Lucas 7
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Ti quitire masare yahu tuhasa Jesu gʉ̃hʉ Capernaupʉ esahye.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Topʉ ijiriquiro cien surara pʉhtoro tiquiro cahacjʉ̃nore tutuaro cahĩahye. Tiquiro cahacjʉ̃no pehe tutuaro dohatiro, yariaropʉ niahye.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Sa yero Jesu yeyere tʉhoro, judio masa bʉcʉnare Jesu cahapʉ ohoahye pʉhtoro pehe.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Tiquina Jesu cahapʉ esa, ohõ saha ni tutuaro mehna yahuahye tiquirore:
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Mari ya maca cjẽnare tiquiro cahĩne. Sa yero tiquiro ʉsã buheri wʉhʉre tiquina yeri wapare wapa yere, niahye bʉcʉna Jesure.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Tiquina sa ni yahugʉ̃ tʉhoro Jesu pehe tiquina mehna wahahye. Surara pʉhtoro ya wʉhʉ cahagãpʉ tiquiro esagʉ̃ pʉhtoro pehe tiquiro mehna cjẽnare Jesure ohõ saha ni yahu dutiro ohoahye:
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Sa yegʉ mʉhʉ cahapʉ wahaeraja. Yʉhʉ sa ijiepegʉ̃ta mʉhʉ masiñe mehna yʉhdʉ dutiya mʉhʉ tiquirore. Mʉhʉ sa yegʉ̃ yʉhʉ cahacjʉ̃no quehnoanota.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Yʉhʉre yʉhʉ bui ijiyequina apequina pʉhtoa dutire. Sa yegʉ yʉhʉ gʉ̃hʉ surarare dutiaja. Ihcãquirore “Wahaya”, yʉhʉ nigʉ̃ tiquiro wahare. Apequirore “Ahtaya”, yʉhʉ nigʉ̃ tiquiro ahtare. Yʉhʉ cahacjʉ̃nore “Ahrire yeya”, yʉhʉ nigʉ̃ tire tiquiro yere. Mʉhʉ gʉ̃hʉ dutigʉta ijire. Sa yero mʉhʉ dutiro saha tiquiro dohatiriquiro yʉhdʉrota, ni yahu dutiahye surara pʉhtoro.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉho maria waharo, peyequina masa tiquiro mehna ijiyequinare majaredʉca sa, yahuahye:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Tiquiro sa nidi bato surara pʉhtoro Jesu cahapʉ tiquiro ohoriquina tiquina pʉhtoro ya wʉhʉpʉ tojoaa wahahye. Tojoa sa dohatiriquiro yʉhdʉriquiropʉre ihñahye tiquina.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Came cjũnogã Nai wame tiri macapʉ Jesu tiquiro buheyequina mehna peyequina masa mehna wahahye.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Ti macare sajãri sopecaha cahapʉ tiquiro esagʉ̃ yariariquirore masa ne wijia taye niahye. Yariariquiro pacoro wape wihoro ijiahye. Ihcãquirota ijiriquiro yariahye. Sa ye to cjẽna masa peyequina ticoro mehna wahahye.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Tiquina sa wahagʉ̃ ihñano Jesu ticorore paja ihñahye.
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Sa nino yariariquiro tiquiro masa putire ña peoahye. Tiquiro sa ña peogʉ̃ ihñañe ti putire wʉayequina pehe esadʉcahye.
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Tiquiro sa nidi bato yariariquiro mʉnano wahcã nuju, yahuducuahye. Sa yero Jesu tiquirore tiquiro pacorore wiahye.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Tiquiro sa yegʉ̃ ihñañe tiquina ijipihtiyequina cuea wahahye. Sa yeye tiquina Cohãcjʉ̃re ño peo, ohõ saha niahye:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Sa yeye ijipihtiyequina Judea yehpa cjẽnare ti yehpa dʉhtʉ cahapʉ ijiye macari cjẽnare Jesu yerire masa yahu site pehoahye.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Sa ye Jesu yerire ihñañe Ñure yahuahye tiquiro buheyequina. Sa tiquina yahugʉ̃ tʉhoro pʉarore tiquiro cahapʉ pijio,
18 — ausente —
19 Jesure sinitu dutiro ohoahye Ñu. Ohõ saha ni sinitu dutiahye:
19 — ausente —
20 Sa ye tiquina Jesu cahapʉ esa, sinituahye tiquirore:
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Ti pjeta peyequina dohatiyequinare, watĩa cʉoyequinare, caperi bajueyequinare yʉhdʉgʉ̃ yeahye Jesu.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Sa yero Ñu ohoriquinare Jesu yʉhtiahye:
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Yʉhʉre tʉhoriquiro ‘Poto ijire’, nidiquiro tiquiro bucueriquiro ijire”, Ñure ni yahuna wahaya, niahye Jesu.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Ñu buheyequina tiquina wahari bato Jesu pehe Ñu tiquiro ijiye tiyere yahu dʉcahye peyequina masare:
