Atos 15
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc algunos pɨxiñt́am, jém it́yajwɨɨp id́ɨc Judea, miñyaj Antioquía. Moj iŋquejayyaj jém tantɨ̱wɨtam iga d́a tacɨacputta̱p siiga d́a tampɨctsoŋpa jém marca de circuncisión jém ictsucumnewɨɨp jém Moisés.
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Jesɨc jém Pablo y Bernabé áŋa̱yaj con jém inimiññeyajwɨɨp jém mɨgooyi. Jesɨc cupiŋta̱ jém Pablo y Bernabé con tuŋgac más pɨxiñt́am iga nɨcpa iwɨ̱tsac jém asunto Jerusalén con jém apóstolyaj y jém wɨd́ayt́am, jém iŋjacpáppɨc jém Dios ipɨxiñt́am.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Jesɨc jém Dios ipɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp Antioquía oy ijagaŋtsacyaj tuŋjo̱m. Ocmɨ nasyaj jém Fenicia y Samaria. Iŋmadayyaj jutsa̱ micupɨcyaj jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel. Agui maymayyaj it́u̱mpɨy jém tantɨ̱wɨtam cuando imatoŋyaj.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Cuando núcyaj Jerusalén jém Pablo y Bernabé, iwɨ̱pɨctsoŋyaj jém Dios ipɨxiñt́am. Iwɨ̱pɨctsoŋyajt́im jém apóstolyaj y jém wɨd́ayt́am. Moj iŋmadayyaj t́it́am iwadáy Dios con jeeyaj.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Pero jemum it́t́im jute̱n jém fariseoyaj, icupɨcyajt́im jém Jesucristo iŋquímayooyi. Te̱ñchucum, nɨmyajpa:
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Ocmɨ aŋtuuma̱yaj jém apóstolyaj con jém wɨd́ayt́am. Moj ijɨ̱syaj siiga wɨ̱ iga taŋwatpa juuts nɨmpa jém fariseoyaj.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Cuando yajum áŋa̱jiyaj, te̱ñchucum jém Peto. Iñɨ́máy:
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Dios ijo̱doŋ t́i tanjɨ̱spa tána̱namaŋjo̱m. Taŋquejáy iga jém tuŋgac pɨxiñt́am nu̱ma icupɨcyajpat́im Cristo porque chiiyajta̱ jém Dios iA̱nama juutst́im taɨcht́am.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Dios d́a iñe̱jaixpa jém pɨxiñt́am. Iixpa jém tuŋgac pɨxiñt́am jext́im juuts taɨcht́am. Dios iccuáyáy ia̱nama porque icupɨcpat́im Cristo mex jeeyaj.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Jesɨc t́iiga d́a iŋcupɨcpa t́i iwatpa Dios. ¿T́iiga inictsɨɨma̱p jém tantɨ̱wɨtam con jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi? Porque ni taɨcht́am ni jém wiñɨcpɨc tanja̱tuŋwe̱wetam d́a wɨa̱p tanaccupac juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Pero taɨcht́am taŋcupɨcpa iga Jesucristo tacɨacputpa porque tsa̱m tatoypa. Tachiiba jém tóyooyi juuts tu̱m xaja. Je̱mpɨct́im iwadáypa Dios jém tuŋgac pɨxiñt́am.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Jesɨc it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj d́am jɨyyaj. Moj icumatoŋyaj iganam iŋmatpa jém Pablo y Bernabé jutsa̱ miyo̱xpát Dios iga iwat jém milagro y seña entre jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém d́apɨc je de Israel.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Cuando yaj nɨ̱miyaj, te̱ñchucum jém Jacobo, iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Taŋmadáy jém Peto jutsa̱ miwɨ̱wadáy Dios jém tuŋgac pɨxiñt́am cuando moj ipɨctsoŋyaj jém Dios iŋma̱t́i. Cupiŋyajta̱t́im jute̱n de jeeyaj iga tsɨ́yyajpa juuts jém Dios ipɨxiñt́am.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Cuando iwat je̱mpɨc, ictsɨ́ypa jém aŋma̱t́i juuts ijaychacne jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ. Nɨmpa yɨɨmpɨc:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 Jesɨc yaj iñasca je̱mpɨc, amiñgacpa e̱ybɨc iga aŋwɨ̱tsagáypa jém David it́ɨc jém actɨŋnewɨɨp.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Aŋwatpa je̱mpɨc iga jém tuŋgac pɨxiñt́am imétsyajiñ Dios.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Nɨmpa jém tanJa̱tuŋ Dios:
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Nɨmpat́im Jacobo:
