1 Coríntios 10

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mantɨ̱wɨtam, ansunpa iga micht́am jo̱dóŋa̱taamɨ iga jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am, jém Israelpɨc, wit́yajpa jém ucscucɨɨm. Áŋáy jém Tsabats Lamar, wid́aŋjacyaj it́u̱mpɨy de jeeyaj.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Cuando iwatpa así, jesɨc juuts tanɨmpa wagaacchiŋyajta̱ con Moisés it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iga tsɨ́yyajiñ juuts jém Moisés imɨɨchi. Iñasca así cuando waganɨcyajpa con jém Moisés jém ucscucɨɨm y wid́aŋjacyaj jém Tsabats Lamar.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Jesanet́im it́u̱mpɨy icútyaj tu̱mt́i wíccuy jém ichiiñewɨɨp Dios.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 It́u̱mpɨy iucyaj tu̱mt́i nɨ jém ichiiñewɨɨp Dios. Iucyaj jém nɨ jém putpáppɨc jém tsaayucmɨ jém iwagasɨɨpáppɨc. Jém tsa je jém Cristo.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Pero ocmɨ núc jém ja̱ma iga Dios d́a iwɨ̱aŋja̱m t́i iwatyajpa jém pɨxiñt́am. Caayaj jáyaŋ de jeeyaj jém tɨtsɨnaxyucmɨ jém d́apɨc icupɨcyaj Dios.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 It́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa tsɨ́yyaj juuts tu̱m ejemplo para taɨcht́am iga odoy taŋcusúnɨ́yiñ jém malopɨc cosa juuts icusúnɨyyaj jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 D́a wɨ̱ iga iñjɨ̱stámpa jém tuŋgac dios iwatnas juuts iwatyaj jeeyaj. Jaychacneta̱ jém Dios iŋma̱t́i t́i iwatyaj jém pɨxiñt́am. Nɨmpa así: “Jém pɨxiñt́am co̱ñyaj iga wícyajpa y tsa̱m ucyajpa. Jesɨc tsucumyaj iga imalwatyajpa tu̱m malopɨc mɨ̱chi.”
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 D́at́im wɨ̱ iga tapejóypa juuts iwatyaj jeeyaj y tu̱mt́i ja̱ma caayaj veintitrés mil pɨxiñt́am.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 D́at́im wɨ̱ iga taŋcutɨtspa jém tánO̱mi siiga tacyojpa jém tantáŋca iga tammalwatpa. Asíam iwatyaj algunos de jeeyaj. Jesɨc yaj iwascayaj jém tsa̱ñ.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Odoy cujɨyt́aamɨ jém tanJa̱tuŋ Dios juuts icujɨyyaj jém wiñɨcpɨc pɨxiñt́am y ocmɨ Dios icutsat tu̱m sɨŋyucmɨpɨc pɨ̱xiñ, jém accaoypaap, iga accaayajta̱iñ.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Iñascayaj je̱mpɨc jém it́yajwɨɨp wiñɨgam iga tsɨ́yiñ juuts tu̱m ejemplo para taɨcht́am. Jaychacneta̱ t́i iwatyaj iga taŋquejáy iga odoy tammalwad́iñ porque sɨɨp tait́t́ámum jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 Jesɨc siiga iñjɨ̱spa iga agui miwɨ̱te̱ñ, nawatta̱jɨ cuenta iga odoy michud́iñ.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Cuando micutɨ́tsta̱p iga micmalwatta̱p, jo̱dóŋa̱taamɨ iga it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iñascayajpat́im je̱mpɨc. Pero jém tanJa̱tuŋ Dios siempre iwatpa juuts tajɨycámayñe. D́a ijɨ́cpa iga más pɨ̱mi micutɨ́tsta̱p hasta d́a wɨa̱p iñyaachɨ́y. Pero cuando núcpa jém hora iga tsa̱m pɨ̱mi micutɨ́tsta̱p, jesɨc micupujpa jém tanJa̱tuŋ Dios. Miyo̱xpátpa iga wɨa̱iñ iñyaachɨyt́a.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 Jeeyucmɨ mantɨ̱wɨtam mantoyt́ampáppɨc, tsactaamɨ iga iñt́oyt́ámpa jém watnas.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Ɨch manaŋmadáypa juuts tu̱m mipɨ̱xiñ tsa̱mpɨc mijɨ̱xiɨ́y, jeeyucmɨ mannɨ́máypa, jɨ̱sɨ t́i mannɨ́máypa siiga nu̱ma o mɨgooyi.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Taɨcht́am tantu̱mpɨyt́am tu̱mt́i tanjɨ̱xi con Cristo cuando tánucpa jém uvas iñɨ cuando taŋwattámpa jém Santa Cena. Tu̱mt́i tanjɨ̱xi porque tanjɨ̱spa iga it́egáy tánO̱mi iñɨɨpiñ iga tayojáy tantáŋca. Jesanet́im tu̱mt́i tanjɨ̱xi con Cristo cuando taŋwéctámpa jém caxt́ána̱ñi porque tanjɨ̱spa iga yaachwadayt́a̱ jém Cristo imɨjta̱y jém cunusyucmɨ para taɨcht́am.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Taɨcht́am tsa̱m tajáyaŋtam, pero tu̱mt́i caxt́ána̱ñi taŋwagacútta. Jeeyucmɨ tatsɨ́ypa tu̱mt́i tammɨjta̱y porque taŋcútta tu̱mt́i caxt́ána̱ñi, jém tánO̱mi Cristo imɨjta̱y.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Jɨ̱staamɨ t́i iwatyaj jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Icɨɨs jém ma̱yi jém accaaneta̱wɨɨp jém altaryucmɨ ju̱t́ ijɨ̱syajpa Dios. Jesɨc jém pɨxiñt́am tsɨ́y tu̱mt́i jɨ̱xi con Dios.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Jesɨc jɨ̱staamɨ t́i mannɨ́máy iga jém watnas d́a t́i cuwatcuy. Jém ma̱yi jém accaaneta̱wɨɨp jém watnascɨɨm iga iwatyajpa sacrificio, jext́im juuts cualquier ma̱yi.
