Atos 19
Uhokri Gannasan (PLU) vs NTLH
1 Ku samah ig kiyapwiye Apolu aynete apit paytwempu Korintu igme kiyapwiye Pol danuh waxriw ta apitit paytwempu Éfesu. Ayge ig uté aynessa hiyeg ku pariye kannuhwene gimin Uhokri.
1 Enquanto Apolo estava na cidade de Corinto, Paulo viajou pelo interior da província da Ásia e chegou a Éfeso. Ali encontrou alguns cristãos
2 Ig ayaprikis:
2 e perguntou: — Quando vocês creram, vocês receberam o Espírito Santo? Eles responderam: — Nós nem mesmo sabíamos que existe o Espírito Santo.
3 Igme kiyapwiye Pol timapni henne, ig ayaprikis:
3 — Então que tipo de batismo vocês receberam? — perguntou Paulo. — O batismo de João Batista! — responderam.
4 Igme kiyapwiye Pol awna gitkis:
4 Então Paulo disse: — João batizava aqueles que se arrependiam dos seus pecados. E também dizia ao povo de Israel que eles deviam crer naquele que havia de vir depois dele, isto é, em Jesus.
5 Igkis timapni henne, igkis kewpi ahakwat un giwaprik Kiyapwiye Jesus.
5 Depois de ouvirem isso, aqueles homens foram batizados em nome do Senhor Jesus.
6 Pisenwa ig kiyapwiye Pol sarayh giwak ta gipititkis adahan ig piriyepkaw gidahankis. Aynewa ig Uhokri Gitip kawihpigkis. Igkisme kapusa awna agiku nawenéwa yuwit. Hawwata igkis awna yuwit ku pariye pes giwntak Uhokri.
6 Aí Paulo pôs as mãos sobre eles, e o Espírito Santo veio sobre eles. Então começaram a falar em línguas estranhas e a anunciar também a mensagem de Deus.
7 Igkis awaykemni madikawku gikebyikis akak piyana gawnakis (12).
7 Esses homens eram mais ou menos doze.
8 Ayteke ariwnteke ini ig kiyapwiye Pol kinetihwene akak madikte gawaygyi agiku judeyenepwi gileglisakis. Ig kinetihwene ayge adahan mpana kayg. Ig ekkene gitkis ku samah Uhokri gikumadukan. Ig kinistigkis adahan igkis kawih ini gikumadukan.
8 Durante três meses Paulo foi à sinagoga e falou com coragem ao povo. Ele conversava com eles e tentava convencê-los a respeito do Reino de Deus .
9 Gaytakkisme nerras judeyenepwi ka iha giwn. Igkis dehe giyaknikis. Ayteke nikwe igkis mbeyhe Kiyapwiye Jesus gihiyakemni giwtrikkis madikte hiyeg. Ig kiyapwiye Pol hiyapni henne, ig pese giwkis. Igkisme ku pariye ihpenepwi giwn igkis tipik gihapti. Ariwnteke ini ig kinetihwene gitkis mpuse hawkri ayhté apineku ini lekkol gidahan kiyapwiye Tiranu.
9 Mas alguns eram teimosos, não acreditavam e, em frente de todos, ainda falavam mal do Caminho do Senhor . Então Paulo abandonou a sinagoga, levando os cristãos consigo, e começou a falar diariamente na escola de um homem chamado Tirano.
10 Ayge ig kinetihwene henne adahan pikana akebyi kamukri. Awaku ini madikte hiyeg ku pariye msekwenepwi ayge Ásiyamnaw igkis madikte timepnekwiye Uhokri ginetni. Hiyeg ku pariye judeyenepwi hiyeg ku pariye kane judeyenepwima igkis timepnekwiye.
10 Ele fez isso durante dois anos, até que todos os moradores da província da Ásia, tanto os judeus como os não judeus, ouviram a mensagem do Senhor.
11 Apim ini ig Uhokri ikí kiyapwiye Pol gannu adahan ig keh annut ku pariye hiyeg amadgaya inin ka hiyá nikehka.
11 Deus fazia milagres extraordinários por meio de Paulo,
12 Juktah hiyeg iwé kiyapwiye Pol gikamisbeta. Igkis ewkni ta gitkis kakahribdapye. Ignesme hiyapni henne, aynewa gikahrikis mpiye. Hawwata wapitye pese gipititakkis hiyeg.
