Atos 16
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Tiquina sa yeri bato Pablo gʉ̃hʉ Derbepʉ, Listrapʉ esaye, Timoteore boca sahye. Timoteo Jesu yaquiro ijiro, judio masono macʉno ijiahye tiquiro. Tiquiro pacoro gʉ̃hʉ Jesu yacorota ijiahye. Tiquiro pacʉro pehe griego masʉno ijiahye.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Sa ye Listra cjẽna, Iconio cjẽna Jesu yequina ohõ saha niahye Timoteore: “Timoteo masa quehnoariquiro ijire”, ni yahue tiahye.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Sa yero Pablo Timoteore nea duahye. Sa ijiepegʉ̃ta ti yehpa cjẽna judio masa pehe Timoteo pacʉro griego masʉno tiquiro ijigʉ̃ masiahye. Sa yero Pablo judio masare “Usuari”, nino, Timoteo cuhnucunʉ sohtoa cahserogãre yʉhre neahye. Judio masa dutiye nidiro sahata yeahye.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Tiquiro sa yeri bato tiquina esari macari cjẽnare tiquina dutiyere ojoari pũ cjẽne yahuahye. Ti pũ Jesu cũriquina, tiquiro yequina pʉhtoa mehna Jerusalẽpʉ ijiyequina tiquina ojoari pũ ijiahye. Sa ye ti dutiyere quehnoano yahuahye to cjẽnare Jesu yequinare.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Tiquina sa yahugʉ̃ tʉhoye Jesu yequina pehe Jesure wacũ tutua nemoahye. Sa ye Jesu yequina decoripe peyequina wahaducuahye.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 — ausente —
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 — ausente —
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Tiquiro sa nidi bato tiquina pehe Misia yehpare yʉhdʉa, Troapʉ wihiri.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Topʉ tiquiro wihiri bato ohõ saha quehẽahye Pablo. Macedonia yehpa cjʉ̃no tiquiro caha ducugʉ̃ ihñahye tiquiro. “Ʉsãre Macedonia yehpa cjãnare yedohogʉ ahtaya”, ni, pijiahye tiquiro Pablore.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Tiquiro quehẽdi bato wahcã, ʉsã yere quehno tuhasa, Macedoniapʉ wahaa wahaʉ ʉsã. “Cohãcjʉ̃ ti yehpapʉre quehnoañe buheyere buhe dutiro nine marine”, ni tʉhotuu ʉsã.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Sa yena ʉsã Troapʉ ijina yucʉsa mehna Samotracia wame tiri nʉcʉopʉ pehã saʉ ʉsã. Sa yena ape deco Neapolipʉ wahaʉ ʉsã.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Ti macare yʉhdʉ cãna Filipopʉ Roma cjẽna ya macapʉ esaʉ ʉsã. Ti maca Macedonia yehpapʉ ijiri maca ijiri. Ihyo ijiri maca ijierari. Topʉre meheñe decorigã ʉsã ijii.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Sa yena saurú ijigʉ̃ ʉsã ti maca dʉhtʉ cahapʉ, dia dʉhtʉ cahapʉ esaʉ. Topʉ Cohãcjʉ̃ mehna tiquina yahuducuro ijiri. Topʉ dujina topʉ cahmecoañe numia mehna yahuducuu ʉsã.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Ihcãcoro ʉsãre tʉhoricoro Tiatira cjõno Lidia wame tiricoro ijiri. Sa yero ticoro quehnoañe suhti wapa tiye suhtire duaricoro, mari Pacʉre ño peoricoro ijiri. Sa yero Pablo yahuyere quehnoano tʉhogʉ̃ yeri Cohãcjʉ̃ ticorore.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Sa ye ticorore, ticoro ya wʉhʉ cjẽna mehna wame yeri Pablo. Tiquiro sa wame yeri bato ohõ saha nidi ticoro:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Ape deco Cohãcjʉ̃ mehna tiquina yahuducuropʉ ʉsã wahagʉ̃ watĩnore cʉoricoro piti cari ʉsãre. Ticoro apequina cahacjõno ijiri. Sa yero ticoro masare “Ohõ saha waharota mʉsare”, ni, yahuyuricoro ijiri. Sa yahuro pajiro wapata basari ticoro pʉhtoare.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Sa yero Pablo mehna ʉsã wahagʉ̃, ʉsãre nʉnʉ tã, sañuducuri ticoro:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Peye decori sa ni cariboducuri Pablore. Sa yero pari turi ticoro sa ni sañuducugʉ̃ tʉhoro Pablo majare ihña, ohõ saha nidi watĩnore:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Tiquina sa yeri bato ticoro pʉhtoa pehe niñeru ticoro wapataericoro wahagʉ̃ ihñañe, tiquina Pablore, Sila mehna ñehedi. Ñehe tuhasa, tiquinare neari ti maca decopʉ pʉhtoa cahapʉ.