Marcos 12
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Sa ye Jesu tiquiro tʉhotuye mehna ohõ saha ni queoye mehna buhe dʉcahye tiquinare.
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Came ʉhse ñidi pje ijigʉ̃ wese upʉro tiquiro cahacjʉ̃nore wese cjẽ tiquiro ya pahma cjẽ dʉcare ne dutiro ohomahye.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Sa ye wesere cohteyequina pehe tiquiro cahacjʉ̃nore ñehe, quẽahye tiquirore. Sa ye tuhasa tiquiro cahacjʉ̃nore ʉhse tõhorine ohoerapeta tojoa dutiahye tiquirore.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Sa yero wese upʉro apequiro tiquiro cahacjʉ̃nore ohomahye tja. Sa ye cohteyequina pehe tiquiro dapure cami dahre, ñano yeahye tiquina tiquirore.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Sa yero apequiro pehere tiquiro ohogʉ̃ cohteyequina tiquirore wejẽahye. Peyequina apequina gʉ̃hʉre sa dihita ye mʉjahye. Apequina pehere quẽ, apequina pehere wejẽahye tiquina.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 ’Sa yero wese upʉro macʉno dihita dʉhsahye. Tiquiro cahĩniquiro ijiahye. Sa yero tiquiro macʉnore ohoahye, “Yʉhʉ macʉ pehere ño peoeta”, nino.
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 Tiquiro sa ni tʉhotuepegʉ̃ta cohteyequina tiquina basi ohõ saha ni yahuducuahye: “Wese upʉro macʉno ijire ahriquiro. Tiquirore wejẽihna mari. Sa yero ahri wese mari ya wese tojoarota”, nimahye tiquina basi.
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Sa niñe tiquirore ñehe, wejẽ, wese dʉhtʉ cahapʉ ne cã, cohã cãhye tiquina tiquirore.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 ’¿Ne wese upʉro ahtaro dʉhse yerotari tiquiro wesere cohteyequinare, mʉsa tʉhotugʉ̃? Ohõ saha yerota tiquinare: Tiquiro tiquinare wejẽno, apequina pehere wesere cohte dutirota.
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 — ausente —
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 — ausente —
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye pahia pʉhtoa, ʉsã acaye judio masare buheyequina, bʉcʉna mehna ohõ saha ni tʉhotuahye: “Jesu wesere cohteyequina quiti mehna marine tuhtiro nine”, ni tʉhotuahye. Sa ni tʉhotuye Jesure ñehe duamahye. Sa ñehe duepeta masare cue niahye. Sa cueye tiquirore cohã cãa wahahye.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Waha, tiquina fariseo masare, Herode ya curua cjẽna gʉ̃hʉre Jesure sinitu dutiye ohoahye tja. Jesu ñano tiquiro yʉhtigʉ̃ ye duamahye tiquina, tiquirore yahusãñe tehe.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Sa ye Jesu cahapʉ esaye, tiquirore niji sio sinitumahye:
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Tiquina sa sinitugʉ̃ tʉhoro tiquina ñano ye duayere masino Jesu ohõ saha ni sinituahye tiquinare:
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina pehe ihcã cjoe ne cãhtahye. Tiquina ne wihigʉ̃ Jesu sinituahye tiquinare:
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yahuahye tiquinare:
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Sa ye ihquẽquina saduceo masa Jesu cahapʉ wihiahye. Saduceo masa pehe “Cohãcjʉ̃ yariariquinare masosi”, ni tʉhotuyequina ijiahye.
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 Sa ye tiquina ohõ saha niahye tiquirore:
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 Tire ni tuhasa, ahri quitireta yahu nemoahye Jesure:
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Sa yero apequiro tiquiro bahʉro gʉ̃hʉ tiquiro wahmino namono ijiricorore cʉomahye. Tiquiro sa nʉoari bato tiquiro wahmino yero saha pohna mariedaperota yariaa wahahye tja. Sa yero ahriquiro bahʉro tiquiro wahmino mʉnano yero saha pohna mariedaperota yariaa wahahye.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Sa dihita wahahye ihcãquiro pohne waro. Ne pohna mariedapeta yaria pihtia wahahye tiquina. Tiquina namono ijiricoro gʉ̃hʉ tiquina batota yariaa wahahye.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 ¿Ne, Cohãcjʉ̃ ijipihtiyequinare yariariquina mʉnare tiquiro masogʉ̃ diquiro namono pehe ijirotari ticoro? Tiquina ijipihtiyequina ticorore namo tiriquina mʉna ijiahye. ¿Sa yero diquiro namono pehe ijiboagari ticoro pototi? ni sinituahye tiquina.
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Jesu yʉhtiahye tiquinare:
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Yariariquina mʉna tiquina masa mʉjari bato angele yero saha ijire. Namo marieñequina, manʉ marieñe numia ijire topʉre.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 Yariariquina mʉna tiquina masa wijiato pehere mʉsare yahugʉtja: Tire Moise quehnoano yahu pehoahye. Mehenʉgã ʉjʉ̃ri quitire ohõ saha ni yahuahye tiquiro: “ ‘Yʉhʉ Abrahã, Isaac, Jacob tiquina pʉhto tjiaja’, ni yahuri Cohãcjʉ̃ yʉhʉre”, ni ojoahye Moise tiquiro ojoari pũpʉ.