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Wɨ̱ iga tanjáyáypa tu̱m to̱to iga ichaguiñ iga icupɨcpa jém watnas, iga odoy pejóyiñ, odoy icúd́iñ jém ani̱mat jém pencanewɨɨp ni jém jupcanewɨɨp y odoy icúd́iñ jém nɨɨpiñ.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Dende wiñɨgam it́ jém iŋmatpáppɨc jém Moisés iŋquímayooyi cada tɨgaŋjoj. Mayt́a̱p jém aŋma̱t́i cada jejcuy ja̱ma jém sinagoga.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Jesɨc jém apóstolyaj con it́u̱mpɨy de jém Dios ipɨxiñt́am con jém wɨd́ayt́am ijɨ̱syaj iga icupiŋyajpa wɨste̱n pɨ̱xiñ de jeeyaj iga icutsatpa Antioquía con jém Pablo y Bernabé. Jesɨc cupiŋta̱ jém Judas iñɨ̱yit́im Barsabás y tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Silas. Yɨ́p wɨste̱n tsɨ́y iga jém Dios ipɨxiñt́am iŋjagooyiyaj.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Icutsat tu̱m to̱to con jeeyaj. Nɨmpa:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Anjo̱doŋa̱neta iga oyñe yɨɨmpɨc pɨxiñt́am, pero aɨcht́am d́a aŋcutsatneta. Yɨ́pyaj mimɨgóyáypa, micujíñáypa con jém iŋma̱t́i. Mipɨɨmɨ́ypa iga iŋwad́iñ jém marca de circuncisión y iga odoy iñchaguiñ jém Moisés iŋquímayooyi.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Jeeyucmɨ aŋcumunjɨ̱sta iga aŋcupiŋpa wɨste̱n pɨ̱xiñ aɨcht́ampɨc iga nɨguiñ miámta con jém Bernabé y jém Pablo jém tantoypáppɨc.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Yɨ́p wɨste̱n pɨ̱xiñ wat́cɨy accaata̱tooba jém tánO̱mi Jesucristo icuyucmɨ.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Jeeyucmɨ maŋcutsadáypa jém Judas y Silas iga nɨcpa miŋmadáy iyaac it́u̱mpɨy juuts manjáyáypa yɨ́p to̱toyucmɨ.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Dios iA̱nama d́a iwɨ̱aŋja̱m iga manactsɨɨma̱p con jém mɨjpɨc aŋquímayooyi y aɨcht́am anjɨ̱stámpat́im je̱mpɨc. Manaŋmadáypa t́i ixunpa Dios iga taŋwatpa:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Odoy cuutɨ jém ani̱mat ima̱yi, jém accaaneta̱wɨɨp jém watnas iwiñjo̱m, jém watneta̱wɨɨp sacrificio. Odoy cuutɨ jém nɨɨpiñ ni jém ani̱mat jém pencanewɨɨp. Odoy pejooyɨ. Odoy tsɨ̱cɨ tuŋgac yo̱mo. Siiga seguido iŋwatpa juuts nɨmpa yɨ́p aŋquímayooyi, jesɨc iŋwɨ̱watpa. Jesáŋam manjáyáy.”
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Jesɨc yaj iŋquímyaj, mojum nɨquiyaj jém cuatro pɨxiñt́am jém attebet Antioquía. Cuando núcyaj, iŋtuuma̱watyaj it́u̱mpɨy jém Dios ipɨxiñt́am. Icɨɨjuŋcodayyaj jém to̱to.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Cuando yaj imayyaj jém to̱to, jém tantɨ̱wɨtam agui maymayyaj porque tsa̱m iyo̱xpát jém to̱to.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Jém Judas y Silas profetayaj, chiiyajta̱ jém jɨ̱xi iga wɨa̱p iŋmat jém Dios iŋma̱t́i. Tsa̱m iŋmadayyajpa jém pɨxiñt́am t́i ixunpa Dios. Tsa̱m iyo̱xpátpa iga iwɨ̱cupɨcyajpa y d́a ichacyajpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Jesɨc jáy wagai̱t́iyaj. Cuando yaj iwat iyo̱xacuy, jém tantɨ̱wɨtam iŋquímyaj iga se̱tpa e̱ybɨc ju̱t́t́im tsucumyaj.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Pero jém Silas ijɨ̱s iga tsɨ́ypa Antioquía.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Tsɨ́yyajt́im jém Pablo y Bernabé. D́a ichacyaj iga najɨ́yóypa y iŋquejáypa jém pɨxiñt́am jém tánO̱mi iŋmadayooyi. Jemum tsɨ́yyajt́im wa̱t́i jém tantɨ̱wɨtam.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 D́a wa̱t́ña ja̱ma jáyi̱t́iyaj, jém Pablo iñɨ́máy jém Bernabé:
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Jém Bernabé iwagananɨctoobat́im jém Xiwan iñɨ̱yit́im Marcos.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Pero jém Pablo d́a iwɨ̱aŋja̱m iga iwagananɨcpa jém Xiwan porque ichagaŋput jém yo̱xacuy jém attebet Panfilia.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Ocmɨ jém Pablo áŋa̱yaj con jém Bernabé. Mex jeegact́i natsagaŋputyajta̱. Jém Bernabé ininɨc jém Marcos. Tɨgɨy barcojo̱m, waganɨcyaj jém isla de Chipre.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Jesɨc jém Pablo icupiŋ jém Silas. Nɨcyaj. Jesɨc jém tantɨ̱wɨtam iŋquímyaj, iŋwejpátyaj tanJa̱tuŋ Dios iga iyo̱xpád́iñ.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Nasyajpa jém naxyucmɨ de Siria y Cilicia. Ju̱t́ quej nɨcpa iyo̱xpát jém Dios ipɨxiñt́am iga más wɨa̱iñ iwatyaj juuts ixunpa Dios.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.