Mateus 26
Highland Popoluca NT (POI_WBT) vs AAI
1 Cuando yaj iŋmat Jesús, iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Mimicht́am iñjo̱doŋtam iga wɨsna ja̱ma naspa jém pascuasɨŋ y ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, acɨɨjuŋcotta̱p iga acunúnta̱p cunusyucmɨ.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Jesɨc aŋtuuma̱yajpa jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj con jém escribaspɨc maestroyaj y con jém Israelpɨc wɨd́ayt́am. Aŋtuuma̱yajpa jém co̱bacpɨc pa̱nij, jém Caifás, ipalacio.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Jemum moj ijɨ̱syaj jutsa̱p icumɨgoyyaj jém Jesús iga imatsyajpa iga iccaayajpa.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Pero nɨmyajpa jém aŋjagooyiyaj: —D́a tammatspa yɨ́p sɨŋjo̱m, jesɨc d́a cujínayyajpa jém pɨxiñt́am.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 It́ Jesús jém attebet Betania, núc jém Ximoj it́ɨccɨɨm, jém cupúgayñewɨɨp id́ɨc iña̱ca.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Icunúc tu̱m yo̱mo con tu̱m tsaafrasco comne jém aceite jém cɨ̱npáppɨc jém aguipɨc tsoowɨ́y. Cuando co̱ñ Jesús jém mesacɨɨm, jém yo̱mo icutegáy jém aceite ico̱bacyucmɨ.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Cuando iixyaj jém icuyujcɨɨwiñ agui jóyyaj. Nɨmyaj: —¿T́iiga it́ecmɨ̱chca yɨ́p aceite?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Meega tammáypa, tampɨctsoŋpa jáyaŋ tumiñ. Wɨa̱p tanyo̱xpátta jém yaacha̱yajpáppɨc.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Jesɨc Jesús icutɨɨyɨ́y t́i sɨ́p iñɨmyaj jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy: —Odoy moogɨɨyɨ yɨ́p yo̱mo. Sɨ́p awɨ̱wadáy.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Jém yaacha̱yajpáppɨc siempre iŋwaganait́t́ámpa. Pero aɨch d́a siempre maŋwaganait́t́ámpa.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Acutegáy jém yo̱mo jém aceite ammɨjta̱yyucmɨ juuts cuando cumta̱p tu̱m tsúts.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Nu̱ma mannɨ́máypa iga ju̱t́quej aŋmatta̱p jém wɨbɨc aŋma̱t́i icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ, aŋmatta̱pt́im t́i awadáy yɨ́p yo̱mo iga jém pɨxiñt́am ijɨ̱syajiñ t́i iwat yɨ́p yo̱mo.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Ocmɨ tu̱m de jém docepɨc icuyujcɨɨwiñ iñɨ̱yi Judas Iscariote nɨc iniŋmat jém pa̱nij aŋjagooyiyaj.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Iñɨ́máy jém pa̱nijyaj: —¿Jutsaŋ anyojpa siiga aŋcɨɨjuŋcotpa jém Jesús? Jesɨc jeeyaj iyojyaj treinta tumiñ de plata.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Dende jeet́i rato moj ijɨ̱s jém Judas jutsa̱p icɨɨjuŋcot jém Jesús.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Núc jém sɨŋ cuando cútta̱p jém caxt́ána̱ñi sin levadura. Jesɨc jém wiñt́ipɨc ja̱ma jém Jesús icuyujcɨɨwiñ icunúcyaj. Icwácyaj, iñɨ́mayyaj Jesús: —¿Ju̱t́ iñxunpa iga aŋwɨ̱tsacpa it́u̱mpɨy cosa iga tawíctámpa jém pascuasɨŋ?
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Jesús iñɨ́máy icuyujcɨɨwiñ: —Nɨctaamɨ jém attebet Jerusalén. Cuando miñúctámpa tu̱m tɨccɨɨm, impátpa tu̱m pɨ̱xiñ. Nɨ́maayɨ: “Nɨmpa jém amMaestro iga sɨɨp núcum jém hora iga cupacpa jém anyo̱xacuy. Anacnaspa jém pascuasɨŋ mich iñt́ɨccɨɨm con aŋcuyujcɨɨwiñ.”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Jesús icuyujcɨɨwiñ iwatyaj it́u̱mpɨy cosa juuts ipɨɨmɨ́y. Iwatyajpa jém wíccuy iga icnaspa jém pascuasɨŋ.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Jesɨc tsuuya̱wum i̱t́i, co̱ñyaj Jesús jém mesacɨɨm con jém doce icuyujcɨɨwiñ.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Iganam wícyajpa, nɨmpa Jesús: —Nu̱ma mannɨ́máypa, tu̱m de mimicht́am aŋcɨɨjuŋcotpa jém ánenemigo icɨɨjo̱m.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Jesɨc jém icuyujcɨɨwiñ tsa̱m aŋyácyaj. Moj nacwácyajta̱ji entre jeeyaj. Cada tu̱mtu̱m nɨm: —MánO̱mi, ¿que aɨcham?