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Sa ne cã, buhiri dahre dutiyequina cahapʉ cũri tiquinare.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Tiquina mari dutiyere cohã dutiye, apeye buheyere buheye nine. Mari ye dutiyere yʉhdʉdʉcagʉ̃ ye duaye nine. Mari Roma cjãna ijina ahriquina yahuye pehere ye masiedaja mari. Sa yena tiquina buheyere mari cahmedaja, nidi ticoro pʉhtoa buhiri dahre dutiyequinare.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoye masa peyequina Pablo gʉ̃hʉ mehna usua yʉhdʉa wahahye. Sa ye buhiri dahre dutiyequina pehe Pablo gʉ̃hʉ suhtire tiquina tʉhrẽ cohãri bato daye cjʉgã mehna tana dutiri tiquinare.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Tutuaro tana tuhasa peresu yeri tiquinare. Tiquina sa peresu yeri bato peresu ijiyequinare cohteriquirore quehnoano ihña ihbo dutiahye tiquina.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Tiquina sa dutiri bato tiquinare cohteriquiro pehe ti wʉhʉ puhia cjã tucũpʉ tiquinare cũ, taboa mehna tiquina dahpocãrine biha cũahye.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ñami deco Pablo, Sila mehna Cohãcjʉ̃re sini, tiquirore basa peoahye. Tiquina sa basagʉ̃ tʉhoahye apequina peresupʉ ijiyequina.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Tiquina sa ni basagʉ̃ta ti wʉhʉ tutuaro ñuhmiahye. Sa ñuhmigʉ̃ ihcãno mehna ijipihtiye sope pahmari parĩa wahahye. Sa ye peresupʉ ijiyequinare tiquina dʉhteri dari come dari suru site dijiaa wahahye.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Sa wahagʉ̃ ihñano ti wʉhʉre cohteriquiro pehe “Peresu ijiyequina duhti tuhasari jiri”, ni tʉhotumahye. Sa ni tʉhoturo tiquiro ñoseni pjĩne nedoqueo tiquiro basi ñosemahye.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Tiquiro sa yegʉ̃ ihñano Pablo tiquirore tutuaro sañuducu ohõ saha niahye:
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro tiquinare cohteriquiro pehe sihã duti, tiquina cahapʉ oma cã, Pablo, Sila tiquina dahpocãri cahapʉ nanare doque quehe sahye tiquiro.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Sa yero tiquiro tiquinare ti tucũpʉ ijiyequinare ne wijia, sinituahye:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 —Jesucristore wacũ tutuaya mʉhʉ. Mʉhʉ acaye gʉ̃hʉ tiquirore wacũ tutuahro. Mʉsa sa yegʉ̃ mʉsare pecapʉ wahaborinare Cohãcjʉ̃ yʉhdʉorota, ni, yahuahye tiquina.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 — ausente —
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 — ausente —
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Tiquina wame ye tuhasari bato tiquinare cohteriquiro Pablo gʉ̃hʉre ihyaye peoahye. Sa ye tiquiro acaye mehna quehnoañe buheyere tiquina tʉhori bato tutuaro bucueahye, Cohãcjʉ̃re masi dʉcaye.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Bohrea parĩ cãhtagʉ̃ ihñañe pʉhtoa pehe surarare peresu yeri wʉhʉpʉ ohoahye Pablo gʉ̃hʉre wio dutiye.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Tiquina sa wio dutiri bato ti wʉhʉre cohteriquiro Pablo gʉ̃hʉre yahuahye:
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Tiquina sa wio duepegʉ̃ta Pablo yahuahye surarare:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye surara pehe pʉhtoare yahuye wahahye. Tiquina sa ni yahuri bato Pablo, Sila mehna Roma cjẽna tiquina ijigʉ̃ masiñe pʉhtoa pehe cue niahye.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Sa ye tiquina Pablo gʉ̃hʉ cahapʉ esa, ohõ saha niahye:
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Tiquina sa nidi bato Pablo, Sila mehna peresupʉ ijiriquina wijia, Lidia wame tiricoro ya wʉhʉpʉ wahahye. Ti wʉhʉpʉ tiquina esari bato Jesu yequinare piti cahye. Sa ye tiquina Jesu yequinare quehnoano buheye, quehnoano jeripohna tigʉ̃ yeahye tiquinare. Tiquina sa yeri bato Pablo, Sila mehna wahaa wahahye.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.