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 “Quehnoañe suhti sañariquirore ihñana wahaʉhna”, niedari mʉsa masa marienopʉ wahana. Quehnoañe suhti sañañequina wapa bʉjʉyere cʉoyequina pʉhtoa ye wʉhʉsepʉ ijire. Masa marienopʉ ijierare.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Masa marienopʉ esana Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquirore ihñana esari mʉsa. Ijirota ijire. Ñu Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro ijire. Apequina Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina yʉhdʉoro ijiriquiro ijire tiquiro pehe.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Panopʉ Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ Ñure ohõ saha ni yahuahye:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 ’Mʉsare poto niita niaja. Apequina masa ijipihtiyequina bui ijire Ñu. Ahri decoripʉre tiquiro sa ijiepegʉ̃ta Cohãcjʉ̃ tiquiro pʉhtoro ijiropʉre ijipihtiyequina docapʉ ijiriquiro pũrita Ñu bui ijire, niahye Jesu masare.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye ijipihtiyequina masa, wapa ne cohteyequina mehna Ñu tiquiro wame yenohriquina ijiye ohõ saha ni tʉhotuahye Cohãcjʉ̃re. “Cohãcjʉ̃ poto yeriquiro ijire”, ni tʉhotuahye tiquina.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Fariseo masa pehe, judio masare buheyequina gʉ̃hʉ Ñu wame yenohriquina iji duerahye. Sa ye tiquinare Cohãcjʉ̃ yequina tiquiro ye duagʉ̃ cahmedahye tiquina.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Sa yero Jesu pari turi yahuahye:
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Tiquina macanagã yero saha ijire. Apequina tiquina cahmeno saha yeragʉ̃ bucuerare tiquinagã. Doeri cjẽ duaropʉ apepe dujiye, ohõ saha ni pisuducure tiquinagã basi: “Mʉsa basatire ʉsã putipemi. ¿Dʉhsena mʉsa basaerari ʉsã putipegʉ̃? Ʉsã tutuaro ñehe quea utipe, sañuducumi. ¿Mʉsa pehe dʉhsena ʉsã mehna utiperari?” niducuyequina yero sahata ijire yojopʉ cjẽna gʉ̃hʉ. Yojopʉ cjẽna tiquina cahmeno saha ʉsã yeragʉ̃ ihñañe bucuerare tiquina gʉ̃hʉ.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Ñu wame yeriquiro Cohãcjʉ̃re ño peoro taro sijiro, vinore sihniedare. Tiquiro sa sihniedagʉ̃ ihñana, “Watĩnore cʉore. Sa yero tʉho masieniquiro ijire”, nimedi mʉsa tiquirore.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ijigʉ, yʉhʉ ihya sihniaja. Yʉhʉ sa yegʉ̃ ihñana ohõ saha nine mʉsa yʉhʉ pehere. “Ihñaña. Ahriquiro pajiro ihyariquiro, queheriquiro ijire. Wapa ne cohteyequina, ñano yeyequina gʉ̃hʉ tiquina mehna piti tiriquiro ijire tiquiro”, nine mʉsa yʉhʉre. Sa nina macanagã yero saha yahuducuna ijire mʉsa. Mʉsa cahmeno saha ʉsã yeragʉ̃ bucuerare mʉsa.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Sa masiedapenata ʉsã ye ihñorire ihñana, Cohãcjʉ̃ yere ʉsã masigʉ̃ masinata mʉsa, ni yahuahye Jesu.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Fariseo masʉno tiquiro ya wʉhʉpʉ ihya dutiro pijiahye Jesure. Tiquiro sa pijigʉ̃ Jesu tiquiro ya wʉhʉpʉ esa, tiquina ihyari mesa cahapʉ nuju sahye.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 — ausente —
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 — ausente —
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Ticoro sa yegʉ̃ ihñano fariseo masʉno Jesure pijiriquiro tiquiro basi ohõ saha ni tʉhotumahye: “Ahricoro tiquirore ñehe tuhuricoro ñañe yericoro ijire. Ahriquiro Jesu Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro ijiro tire masiboaga”, ni, tʉhotumahye.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Tiquiro sa ni tʉhotuyere masino Jesu yahuahye tiquirore:
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu ohõ saha ni queoye mehna buhe yahuahye:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Sa ye tire tiquina wapa ye masiedagʉ̃ ihñano tiquiro tiquina wapamoñene wapa ye dutierahye. ¿Yojopʉ pũritare diquiro pehe wapamoriquiro tiquiro pʉhtorore cahĩ yʉhdʉrotari? ni sinituahye Jesu.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simo yʉhtiahye:
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Sa ni tuhasa tiquirore pio peoricorore majare ihña, Jesu Simore yahu nemoahye:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Mʉhʉ pehe yʉhʉre piti ca ihmiedari. Ahricoro pehe ohõpʉ yʉhʉ dujiro puno yʉhʉ dahpocãrine ihmidi.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Mʉhʉ pehe yʉhʉ dapure ʉhse mehna pio peoerari. Ticoro pehe yʉhʉ dahpocãrine ehme sitiye mehna pio peori.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Sa nigʉ mʉhʉreta yahugʉta niaja. Ahricoro ticoro ñañe yeye pe yʉhdʉaye ijire. Sa ijieperota ticoro tutuaro cahĩne yʉhʉre. Sa yegʉ ticoro ñañene bou. Sa yeye tiquina ñañene mehenogã yʉhʉ bonohriquina mehenogã cahĩne yʉhʉre, niahye Jesu Simore.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Sa ni tuhasa tiquiro ticorore yahuahye:
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye Jesu mehna dujiyequina tiquina basi ohõ saha ni yahuducuahye:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Sa yero Jesu numinore ohõ saha ni yahuahye:
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.