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Icutsoŋ Jesús. Nɨmpa: —Jém aŋwaganaso̱npaap caxt́ána̱ñi tu̱mt́i chi̱majo̱m, jeam jém acɨɨjuŋcotpaap ánenemigo icɨɨjo̱m.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Jém Miññewɨɨp Sɨŋyucmɨ tienes que iñascaaba juuts nɨmpa jém Dios iŋma̱t́i ju̱t́ jayñeta̱, pero agui uuguyt́im jém pɨxiñt́am jém acɨɨjuŋcotpáppɨc, wɨ̱ id́ɨc meega d́a nay.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Ocmɨ jɨy jém Judas jém icɨɨjuŋcotpaap. Nɨmpa: —MamMaestro, ¿que aɨcham? Jesús iñɨ́máy: —Mimicham.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Iganam wícyajpa, Jesús imatspɨc jém caxt́ána̱ñi. Cuando yaj iŋwejpát Dios, iwéc jém caxt́ána̱ñi, ichi icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy: —Yɨ́p caxt́ána̱ñi ɨch ammɨjta̱y, cúttaamɨ.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Ocmɨ ipɨc tu̱m copa jém uvas iñɨ, iŋwejpát Dios. Ichi jeeyaj. Iñɨ́máy: —Uctaamɨ iñt́u̱mpɨyt́am.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Yɨ́p ɨch annɨɨpiñ jém antegaypáppɨc iga aŋwatpa jém jo̱mipɨc trato iga aŋwɨ̱tsagáypa jáyaŋ jém pɨxiñt́am it́áŋca.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Mannɨ́may-t́ámpa mimicht́am iga dende sɨɨp d́a ánucpa jém uvas iñɨ hasta que núcpa jém ja̱ma iga ánucpa e̱ybɨc con mimicht́am ju̱t́ iŋjacpa anJa̱tuŋ Dios.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Jesɨc yaj iwanyaj tu̱m wa̱ñi, nɨcyaj jém co̱tsɨcyucmɨ.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Ocmɨ Jesús iñɨ́máy icuyujcɨɨwiñ: —Mimicht́am iñt́u̱mpɨyt́am tsa̱m micɨ̱ŋtámpa y ampoychactámpa aŋcut́um yɨ́pt́im tsuu. Porque nɨmpa así jém Dios iŋma̱t́i ju̱t́ jayñeta̱: “Accaata̱p jém iwatpáppɨc cuenta jém borregoyaj. Jém borregoyaj cupóyayyajpa.”
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Pero ocmɨ cuando apɨspa, aŋjagoyñeeba annɨc jém naxyucmɨ de Galilea.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Jesɨc Peto iñɨ́máy jém Jesús: —Aunque it́u̱mpɨy tsa̱m cɨ̱ŋyajpa y michacyajpa iŋcut́um, más aɨch d́a acɨ̱ŋpa y d́a maŋcupóyáypa.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Jesɨc Jesús iñɨ́máy: —Nu̱ma mannɨ́máypa iga yɨ́pt́im tsuu antes que aŋwejpa jém ca̱yu mich anaŋnécpa tuccɨy.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Jém Peto iñɨ́máy: —Aunque tawagaaccaata̱iñ con mimich, ɨch d́a manaŋnécpa. It́u̱mpɨy jém icuyujcɨɨwiñ nɨmyajt́im je̱mpɨc.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Jesɨc nɨcyaj Jesús con jém icuyujcɨɨwiñ tu̱m lugar iñɨ̱yi Getsemaní. Nɨmpa Jesús: —Co̱ñt́aamɨ yɨɨm iganam ɨch anɨcpa jemɨc iga anaŋwejpátpa Dios.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Jesɨc Jesús ininɨc uxaŋ más juumɨ jém Peto y icuɨstɨc jém Zebedeo ima̱nɨctam. Tsa̱m pɨ̱mi aŋyác Jesús, tsa̱m ijɨ̱spa t́i iñascaaba.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém tucute̱n icuyujcɨɨwiñ: —Ɨch agui pɨ̱mi aŋyácne ána̱namaŋjo̱m hasta quénam acaatooba. Tsɨ́yt́aamɨ yɨɨm, odoy moŋtaamɨ, nawattamta̱jɨ cuenta.