12 tanto que as pessoas pegavam lenços e aventais que ele usava e os levavam para os doentes tocarem. E, quando estes tocavam neles, ficavam curados; e de outras pessoas saíam os espíritos maus.
13 Apim ini hawkri gaytakkis judeyenepwi ayge kewa ihamwibe. Igkis wewnes muwwapu adahan igkis pekkisnes wapitye gipititakkis hiyeg. Igkis gipewkankis battukaw pekkis wapitye giwaprik Kiyapwiye Jesus bawa igkis ka gihiyegapuma Kiyapwiye Jesus. Ayge nikwe igkis awna:
13 Alguns judeus que andavam de um lugar para outro, expulsando espíritos maus, quiseram usar também o nome do Senhor Jesus para expulsar os espíritos maus, dizendo a eles: — Pelo poder do nome de Jesus, o mesmo que Paulo anuncia, eu mando que vocês saiam!
14 Nerras hiyeg ku pariye ahegbet ginetnikis henne igkis ntewnehker gikebyikis. Igkis gikamkayupwi pahapwi judeyene kewye Seva. Igme kiyapwiye Seva ig pahapwi gaytakkis nerras muwpeg kiyatyepwi.
14 Os homens que faziam isso eram os sete filhos de um judeu chamado Ceva, que era Grande Sacerdote .
15 Ayteke nikweni igkis danuh ta git pahapwi awayg wapityewnipye, igkis awna ta git ner wapitye inakni yuwit. Igme wapitye kaytwa giwnkis:
15 Mas certa vez um espírito mau disse a eles: — Eu conheço Jesus e sei quem é Paulo. Mas vocês, quem são?
16 Ig awna inakni, ig padakawnawa adahan gibiyuhpitnikis. Akak gidatni ig mateke gitkis. Igkisme bisike gipinwatak makawihan igkis sisigepite.
16 Então o homem que estava dominado pelo espírito mau os atacou e bateu neles com tanta violência, que eles fugiram daquela casa feridos e com as roupas rasgadas.
17 Ayteke madikte hiyeg ayge Éfesu ignes timé gakkis, hiyeg ku pariye judeyenepwi hiyeg ku pariye kane judeyenepwima madehkis. Igkis timapni henne, igkis madikte apisasew. Nikwe Kiyapwiye Jesus giw pi kiyathakahte akiw.
17 E todos os que moravam em Éfeso, judeus e não judeus, souberam disso. Eles ficaram com muito medo, e o nome do Senhor Jesus se tornou mais respeitado ainda.
18 Ayteke nikwe kaayhsima hiyeg ku pariye kamaxwenepwi ta gipitit Kiyapwiye Jesus igkis tabir gipetunkis madikte hiyeg, igkis ekkenes gikehnikis mbay ta gitkis. Igkis kinetihwenes amin ku samah igkis mpiya minikwak.
18 Então muitos dos que creram vinham e confessavam publicamente as coisas más que haviam feito.
19 Igkis ku pariye minikwak keh ihamwi gannipwi igkis sarayhe giyahmarakis. Igkis ahiwape gikagtankis adahan ihamwihwaki igkiswa bukehpin giwtrikneswa madikte hiyeg. Igkis kibite hiyeg. Igkis pukuhbete ihamwihwaki ntiwni ku samah igkis katiwnih adahan gikagtankis. Madikte atiwni danuh adahan kaayhsima karukri pohokumku madikwa mil (50.000) karukri.
19 E muitos daqueles que praticavam feitiçaria ajuntaram os seus livros e os trouxeram para queimar diante de todos. Quando calcularam o preço dos livros queimados, o total chegou a cinquenta mil moedas de prata .
20 Apim ini Uhokri ginetni ibekhew kaayhsima akiw akak ndatni. In detyewa in.
20 Assim, de maneira poderosa, a mensagem do Senhor era anunciada e se espalhava cada vez mais.
21 Ayteke ariwnteke ini ig Uhokri Gitip awahkise kiyapwiye Pol tipik akiw. Ig hiyapni henne, ig awna:
21 Depois desses acontecimentos, Paulo resolveu passar pelas províncias da Macedônia e da Acaia e ir até Jerusalém. Ele dizia: — Depois que eu visitar Jerusalém, preciso ir a Roma.
