Atos 13
Cohãcjʉ̃ Yere Yahuducuri Tju (PIRNT) vs AAI
1 Ti pjere Antioquíapʉ Cohãcjʉ̃ yequina mehna cjẽna, Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina ijiahye. Masare buheyequinata ijiahye tiquina gʉ̃hʉ. Bernabé, Simo Negro wame tiriquiro, Ludio Cirene cjʉ̃no, Manae, Saulo mehna tiquina ijiahye. Manae pehe pʉhtoro Herode mʉnano mehna tiquina pʉaro ihcãno mehna bʉcʉariquina ijimahye.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Sa ye tiquina Cohãcjʉ̃re tiquina ño peori watoa, tiquina sijiri watoa, Espíritu Santo pehe yahuahye tiquinare.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina pehe siji Cohãcjʉ̃re sini, Bernabé bui Saulo bui tiquina omocarine duhu peoahye. Sa duhu peoye tiquinare buhe dutiye ohoahye.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Sa ye tiquina Saulo, Bernabé mehna Espíritu Santo tiquiro ohoriquina ijiye, Seleuciapʉ esa, ti macare yʉhdʉ cã, Chipre wame tiri nʉcʉopʉ esahye tiquina.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Sa ye Salamina wame tiri petamahapʉ esahye. Ti macapʉ judio masa buheye wʉhʉsepʉ, Cohãcjʉ̃ yere yahu dʉcahye tiquina. Sa yero Ñu Marco gʉ̃hʉ tiquina mehna waha, tiquinare yedohoahye.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Sa ye tiquina ti nʉcʉo sohtoapʉ maja, ti nʉcʉo topepʉ ijiri macapʉ Pafo wame tiri macapʉ esaye, yairore boca sahye tiquina. Tiquiro judio masʉno, Barjesu wame tiriquiro ijiahye. Barjesu griego ye mehna niñe Elima tiquina ni pisuriquiro ijiahye. “Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtagʉ ijiaja yʉhʉ”, ni, masare ni mehoducuriquiro ijiahye tiquiro.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Sa yero tiquiro Sergio Paulo wame tiriquiro mehna cjʉ̃no ijiahye. Sergio Paulo pehe ti nʉcʉo cjẽna pʉhtoro masi pehoriquiro ijiahye. Sa yero Cohãcjʉ̃ yere tʉho duaro tiquinare Bernabé, Saulo mehna pijioahye tiquiro.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Tiquiro sa pijioepegʉ̃ta Elima, yairo pehe tiquinare buhe dutierahye. Tiquiro Sergio Paulo Jesu yere tiquiro ño peogʉ̃ cahmesãedahye yairo pehe. Sa yero yairo pehe Sergio Paulore Cohãcjʉ̃ yere cohã dutiro nimahye.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 — ausente —
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 — ausente —
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Mʉhʉ sa nigʉ̃ Cohãcjʉ̃ caperi bajueragʉ̃ yerota mʉhʉre. Sa yegʉ meheñe decorigã mʉhʉ ihñasi, niahye Pablo.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Tiquiro sa wahagʉ̃ ihñano, Sergio Paulo pehe Jesu yere “Ijirota ijire”, ni masiahye. Mari pʉhtoro yere tiquiro tʉho, tʉho maria waha, Jesure wacũ tutua dʉcahye.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Sa ye Pablo gʉ̃hʉ Pafopʉ ijiriquina yucʉsa mehna waha, Pergepʉ esahye. Perge Panfilia yehpapʉ ijire. Topʉ esa, Ñu Marco tiquinare cohã cã, Jerusalẽpʉ wahaa wahahye.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Sa ye tiquina Pergepʉ ijiriquina waha, Antioquíapʉ esahye. Antioquía Pisidia yehpapʉ ijire. Topʉ esaye, saurú deco ijigʉ̃ tiquina judio masa buheri wʉhʉpʉ sajã sa, topʉ dujiahye.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Sa ye ti wʉhʉre cohteyequina Cohãcjʉ̃ dutiyere, Moisepʉ marine tiquiro cũrire, Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina tiquina ojoarire tiquina buheri bato tiquina pijiahye Pablo gʉ̃hʉre.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro, Pablo wahcãdʉca sa, “Yahuducueracãhña”, nino tiquiro omoca mehna quẽ dijioahye. Tiquina dihta mariagʉ̃ ihñano, tiquiro ohõ saha niahye:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Mari ñecʉsʉmʉa mʉna panopʉ cjẽna Cohãcjʉ̃re ño peoe tiahye. Tiquina mʉnare Cohãcjʉ̃ besee tiahye. Sa ye mari ñecʉsʉmʉa mʉna yoari pje Egiptopʉ ijie tiahye ape yehpa cjẽna ijiepeta. Topʉ tiquina ijigʉ̃ Cohãcjʉ̃ quehnoano yee tiahye tiquinare. Sa ye peyequina masaputiahye tiquina. Ohõ saha yeahye tiquinare. Tiquinare Egiptopʉ ijiriquinare tiquiro tutuaye mehna wioahye Cohãcjʉ̃.