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 Tiquina yariari bato “Tiquina pʉhto tjiaja”, ni yahuahye Cohãcjʉ̃. Sa nieperota yariariquina mʉna pʉhtoro ijierare Cohãcjʉ̃. “Tiquina pʉhto tjiaja”, tiquiro niñe mehna catiyequina tiquina ijigʉ̃ masiaja mari. Tiquiro catiyequina pʉhtoro ijire. Sa yena “Yariariquina masasi”, ni tʉhotuna potota tʉhotuerare mʉsa, niahye Jesu tiquinare.
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Sa ye ihcãquiro ʉsã acaye judio masare buheyequina mehna cjʉ̃no tiquina cahapʉ wihi, tiquina cahme yahuducugʉ̃ tʉhoahye. Jesu quehnoano yʉhtiyere tʉhoro sinituahye tiquirore.
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Jesu tiquirore yahuahye:
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Tutuaro mʉsa jeripohnari mehna, quehnoano mʉsa wacũñe mehna, mʉsa tutuaye mehna yʉhʉre cahĩña”, nine Cohãcjʉ̃.
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 Ahri dutiro bato apero dutiro quehnoano ijire. “Mʉhʉ basi mʉhʉ cahĩno saha mʉhʉ cahapʉ ijiyequina gʉ̃hʉre cahĩña”, nine Cohãcjʉ̃. Ahri pʉaro dutirota ijipihtiye apeye dutiye yʉhdʉoro ijire, ni yahuahye Jesu tiquirore.
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Tiquiro sa nigʉ̃ judio masare buheriquiro ohõ saha niahye:
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Cohãcjʉ̃re tutuaro mari jeripohnari mehna, mari wacũñe mehna, mari tutuaye mehna tiquirore cahĩno cahmene marine. Yʉhʉ caha ijiyequinare yʉhʉ basi yʉhʉ cahĩno saha tiquina gʉ̃hʉre cahĩno cahmene yʉhʉre. Wahiquinare wejẽ ʉjʉ̃a mʉo mari ohori mehna mari ño peogʉ̃ quehnoarĩmene. Ahri yʉhdʉoro Cohãcjʉ̃re, masa gʉ̃hʉre mari cahĩñe quehnoa yʉhdʉare. Mʉhʉ sa niñe ijirota ijire, niahye judio masare buheriquiro Jesure.
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Tiquiro sa quehnoano yʉhtigʉ̃ tʉhoro Jesu yahuahye tiquirore:
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Sa ye Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ buhero ohõ saha niahye Jesu:
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Davi tiquiro basi Espíritu Santo tiquiro dutiriro sahata ohõ saha ni yahuahye:
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 Sa ni ojoaro Davi mʉnano pʉhtoro tiahye Cristore. ¿Davi mʉnano Cristo ñecʉno mʉnano iji turiariquiro ijieperota dʉhsero Davi pehe pʉhtoro tiyari Cristore? Cristo Davi mʉnano pʉhtoro ijire, ni yahuahye Jesu.
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Sa yero tiquiro buhe nemono ohõ saha niahye:
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Sa ye mari judio masa buheye wʉhʉsepʉ quehnoañe dujiye dihitare duji duare. Sa ye bose deco ijigʉ̃ topʉ gʉ̃hʉre quehnoañe dujiye dihitare cahmene tiquina.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Tiquina wape wiha numia ye wʉhʉsere tiquina cʉoye gʉ̃hʉre ehmare ti numiare. Sa ye tiquina masa ihñonopʉ yoari pje Cohãcjʉ̃re siniducumene masare ihña dutiye. Tiquina sa yeri buhiri apequina bui cjũno tiquinare Cohãcjʉ̃ pajiro buhiri dahrerota, niahye Jesu tiquinare.
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Sa yero Jesu Cohãcjʉ̃ wʉhʉ cjẽ niñeru tiquina sãri acaro cahapʉ dujiahye. Topʉ masa tiquina niñeru duhu sãgʉ̃ ihña dujiro niahye. Sa ye niñeru opana ti acaropʉ pajiro duhu sãhye.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Sa yero wape wihoro pejecʉoricoro ti acaropʉ ahta, pʉa cjoegã duhu sãhye. Pʉa cjoe ihcã centavo pose ijire.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 Ti cjoeri ticoro duhu sãgʉ̃ ihñano tiquiro buheyequinare pijioahye:
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 Apequina doeri cjẽ opana pajiro tiquina ohoepegʉ̃ta tiquina ye pajiro dʉhsare. Ahricoro pehe pejecʉoricoro ijieperota ijipihtiye ticoro ihyatire dúborigãre oho pehori, niahye Jesu.
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.