22 Ayteke nikwe ig awahkise piyana gayapetni ta apitit Masedôniyamnaw. Giwkis Timótyu, Erastu. Kameki ig tipikme apititak ini waxri Ásiyamnaw. Ig msekwe kibite hawkri akiw ayge apit ini paytwempu Éfesu.
22 Então Paulo enviou para a Macedônia dois dos seus ajudantes, Timóteo e Erasto, mas ele ficou mais algum tempo na província da Ásia.
23 Apiminewa ini hawkri kaayhsima hiyeg aygnenepwi Éfesu igkis dakuhwa apatra ku samah kiyapwiye Pol ekkene Uhokri gihiyakemni. Nah akkite pit ku samah.
23 Foi nessa ocasião que houve na cidade de Éfeso uma grande desordem por causa do Caminho do Senhor .
24 Ayge pahapwi awayg kewye Demétriw. Ig batakeputne ahehpaki akak karukri wahano seyno. Ig batak kaayhsima ahehpakti gudahan giwohkigakis guleglisa gupin. Eg giwohkigakis guw Diyana. Ig piyuk ini ahehpakti batakkarad. Ig dax kaayhsima karukri gidahankis gihiyegapu ku pariye batak gidahan.
24 Um ourives chamado Demétrio fazia pequenos modelos de prata do templo da deusa Diana, e o seu negócio dava muito lucro aos que trabalhavam com ele.
25 Ayge nikwe ig kiyapwiye Demétriw pahadguh madikte gihiyegapu payak gikakkis nawenépwi ku pariye gannipwikis inwata. Ayteke ig awna ta gitkis:
25 Então ele chamou estes e outros da mesma profissão e disse: — Meus amigos, vocês sabem que a nossa riqueza vem deste nosso ofício.
26 Hawwata akiw yis hiyap ku samah kiyapwiye Pol gikehni, yis timap ku samah ginetni. Ig awna ku uwohkigawiy ubatkanwiy in ka inyerwatma Uhokrima. Ka aynewatma Éfesu ig awna henne henneme muwwapu apuriw Ásiyamnaw. Ig kuwis wagese kaayhsima hiyeg gihiyakemnikis adahan ignes iha inakni giwn.
26 Vocês mesmos podem ver e ouvir o que esse tal de Paulo está fazendo. Ele afirma que os deuses feitos por mãos humanas não são deuses de verdade. E está conseguindo convencer muita gente, tanto daqui como de quase toda a província da Ásia.
27 Inin ka kabay. Nawenétke madikte hiyeg ka isimkere batakka akiw. Ku henne nikwe wixwiy yuma wannipwiy nikwe. Ka inenwatma wixwiy biyukse wannipwiy henneme nawenétke uwohkigawiy Diyana biyuksa gukiythani akiw. Nawenétke hiyeg ka kiyatha guleglisa gupin akiw. Eg kabayno uwohkigawiy. Ku apim inin madikte hiyeg adohepkig ay Ásiyamnaw, muwwapu amadga wayk. Henneme ik adahan aysawnemenek igkis ka kiyathig akiw.
27 Assim nós estamos correndo o perigo de ver o povo rejeitar o nosso negócio. E não é só isso. Existe o perigo de o templo da grande deusa Diana não ficar valendo mais nada e também de ser destruída a grandeza dessa deusa adorada por todos na Ásia e no mundo inteiro.
28 Nerras hiyeg timapni inakni giwn henne, igkis dagawnhaw. Igkis kapusa awna akak gihawnakis. Giwnkis:
28 Quando a multidão ouviu isso, ficou furiosa e começou a gritar: — Viva a grande Diana de Éfeso!
29 Ayteke nikwe madikte paytwempuyenepwi timapni henne, igkis dakuhwe. Apim ini igkis kamaxe piyana gikebyikis masedôniyenepwi kewye Gayu, Aristarku ku pariye kiyapwiye Pol gidahewekten. Igkis waxeprikis kibentenwa ta arimkat pahá iwetrit adahan ku kiney madikte hiyeg pahadguhwa. Ini iwetrit kewye “teatru”.
29 E a confusão se espalhou por toda a cidade. A multidão agarrou Gaio e Aristarco, dois macedônios que viajavam com Paulo, e os arrastou até o teatro.
30 Ig kiyapwiye Pol hiyapni henne, ig atekkerepye atere ta gipetunatkis nerras hiyeg adahan ig kinetihwa gikakkis. Henneme Jesus gihiyegapu ayge igkis apise gikak igkis ka isiyig atere.