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Jesɨc ocmɨ Jesús nɨc uxaŋ más juumɨ. Tocsneactɨŋ. Moj iŋwejpát Dios. Nɨmpa: —ManJa̱tuŋ, siiga iŋwɨ̱aŋja̱m odoy jɨɨcɨ iga annascaaba yɨ́p mɨjpɨc yaacha̱ji. Pero odoy wa̱tɨ juuts ɨch ansunpa. Wa̱tɨ juuts mich iŋwɨ̱aŋja̱m.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Jesɨc se̱t e̱ybɨc Jesús ju̱t́ ichac jém tucute̱n icuyujcɨɨwiñ. Moŋyajpa. Iñɨ́máy jém Peto: —¿Mimoŋpa Peto? ¿Que d́a wɨa̱p imvivoja̱ con aɨch ni tu̱m hora?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Odoy moŋtaamɨ, nawattamta̱jɨ cuenta. Aŋwejpáttaamɨ Dios iga odoy i̱ wɨa̱iñ micutɨ́tsta iga micmalwattámpa. Nu̱ma, jém íña̱nama iwattooba juuts ixunpa Dios, pero jém immɨjta̱y d́a iwɨ̱aŋja̱m.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Jesɨc e̱ybɨct́im nɨc Jesús iŋwejpát Dios. Nɨmpa: —ManJa̱tuŋ, siiga d́a wɨa̱p aŋcɨacput yɨ́p mɨjpɨc yaacha̱ji, jesɨc wa̱tɨ juuts mich iŋwɨ̱aŋja̱m.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Ocmɨ e̱ybɨc se̱t Jesús ju̱t́ it́ icuyujcɨɨwiñ. Tsa̱m moŋyajpa. D́a tojtooba iixcuy porque tsa̱m moŋtooba.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Jemum ichac jém icuyujcɨɨwiñ. E̱ybɨct́im nɨc iŋwejpát Dios tres vecesam. Nɨmpa jeet́im aŋma̱t́i.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Jesɨc se̱t e̱ybɨc ju̱t́ it́ jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy: —Sɨɨp nu̱ma moŋtaamɨm, jejtaamɨm. Sɨɨp núcum jém hora iga ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, acɨɨjuŋcotta̱p jém malopɨc pɨxiñt́am icɨɨjo̱m.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Tsucumtaamɨm, tanɨctámpam porque miñpam jém acɨɨjuŋcotpaap.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Iganam sɨ́p ijɨy Jesús, núc jém Judas jém it́wɨɨp id́ɨc con jém doce icuyujcɨɨwiñ. Iwaganamiñyaj tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am. Inimiñyaj espada y jém cuy iga icótspa. Icutsadayyaj jém pa̱nij aŋjagooyi y jém wɨd́ayt́am.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Jém Judas, jém icɨɨjuŋcotpaap Jesús, iwadáy jém pɨxiñt́am tu̱m seña. Iñɨ́máy: —Jém anaŋna̱catsútspaap, jeam. Matstaamɨ.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Jesɨc jém Judas icunúc jém Jesús. Iñɨ́máy: —MamMaestro, xutsóy. Jesɨc iŋna̱catsúts.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Jesús iñɨ́máy: —¿Amigo, t́i miñ imméts? Jesɨc icunúcyaj jém miññeyajwɨɨp. Imatsyaj jém Jesús. Nanɨcta̱wum preso.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Pero tu̱m jém iwaganait́wɨɨp Jesús, it́op tu̱m espada, it́ɨŋquímáy it́a̱tsɨc jém co̱bacpɨc pa̱nij imozo.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Jesɨc Jesús iñɨ́máy: —Co̱tɨ jém espada iñacjo̱m. Porque it́u̱mpɨy jém áŋa̱yajpáppɨc con espada, con espadat́im accaata̱p.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ¿Que d́a iñjo̱doŋ iga ɨch wɨa̱p aŋwágáy Dios iga acutsadáyiñ doce legiones jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am y yɨ́pt́i rato acutsadáypa?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Pero siiga aŋwatpa je̱mpɨc, ¿jutsa̱p icupac jém aŋma̱t́i ju̱t́ jayñeta̱ iga ayaachwatta̱p?
