jém naxyucmɨ Macedonia wɨste̱n jém icuyo̱xayajpaap jém Timoteo y Erasto iganam tsɨ́y jém Pablo ju̱na ja̱ma jém naxyucmɨ de Asia.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Jeet́im tiempo tsa̱m íŋa̱cayajpa jém Dios iŋquímayooyi. Jém d́apɨc icupɨcpa Cristo pɨ̱mi ijóyixpa jém wɨbɨc aŋquímayooyi.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Demetrio ictsucum jém pleito. Yɨ́p pɨ̱xiñ tu̱m platero, iwat tu̱m xut́u ma̱stɨc iwatnas. Jém watnas en forma de jém dios iñɨ̱yi Diana ima̱stɨc. Yɨ́p pɨ̱xiñ con icompañeroyaj icoñwɨyyajpa jáyaŋ tumiñ con jém iyo̱xacuy.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Aŋtuuma̱yajpa con jém tuŋgac pɨxiñt́am jém iwatyajpáppɨc jexpɨct́im yo̱xacuy, nɨ́mayyajta̱:
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Sɨ́p íñixñeta y immatoŋneta t́i nɨmpa yɨ́p Pablo. Sɨ́p iŋmat iga jém diosyaj, jém watneta̱wɨɨp cɨɨmɨ, d́a je nunta dios. Tsa̱m icupɨcyajpa jáyaŋ pɨxiñt́am, d́a no más yɨɨm Efeso, pero icupɨcyajpat́im icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Asia.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 D́a wɨ̱ siiga togoypa jém tanyo̱xa̱ji. D́a wɨ̱ siiga tsɨ́ypa jém tamma̱stɨc juuts tu̱m cosa d́a para t́i wɨ̱. D́a wɨ̱ siiga jém pɨxiñt́am mojpa ijóyixyaj jém tandios Diana, jém sɨɨppɨc ijɨ̱syajpa it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp Asia y icuwɨ̱t́i de yɨ́p naxyucmɨ.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Cuando imatoŋyaj t́i nɨmpa jém Demetrio, jesɨc tsa̱m jóyyaj jém pɨxiñt́am. Tsa̱m pɨ̱mi aŋwejyajpa. Nɨmyajpa:
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Jesɨc cujíñayyaj jém pɨxiñt́am icuwɨ̱t́i jém attebet. It́u̱mpɨy de jeeyaj poyi̱mɨ nɨcyaj jém mɨjpɨc aŋcɨ ju̱t́ iwatyajpa jém asamblea. Matsyajta̱ jém Gayo y Aristarco jém Pablo icompañeroyaj, Macedoniapɨc jeeyaj. Nanɨcyajta̱ poyi̱mɨ hasta ju̱t́ aŋtuuma̱yajpa jém Efesopɨc pɨxiñt́am.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Jém Pablo tɨgɨyt́ooba id́ɨc ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj jém pɨxiñt́am iga icupujpa jém wɨste̱n. Pero jém icupɨcneyajwɨɨp Dios d́a ijɨ́gáy.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 It́t́im je̱m jute̱n jém Pablo iamigoyaj, jém Asiapɨc aŋjagooyiyaj. Jeeyaj icutsadáy aŋma̱t́i jém Pablo iga odoy tɨgɨ́yiñ jém mɨjpɨc aŋcɨ.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am aŋtuuma̱neyaj, tsa̱m pɨ̱mi aŋwejyajpa. Tu̱m nɨmpa tu̱m cosa y tuŋgac nɨmpa tuŋgac cosa. Porque tsa̱m cujíñayyaj jém pɨxiñt́am. Casi d́a i̱ ijo̱doŋ t́iiga aŋtuuma̱neyaj.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Jesɨc algunos jém it́yajwɨɨp je̱m iŋmadayyaj jém Alejandro t́iiga aŋtuuma̱neyaj jém pɨxiñt́am. Jesɨc jém judíos iyácte̱ñ ininɨc jém Alejandro jém pɨxiñt́am iwiñjo̱m iga ijɨ́yáyiñ. Jesɨc jém Alejandro iwat seña con icɨ iga odoy jɨyyajiñ jém pɨxiñt́am porque icupujtooba jém wɨste̱n pɨ̱xiñ.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Pero cuando icutɨɨyɨyyaj jém pɨxiñt́am iga judío jém Alejandro, jesɨc tsa̱m pɨ̱mi aŋwejyajpa dos hora. Nɨmyajpa:
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Jesɨc ocmɨ jém secretario iŋjɨyjac jém pɨxiñt́am. Cuando cuyaj iga aŋwejyajpa, iñɨ́máy:
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 D́a i̱ wɨa̱p iñɨm iga mɨgooyi. Jesɨc odoy jɨyt́aamɨ más. Odoy t́i wattaamɨ siiga d́a wiñt́i iñjɨ̱spa t́i iŋwatpa.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Porque yɨ́p wɨste̱n pɨ̱xiñ d́a icujɨyñe jém iñdios Diana ni d́a imalnɨ́mayñe.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Yɨ́p Demetrio con icompañeroyaj siiga i̱ ijóyixpa, wɨa̱p iquejajwadáy jém juezcɨɨm. Jeeyucmɨ it́ jém juez iga icɨɨpiŋpa jém pleito. Jemum wɨa̱p iwɨ̱tsacyaj.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Siiga algo más iñxuntámpa, wɨ̱ iga iniŋjóctámpa hasta cuando taŋtuuma̱wattámpa jém tanaŋjagooyi.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Sɨɨp wɨa̱p i̱ taquejajwadáypa iga tarebelde porque taŋtuuma̱ta sin aŋjagooyi. D́a t́i wɨa̱p tannɨm siiga tacwáctamta̱p t́iiga it́ yɨ́p bulla.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Yaj nɨ̱mi je̱mpɨc, jém secretario iccuyaj jém junta.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.