30 Paulo queria falar ao povo, mas os irmãos não deixaram.
31 Hawwata gaytakkis hiyaptigipwi ayge Ásiyamnaw igkis kiyapwiye Pol gikagmadapu, igkis wasapanaw gimin adahan ig ka atak ta gibetitkis nerras hiyeg ayhté “teatru” adahan ig umahkiswa atere.
31 Alguns altos funcionários daquela província, que eram amigos de Paulo, mandaram a ele um recado, pedindo que não fosse ao teatro.
32 Apimwata ini ayge “teatru” madikte nerras hiyeg efésuyenepwi pahadguhwa igkisweke. Gihiyakemnikis mategbet gihiyakemnikis. Igkis kabiman arakembet yuwit. Mmanawa gaytakkis pi kibite igkis ka hiyak ku samahki igkis pahadguhka.
32 Naquela altura dos acontecimentos a multidão que se achava no teatro estava em completa desordem: uns gritavam uma coisa, e outros gritavam outra, pois a maioria nem sabia por que estava ali.
33 Ayge pahapwi awayg giw Alexandre ayge gibetkis. Ayteke nikwe gaytakkis judeyenepwi ayge igkis tabirasepri ta gipetunatkis. Nerras hiyeg hiyapni henne, igkis awna:
33 Algumas pessoas ficaram pensando que Alexandre era o culpado, pois os judeus o obrigaram a ir e ficar lá na frente. Aí Alexandre fez um sinal com a mão e tentou falar para se defender diante do povo.
34 Henneme igkis hiyeg awna:
34 Mas, quando perceberam que ele era judeu, ficaram gritando todos juntos a mesma coisa durante duas horas: — Viva a grande Diana de Éfeso!
35 Ayteke pahapwi hiyaptigi metakwa ig tinwohasigkis. Ig awna gitkis:
35 Finalmente o secretário da prefeitura da cidade conseguiu acalmar o povo. Ele disse o seguinte: — Cidadãos de Éfeso! Todos sabem que a nossa cidade é a guardadora do templo da grande Diana e da pedra sagrada que caiu do céu.
36 Inyerwa in. Ka ik adahan hiyeg awna ku in ka inyerwatma. Nikwe hiyawa yis karisehwe. Ka yi muwaka keh arikna mbeyepyema pahayenama apit yis ipegmina yihiyakemni.
36 Ninguém pode negar isso. Assim fiquem calmos e não façam nada sem pensar bem.
37 Yis waxe nerras awaykemni atan yuma arik kapatrene. Igkis ka amé uleglisa agikwiya. Igkis kawnata mahipwih uwohkigawiy. Mmeneki henne?
37 Vocês trouxeram aqui estes homens, mas eles não assaltaram o templo, nem ofenderam a nossa deusa.
38 Ku ig kiyapwiye Demétriw gikakkis gihiyegapu ku igkis kamiyekere pahapwi, hiyawa igkis kamiyepri gimunitneswa ukiparapuwiy amun ini ku aysaw igkis keh gipandukawnikis. Hiyawa igkis kamiyepri ta gitwa hiyaptigi. Ayge iwetrit adahan hiyeg kamiyapak.
38 Se Demétrio e os seus ajudantes têm alguma acusação contra alguém, eles podem apresentar suas acusações no tribunal, pois para isso há dias certos de reunião, e também existem os governadores.
39 Henneme ku yis kehkere nawenéwa arikna akiw, amawka yis ahegbeta madikte apim ini ku aysaw paytwempuyenepwi gibetkikis pahadguhwa. Henneki ukumadukanwiy awna.
39 Porém, se vocês querem mais alguma coisa, isso será tratado na reunião do povo, convocada de acordo com a lei .
40 Ku apim inin wixwiy abet kibohriki. Nawenétke gupelma kamiye wixwiy awaku ig ikiy ku wixwiy ayta piledukewne gikak gupelma ku apim inin. Wixwiy ay dakuhwene waditnepyenen. Wixwiy ka hiyá arakkamnihka git gupelma.
40 Pois corremos o risco de sermos acusados de revolta, por causa do que está acontecendo hoje. Não há motivo para toda esta confusão. E nós não poderíamos justificar tudo isso.
41 Ayteke pisenwa inakni gawnhan ig awahkis madikte hiyeg tipik gipinwatkis.
41 Depois de dizer essas palavras, ele terminou a reunião.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.