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém miññeyajwɨɨp: —¿Que miñ ammatsta con espada y jém cuy juuts tu̱m anúmpaap? It́u̱mpɨy ja̱ma accuyujóypa ma̱stɨcjo̱m, d́a nunca ammatsta.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 It́u̱mpɨy yɨ́p cosa iñascaaba Jesús iga cupacpa juuts ijaychacne jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ. Jesɨc it́u̱mpɨy jém icuyujcɨɨwiñ yaj cupóyaayiyaj. Icut́um tsɨ́y jém Jesús.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Jesɨc jém imatsneyajwɨɨp Jesús ininɨcyaj jém Caifás iwiñjo̱m, jém co̱bacpɨc pa̱nij aŋjagooyi. Jemum aŋtuuma̱neyaj wa̱t́i jém escribaspɨc maestroyaj y jém wɨd́ayt́am.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Jém Peto ijuumactúŋɨyñe hasta jém co̱bacpɨc pa̱nij iaŋcɨɨm. Jemum tɨgɨy, cooñaŋjac jém Peto con jém policía. Iixt́ooba t́i nawatta̱p jém Jesús.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj con it́u̱mpɨy jém wɨd́ayt́am, jém Sanhedrín, imétsyajpa tu̱m cumɨgoypaap iga accaata̱iñ Jesús.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Pero d́a ipátyaj jém nɨmyajpáppɨc iga imalwatne. Tsa̱m jáyaŋ pɨ̱xiñ icumɨgoyyajtooba id́ɨc jém Jesús, pero d́a wɨa̱p. Ocmɨ miñ wɨste̱n jém pɨ̱xiñ jém icumɨgoypaap.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Nɨmyaj: —Yɨ́p pɨ̱xiñ nɨmpa iga: “Ɨch wɨa̱p ammɨswat jém Dios ima̱stɨc, jesɨc tucunaja̱ma e̱ybɨc anactsucumpa.”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Jesɨc te̱ñchucum jém co̱bacpɨc pa̱nij, iñɨ́máy Jesús: —¿Que d́a iŋcutsoŋpa? ¿D́a immatoŋ t́i sɨ́p iñɨmyaj contra mimich?
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Pero Jesús d́a jɨypa. Jém co̱bacpɨc pa̱nij aŋjagooyi iñɨ́máy: —Odoy amɨgóyaayɨ porque jém vivopɨc Dios taixpa. Anuntanɨ́maayɨ siiga nu̱ma mimicham miCristo jém Dios miMa̱nɨc.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesɨc Jesús iñɨ́máy: —Juuts mich miñɨm. Pero mannɨ́máypa iga dende sɨɨp ánixt́ámpa aɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, cuando aco̱ñ jém tanJa̱tuŋ Dios iŋwɨ̱mɨ, jém tsa̱mpɨc iniit́ ipɨ̱mi. Ánixt́ámpat́im cuando amiñgacpa sɨŋyucmɨ jém ucsaŋjo̱m.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nij ichiccujac iyoot́i iga quejiñ iga icujɨypa Dios. Nɨmpa: —Yɨ́p pɨ̱xiñ icujɨypa tanDios. ¿T́iiga tammétstámpa tuŋgac testigo? Mimicht́am sɨɨp immatoŋneta iga tsa̱m icujɨypa tanDios.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿T́i iñjɨ̱stámpa? Nɨmyajpa jém miññeyajwɨɨp: —Iniit́ la culpa. Wɨ̱ iga tanaccaaba.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Ocmɨ ichujcaayyaj iwiñpac. Ixoŋyaj. Tuŋgac it́ojáy iwiñpac.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Nɨmyaj: —Siiga micham miCristo, anɨ́maayɨ i̱ micóts.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Iganam co̱ñ jém Peto aŋcɨɨm, miñ tu̱m yo̱mo jém icuyo̱xapaap jém pa̱nij. Iñɨ́máy jém Peto: —Mich iŋwaganasɨɨbat́im jém Jesús, jém Galileapɨc pɨ̱xiñ.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Pero jém Peto iŋnéc iga iwaganasɨɨba Jesús. Iñɨ́máy jém yo̱mo: —D́a anjo̱doŋ t́i sɨ́p iññɨm.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Cuando nɨc jém Peto jém corredor, tuŋgac jém yo̱mo iixpɨct́im, iñɨ́máy jém it́yajwɨɨp je̱m: —Yɨ́p pɨ̱xiñ iwaganasɨɨba jém Jesús jém Nazaretpɨc.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 E̱ybɨct́im iŋnéc jém Peto. Nɨmpa: —Wɨ̱jo̱dios, d́a ánixpɨcpa.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Tu̱m rato más, algunos jém it́yajwɨɨp je̱m, icunúcyaj jém Peto, iñɨ́máy: —Nu̱ma mich tu̱m jeepɨct́im mipɨ̱xiñ, tsa̱m wɨ̱quejpa hasta iniŋma̱t́i iga Nazaretpɨc mipɨ̱xiñ.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Jesɨc jém Peto moj malnɨ̱mi. Nɨmpa: —Wɨ̱jo̱dios, ɨch d́a ánixpɨcpa yɨ́p pɨ̱xiñ. Jeet́i rato aŋwej jém ca̱yu.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Jesɨc jém Peto ijɨ̱s t́i iñɨ́máy Jesús cuando iñɨ́máypa iga: “Mich anaŋnécpa tres veces antes que aŋwejpa jém ca̱yu.” Jesɨc put aŋsɨ̱cmɨ jém Peto. Pɨ̱mi wejpa porque agui aŋyácne.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.