Atos 10
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 It́ id́ɨc jém attebet Cesarea tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Cornelio. Capitán id́ɨc, iŋjacpa tu̱m batallón, jém grupo iñɨ̱yi jém Italiano.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Yɨ́p pɨ̱xiñ ijɨ̱syajpa Dios con it́u̱mpɨy jém ichɨ̱xt́am y it́ɨ̱wɨtam. Icɨ̱ŋyajpa Dios. Ichiiba tumiñ jém yaacha̱yajpáppɨc iga iyo̱xpátpa. Siempre iŋwejpátpa Dios.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Tu̱m ja̱ma como las tres de la tarde iix tu̱m po̱ñ. Iñuntawɨ̱ix iga tɨgɨy hasta ju̱t́ it́ jém Cornelio tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ jém icutsatnewɨɨp Dios. Iñɨ́máy:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Jém Cornelio agui iámpa jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ, tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋne. Jesɨc icwác. Nɨmpa:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Sɨɨp cutsa̱tɨ algunos pɨxiñt́am jém attebet Jope iga iŋwejáypa tu̱m pɨxiñ iñɨ̱yi Ximoj, iñɨ̱yit́im Peto.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Yɨ́p pɨ̱xiñ it́ jém tuŋgac Ximoj it́ɨccɨɨm jém icɨŋpáppɨc cuero. It́ jém lamar aŋna̱ca. Jém pɨ̱xiñ miŋmadáypa t́i wɨa̱p iŋwat.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Jesɨc nɨc jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ jém inimiññewɨɨp jém aŋma̱t́i. Jém Cornelio iŋwejáy wɨste̱n jém imozo y tu̱m soldado. Jém soldado siempre iwatpa juuts pɨɨmɨyt́a̱p. Ijɨ̱spat́im Dios.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Jesɨc jém Cornelio iŋmadáy it́u̱mpɨy t́i iix y t́i iñɨ́máy jém sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ. Ocmɨ icutsat jém attebet Jope.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Jesɨc icuqueja̱ma nɨc imétsyaj jém Peto. Iganam nɨquiyaj tuŋjo̱m cuando núctoobam nocojo̱m jém attebet Jope, jesɨc jeet́i rato quím jém Peto jém yucmɨpɨc piso iga iŋwejpátpa Dios. Cugapja̱ma.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Pɨ̱mi yua̱ne jém Peto, agui wíctooba, pero iganam sɨ́p iwadayt́a̱ iwíccuy, iix tu̱m po̱ñ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Iix iga áŋáy jém sɨŋ. Juuts tu̱m mɨjpɨc manta jɨ́mquetta̱ hasta naxyucmɨ, tsénayñeta̱ icucuatro it́a̱tsɨc.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 It́yaj jém mantajo̱m it́u̱mpɨy jém ani̱mat yɨ́p naxyucmɨpɨc, jém cuatropɨc ipuy, jém tsa̱ñyaj y jém jonyaj.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Ocmɨ imatoŋ tu̱m jɨ̱yi. Nɨ́mayt́a̱:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Pero jém Peto icutsoŋ. Nɨmpa:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 E̱ybɨct́im jɨ́yayt́a̱. Nɨ́mayt́a̱:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Je̱mpɨgam iñasca tuccɨy. Ocmɨ e̱ybɨct́im quím jém manta sɨŋyucmɨ.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Iganam ámaŋjac jém Peto iga iix jém po̱ñ, núcyaj jém tɨgaŋna̱ca jém pɨxiñt́am jém icutsatnewɨɨp jém Cornelio. Acwágoyyajpa jém Ximoj it́ɨccɨɨm.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Cuando núcyaj it́ɨccɨɨm, pɨ̱mi jɨy. Icwácyaj siiga jemum it́ jém Ximoj iñɨ̱yit́im Peto.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Iganam Peto sɨ́p ijɨ̱s t́i nɨmtooba jém po̱ñ, Dios iA̱nama iñɨ́máy:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Tsucu̱mɨ, que̱tɨ jém yucmɨpɨc piso, nɨcsɨm con jeeyaj. Odoy cɨ̱ŋɨ porque ɨch maŋcutsadayñe.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Jesɨc quet jém Peto, nɨc iám jém tucute̱n pɨ̱xiñ jém icutsatnewɨɨp jém Cornelio. Iñɨ́máy:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Jesɨc iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Jesɨc jém Peto iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Jesɨc jém tuŋgagam más ja̱ma, núcyaj jém attebet Cesarea. Jemum iŋjócneyaj jém Cornelio con algunos it́ɨ̱wɨtam y con jém más wɨbɨc iamigoyaj jém iŋwejayñewɨɨp.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Cuando núc jém Peto jém Cornelio it́ɨccɨɨm, put jém Cornelio, miñ iwɨ̱pɨctsoŋ. Co̱ste̱ñactɨŋ jém Peto iwiñjo̱m iga iŋwejpáttooba.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Pero jém Peto ijɨ̱ctsucum. Iñɨ́máy:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Iganam sɨɨp iŋmatyaj, tɨgɨyyaj jém Cornelio it́ɨcjo̱m. Jém Peto ipát tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am aŋtuuma̱neyaj.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Jesɨc Peto iñɨ́máy:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Jeeyucmɨ cuando mich anaŋwejáy, amiñ. D́a t́i anjɨy. Sɨɨp manacwácpa, ¿t́iiga anaŋwejáy?