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Pero mannɨ́mayt́ooba iga jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém d́apɨc iixpɨcpa Dios, cuando iccaayajpa jém ani̱mat jém watnas iwiñjo̱m, it́oyyajpa tu̱m dios jém d́apɨc je nunta Dios. Ijɨ̱syajpa tu̱m mal espíritu. Ɨch d́a ansunpa iga iŋwaganait́pa tu̱m jém mal espíritu.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 D́a wɨa̱p tánuc jém uvas iñɨ jém Cristo imɨɨchi siiga tánucpat́im jém nɨ́ccuy jém malopɨc espíritu imɨɨchi. D́at́im wɨa̱p taŋcút jém Santa Cena siiga taŋcútpat́im jém wíccuy jém chiiñeta̱wɨɨp jém mal espíritu.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 ¿Que iŋcujóyɨyt́ámpa Dios? ¿Que micht́am más miwɨa̱támpa que jém tanJa̱tuŋ Dios?
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Nu̱ma juuts nɨmyajpa iga wɨa̱p taŋwat cualquier cosa, pero d́a it́u̱mpɨy cosa wɨ̱. Wɨa̱p taŋwat t́it́am tansunpa, pero d́a it́u̱mpɨy tayo̱xpátpa iga más wɨa̱p taŋwat juuts Dios iwɨ̱aŋja̱m.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Wɨ̱ iga tammétspa ju̱t́pɨc tanyo̱xpátpa jém tantɨ̱wɨtam. D́a tansunpa iga tanyaac tanawɨ̱wadayt́a̱p.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Cɨɨstaamɨ cualquier ma̱yi jém máyt́a̱paap mercado. Odoy acwágooyɨ iga iñjɨ̱spa iñjɨ̱xiaŋjo̱m iga d́a wɨ̱ iŋcɨɨs.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Porque yɨ́p nas jém tanJa̱tuŋ Dios imɨɨchi con it́u̱mpɨy cosa jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ.
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Siiga tu̱m pɨ̱xiñ jém d́apɨc icupɨcne Cristo miŋwejáypa iga nɨguiñ miwiiqui, jesɨc nɨctaamɨ siiga miñɨctamtooba. Cɨɨstaamɨ t́it́am michiit́amta̱p y odoy acwágooyɨ iga iñjɨ̱spa íña̱namaŋjo̱m iga d́a wɨ̱ iŋcɨɨs.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Pero siiga tu̱m pɨ̱xiñ, jém d́apɨc iwɨ̱cupɨcne jém Dios iŋma̱t́i, miñɨ́máypa iga: “Yɨ́p ma̱yi accaaneta̱ jém watnas iwiñjo̱m juuts sacrificio”, odoy cuutɨ. Porque siiga iŋcɨɨspa, wɨa̱p inictáŋcaɨ́y jém pɨ̱xiñ. Ocmɨ ijɨ̱spa iga jém watnas iniit́ ipɨ̱mi. Pero odoy jaamaŋno̱tɨ iga tánO̱mi imɨɨchi it́u̱mpɨy jém it́wɨɨp yɨ́p naxyucmɨ.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 Micht́am d́a iŋcupɨctámpa iga jém watnas iniit́ ipɨ̱mi, pero jém tuŋgac pɨ̱xiñ, jém d́apɨc iwɨ̱cupɨcne jém Dios iŋma̱t́i, wɨa̱p ijɨ̱s iga iniit́ ipɨ̱mi.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Siiga ɨch wiñt́i anchiiba gracia Dios iga aŋcɨɨspa jém ma̱yi, ¿jesɨc t́iiga nɨmyajpa iga d́a wɨ̱ aŋcɨɨs jém ma̱yi?
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Siiga tawícpa o tanɨ́cpa o taŋwatpa cualquier cosa, wa̱tɨ it́u̱mpɨy iga cujípta̱iñ tanJa̱tuŋ Dios.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Siempre wɨ̱wattaamɨ iga odoy i̱ inicmalwattámiñ ni jém Israelpɨc pɨxiñt́am, ni jém d́apɨc je de Israel, ni jém icupɨcneyajwɨɨp Cristo.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Ɨch ammétspa iga aŋwɨ̱wadáypa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iga icɨacpud́iñ Dios. D́a ammétspa iga anawɨ̱wadayt́a̱p anyaac.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.