Lucas 23
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Sa ni tuhasa tiquina ijipihtiyequina wahcãdʉca, Jesure Pilato cahapʉ neahye.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Ne esa, Jesure yahusã dʉcahye:
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Tiquina sa ni yahusãri bato Pilato Jesure sinituahye:
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Tiquiro sa nigʉ̃ Pilato pahia pʉhtoare, masa gʉ̃hʉre yahuahye:
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Tiquiro sa niepegʉ̃ta tiquina tutuaro yahusã nemoahye:
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Tiquina sa ni yahusãgʉ̃ tʉhoro Pilato pehe sinituahye:
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 —To cjʉ̃nota ijire, ni yʉhtiahye apequina.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 To pano Herode Jesure tʉho tuhasahye. Tiquiro sa tʉhori bato yoari bato tiquirore ihña duahye. Jesu Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna tiquiro ye ihñogʉ̃ ihña duamahye tiquiro. Sa yero tiquiro Jesure ihñano, bucueahye.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Sa yero peye tahari sinituahye Jesure. Tiquiro sa sinituepegʉ̃ta Jesu ne yʉhtierahye tiquirore.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Pahia pʉhtoa, judio masare buheyequina gʉ̃hʉ Herode cahapʉ esa, tutuaro Jesure yahusãhye.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Tiquina yahusãri bato, Herode tiquiro yequina surara mehna bʉjʉpe, Jesure ñano yeahye. Sa bʉjʉpeye, quehnoari suhtirore pʉhtoro tiquiro sañari suhtiro yero saha bajuri suhtirore sãahye tiquina Jesure. Sa bʉjʉpe tuhasa, tiquirore Pilato cahapʉ ohoahye tja.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Ti decore Herode, Pilato mehna quehnoano tiquina basi cahme yeyequina iji dʉcahye. To panore tiquina basi cahme ihña tuhtiyequina ijinimahye.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Sa ye Pilato pahia pʉhtoare, apequina pʉhtoare, masa gʉ̃hʉre tiquiro pijiogʉ̃, cahmecoahye.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Tiquina cahmecoa pihtigʉ̃ ihñano ohõ saha niahye Pilato tiquinare:
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Herode gʉ̃hʉ tiquirore “Ne, ñañe buhiri mariedare”, nidi. Sa nino ahriquirore pari turi ʉsãre oho majare tojore tja. Sa yena ahriquirore tiquiro ñañe buhiri mariedagʉ̃ tiquirore mʉsa wejẽ duti masiedare.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Sa yegʉ tiquirore yuta dari mehna tana dutiitja yʉhʉ. Sa tiquina tanari bato tiquirore wioutja, nimahye Pilato masare.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Cʉhmaripe pascua bose decorire masa yaquiro ijiatiquirore ihcãquiro peresupʉ ijiriquirore Pilato wio basaducue tiahye.]
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Sa ye Pilato “Jesure wioutja”, tiquiro nigʉ̃ tʉhoye ijipihtiyequina masa ohõ saha ni sañuducuahye:
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 To pano Barrabá pehere Jerusalẽpʉ pʉhtoare tiquiro cohã dutiri buhiri, masare tiquiro cahmeque dutiri buhiri, tiquiro wejẽdi buhiri, peresu yeahye tiquirore. Sa ye camepʉre tiquirore masa wio dutiye niahye.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Pilato Jesu pehere wio duamahye. Sa yero tiquiro masare sinituahye tja.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Tiquiro sa wio duepegʉ̃ta tiquina tiquirore niahye tja:
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Tiquina sa nigʉ̃ Pilato ihtia taha waro ohõ saha nimahye tiquinare:
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Tiquiro sa niepegʉ̃ta tiquina tutuaro mehna sañuducu nemo, Jesure curusapʉ wejẽ dutiahye. Tiquina sa ni sañuducugʉ̃ tʉhoro tiquina cahmediro sahata Pilato yeahye.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Sa yero tiquina sinidiro sahata Pilato Jesure wejẽ dutiahye.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Sa dutiro tiquiro peresupʉ ijiriquirore masare cahmequegʉ̃ yeriquirore, masare wejẽdiquirore masa tiquina sinidiro sahata Pilato Barrabá pehere wioahye. Sa yero Pilato Jesure curusapʉ wejẽ dutiahye.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Sa ye tiquina Jesure wejẽñe wahaye, neahye. Ti pje tiquina sa yeri watoa Simo wame tiriquiro Cirene cjʉ̃no ihquẽ wʉhʉse ijiropʉ esariquiro tojoa taro niahye. Jerusalẽpʉ tiquiro wihigʉ̃ ihñañe Jesure neañequina tiquirore piti ca, ñehe, curusare tiquirore wʉa cã dutiahye Jesu bato pehe.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Sa ye masa peyequina Jesure ihña nʉnʉ tãhye. Sa ye masa watoa ijiyequina numia tiquirore tiquina sa yegʉ̃ ihñañe tutuaro utiahye.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Tiquina utigʉ̃ tʉhoro, tiquina numiare Jesu majare ihña, ohõ saha niahye:
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Apeye decori ijigʉ̃ ña yʉhdʉaro yʉhdʉnata mʉsa. Ti pjere masa ohõ saha nieta. “Pohna mariena numia, pohna tiena numia, apũoedari numia yojopʉ mari ijigʉ̃ quehnoa yʉhdʉaboaga”, nieta numia.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Ti pjere cʉnʉre ohõ saha ni yahuducueta masa. “Mʉhʉ cʉnʉ ʉsã buipʉ bora dijia taya. Ʉsãre nʉoña”, nieta masa cueye. |src="cn01863B.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="San Lucas 23.30"
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Masa yʉhʉre buhiri mariegʉre ohõ saha tiquina yegʉ̃, ñañe buhiri cʉoyequina pehe ña yʉhdʉaro wahaeta, niahye Jesu.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Apequina pʉaro dutiyere yʉhdʉdʉcayequina tiquina ijigʉ̃ tiquina gʉ̃hʉre Jesu mehna tiquina wejẽatiquinare neahye tiquina.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Tiquinare nea, “Dapu pehtoro”, wame tiropʉ esa, curusapʉ Jesure quẽ biha ohõahye. Sa ye pʉaro yʉhdʉdʉcayequina gʉ̃hʉre apequirore tiquiro poto pehe, apequirore tiquiro cũ pehe pehe quẽ biha ohõahye. |src="CN01841B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="San Lucas 23.33"
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Tiquina sa yegʉ̃ Jesu ohõ saha niahye:
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Sa ye masa topʉ ducuyequina tiquina ihñaducuri watoa judio masa pʉhtoa Jesure bʉjʉpeahye:
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Surara gʉ̃hʉ tiquirore bʉjʉpeahye. Jesu cahapʉ esa, tiquina tiquirore ñañe co vinore ohomahye.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Tire yeye ohõ saha niahye tiquina:
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Sa ye tiquiro bui ohõ saha ni ojoa ohõahye. “AHRIQUIRO JUDIO MASA PɄHTORO IJIRE”, ni, ojoa ohõahye.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Apequiro tiquiro mehna tiquina quẽ biha ohõriquiro yʉhdʉdʉcariquiro pehe ñano yahuducuahye Jesure:
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro apequiro yʉhdʉdʉcariquiro Jesu poto pehepʉ tiquina quẽ biha ohõriquiro pehe tiquirore ohõ saha niahye:
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Marine ñañe buhiri ye, poto yeye nine tiquina. Ñañene mari yeri buhiri marine buhiri dahrere tiquina. Ahriquiro pehe ñañene yerare, niahye tiquiro apequiro yʉhdʉdʉcariquirore.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Sa nino, tiquiro Jesure ohõ saha niahye:
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 —Mʉhʉre ahrire nii niaja. Miare paraíso wame tiropʉ mʉhʉ yʉhʉ mehna ijiita, niahye Jesu tiquirore.
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Sa ye coheri pje ijigʉ̃ asʉ̃ asi duhuahye. Sa yero ijipihtiro ti dihtapʉre ihtia hora waro quehnoano nahitiahye.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Nahitiari watoa, Cohãcjʉ̃ wʉhʉ cjã suhtiro cahsero, tiquina tore cahmotari cahsero decopʉ ti cahsero ʉhmʉsepʉ tʉhnʉ dʉca, tʉhnʉ yojoa saa wahahye.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Sa yero Jesu tutuaro sañuducuahye:
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Tiquiro sa yariagʉ̃ ihñano, surara pʉhtoro pehe “Cohãcjʉ̃ tutuariquiro ijire”, nino, “Ahriquiro Jesu mʉnano potota quehnoariquiro ijimeya”, niahye surara pʉhtoro.
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Sa ye tiquina wejẽgʉ̃ ihñañe ahtariquina Jesu tiquiro yariagʉ̃ ihñañe, tiquina ye wʉhʉsepʉ tojoaa wahahye. Tojoaa waha, tiquina ñañe yerire bʉjʉa witiye mehna tiquina cutiro bui quẽ ohõahye.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Ijipihtiyequina Jesu yequina tiquiro mehna cjẽna Galileapʉ tiquiro mehna ahtariquina numia gʉ̃hʉ Jesure yoaropʉ ihñaducuahye.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Sa yero Pilato cahapʉ esa, Jesu pagʉre siniahye.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Sini tuhasa, Jesu pagʉre ne dijio, quehnoari suhtiro mehna tiquiro pagʉre wahmeahye. Sa wahme tuhasa, masa copepʉ ʉtãpʉ tiquina seheri copepʉ cũahye tiquiro pagʉre. Ti copere ne apequina yariariquinare cũedarĩahye.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Ti deco saurú deco ijiatire tiquina quehnoyuri deco ijiahye. Saurú tiquina sori deco ijiati mehenogã dʉhsahye.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Sa ye Galileapʉ Jesu mehna ahtariquina numia masa copepʉ José mehna wahahye. Masa copepʉ esa, ti copere ihña, Jesu pagʉre tiquina cũrire ihñahye.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Came tiquina ye wʉhʉsepʉ tojoaa waha, ehme sitiye co, wisõñe mehna quehnoahye tiquina. Sa ye saurú ijigʉ̃ Cohãcjʉ̃ dutiye Moisere tiquiro cũri dutiye nino sahata tiquina soahye.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.