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Jesɨc jém Cornelio iñɨ́máy:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Jém pɨ̱xiñ anɨ́máy: “MiCornelio, Dios mimatóŋayñeum jém íñoración. Ijɨ̱spa iga tsa̱m iñyo̱xpátpa jém yaacha̱yajpáppɨc.”
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Anɨ́máyt́im: “Cutsa̱tɨ algunos jém impɨxiñt́am hasta jém attebet Jope iga inimíñiñ jém Ximoj iñɨ̱yit́im Peto. Jém pɨ̱xiñ it́ jém tuŋgac Ximoj it́ɨccɨɨm jém icɨŋpáppɨc cuero jém it́wɨɨp lamar aŋna̱ca. Cuando núcpa, miŋmadáypa t́i wɨa̱p iŋwat.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Jeeyucmɨ jeet́i rato aŋcutsat jém ampɨxiñt́am iga nɨguiñ miméts. Agui wɨ̱ iga mimiñ. Sɨɨp tantu̱mpɨyt́am tait́t́a yɨɨm Dios iwiñjo̱m. Tsa̱m ammatoŋtamtooba it́u̱mpɨy cosa juuts miñɨ́máy jém tánO̱mi.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Jesɨc jém Peto moj jɨ̱yi. Nɨmpa:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Pero Dios iwɨ̱pɨctsoŋpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ siiga icɨ̱ŋpa Dios y iwɨ̱watpa.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Dios icutsadáy jém wɨbɨc aŋma̱t́i jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Iñɨ́máy iga tawɨ̱pɨctsoŋpa tanJa̱tuŋ Dios porque tawɨ̱wadáy jém Jesucristo. Je tantu̱mpɨyt́am tánO̱mi.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Micht́am iŋwɨ̱jo̱doŋ t́i nasne jém naxyucmɨ de Judea. Jemɨgam tsucum jém Galilea cuando najɨ́yóypa y acchíŋóypa jém Xiwan.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Iñjo̱doŋt́im iga ocmɨ Dios ichi jém Jesús de Nazaret jém Dios iA̱nama ipɨ̱mi. Iñjo̱doŋt́im iga ju̱t́ quej nɨcpa jém Jesús, iwɨ̱wadáypa jém pɨxiñt́am, icpɨspa it́u̱mpɨy jém iyaachwatyajpáppɨc jém Woccɨɨwiñ. Jém tanJa̱tuŋ Dios iwaganait́, jeeyucmɨ wɨa̱p iwat je̱mpɨc.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Aɨcht́am atsɨ́yt́a juuts testigo. Ánixñeta it́u̱mpɨy cosa juuts iwat jém attebet Jerusalén y icuwɨ̱t́i jém judíos iñaxyucmɨ. Ocmɨ jeeyaj iccaayaj, cunúnta̱ cunusyucmɨ.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Pero Dios icpɨs jém tucunaja̱ma y awiñquejayt́a aɨcht́am.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 D́a iwiñquejáy it́u̱mpɨy pɨxiñt́am. No más awiñquejáy aɨcht́am jém acupiŋneta̱wɨɨp dende wiñt́i jém tanJa̱tuŋ Dios iga atsɨ́yt́a juuts testigo. Awagawícta, awaganɨ́cta con je cuando pɨsneum de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Acutsatta iga anaŋmadayt́ámiñ jém pɨxiñt́am y anaŋquejayt́ámiñ iga Dios iccám yɨ́pt́im Jesús iga juez iga icɨɨpiŋpa jém vivopɨc y jém caaneyajwɨ́ppɨc.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Dende wiñɨgam it́u̱mpɨy jém Dios iŋmat́cɨɨwiñ iŋmatyajt́im iga miñpa jém Jesús. Nɨmyajpa iga jém icupɨcpaap jém Jesús, wadayt́a̱p perdón jém it́áŋca jém Jesús iñɨyi̱mɨ.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Iganam sɨ́p iŋmat jém Peto, núc jém Dios iA̱nama. Ipɨctsoŋyaj it́u̱mpɨy jém imatoŋneyajwɨɨp jém Peto iŋma̱t́i.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Tsa̱m ipooñaŋja̱myajpa jém Israelpɨc pɨxiñt́am jém miññeyajwɨɨp con Peto, jém icupɨcnewɨɨp Cristo, cuando iix iga chiit́a̱t́im jém Dios iA̱nama jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Porque imatoŋyaj iga jɨyyajpa jém tuŋgac pɨxiñt́am iŋmat́i̱mɨ. Tsa̱m icujípyajpa Dios.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Jesɨc Peto iñɨ́máy:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Jesɨc Peto ipɨɨmɨ́y iga acchiŋyajta̱iñ jém pɨxiñt́am jém Jesucristo iñɨyi̱mɨ. Ocmɨ cunucsayt́a̱ jém Peto iga tsɨ́yiñ ju̱na ja̱ma con jeeyaj.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.