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Tiquiro sa wiori bato tiquina cuarenta cʉhmari waro masa marienopʉ tinie tiahye. Topʉ tiquirore tiquina yʉhdʉdʉcagʉ̃ Cohãcjʉ̃ sata tʉhotu cãhye.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Sa yero Canaa wame tiri yehpapʉre siete cururi cjẽnare cohã tuhasa, Cohãcjʉ̃ ti yehpare ohoahye Israe masa pehere.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Ti ijipihtiyere tiquina yegʉ̃ cuatrocientos cincuenta cʉhmari waro yʉhdʉahye. Camepʉ masare dutiatiquinare cũahye Cohãcjʉ̃ Israe masare. Cohãcjʉ̃ tiquiro cũriquina Samuel tiquiro ijigʉ̃pʉ iji bato tie tiahye. Samuel pehe Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro ijie tiahye.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Came Israe masa pehe tiquina pʉhtoro ijiatiquirore macae tiahye. Sa ye Cohãcjʉ̃re sinie tiahye. Tiquina sa sinigʉ̃ ihñano Cohãcjʉ̃ Saulore cũahye tiquinare. Saulo Cis macʉno ijiro, Benjami ya curua cjʉ̃no ijiahye. Sa yero cuarenta cʉhmari waro tiquina pʉhtoro ijiatiquiro cũahye Cohãcjʉ̃ tiquirore.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Sa yero Cohãcjʉ̃ Saulore tiquiro cohãri bato Davire cũahye tiquiro. Ohõ saha niahye Cohãcjʉ̃ Davire: “Davi Isaí macʉnore bocaʉ yʉhʉ. Tiquiro mehna bucueaja yʉhʉ. Tiquiro yʉhʉ cahmeñene yerota”, niahye Cohãcjʉ̃.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 ’Ahriquiro Davi panamino iji turiariquiro ijire Jesu. Cohãcjʉ̃ Jesure cũri jiri Israe masare yʉhdʉoatiquiro. “Masare quehnoano yeitja”, niahye Cohãcjʉ̃. Tiquiro nidiro sahata yeri tiquiro.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Tiquiro sa yeato pano Jesu wihiato pano Ñu ohõ saha ni buheri jiri: “Mʉsa ñañene bʉjʉa witiya. Quehnoañe pehere camesaya. Sa yena wame yenohrina ijiya”, ni buheri jiri Ñu ijipihtiyequina Israe masare.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Sa yero Ñu tiquiro buhe bato tiato pano, tiquiro yariato pano ohõ saha ni yahue tiri jiri: “¿Noa boro ijiajari yʉhʉ, mʉsa tʉhotugʉ̃? Cristo ijieraja yʉhʉ. Apegʉ ijiaja. Yʉhʉ sa ijiepegʉ̃ tʉhoya yʉhʉre. Yʉhʉ bato yʉhʉ yʉhdʉoro tutuariquiro ahtarota. Tiquiro quehnoa yʉhdʉriquiro ijire. Tiquiro yero saha ijieraja yʉhʉ”, ni yahuahye Ñu masare.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 ’Yʉhʉ acaye, Abrahã panamena iji turiana, Israe masa ijiena gʉ̃hʉ ijipihtina mari Pacʉre ño peona, marine ahri tiquiro yʉhdʉoatire yahuri buheyere ohori jiri mari Pacʉ.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Jerusalẽ cjẽna tiquina pʉhtoa mehna saurú decori ijigʉ̃ Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina tiquina ojoarire buhepeta quehnoano masiedari jiri. Sa masiedaye, Jesu tiquinare yʉhdʉoatiquiro tiquiro ijigʉ̃ gʉ̃hʉre masiedari jiri. Tiquina sa masiedapeta Jesure wejẽ dutiahye. Sa yeye Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina tiquina ojoariro sahata yeye niahye.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Tiquirore tiquina wejẽato pano tiquina Jesure yahusãmahye. Sa ye tiquiro ñañene yerapegʉ̃ta tiquina Pilatore Jesure wejẽ dutiye tee, siniahye.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Sa ye panopʉ tiquina ojoariro sahata Jesure ye tuhasa, tiquirore curusapʉ ijiriquirore ne dijio, masa copepʉ ʉtãre tiquina seheri copepʉ cũahye tiquirore.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Sa ijiepegʉ̃ta tiquiro yariari bato Cohãcjʉ̃ masori jiri tiquirore.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Sa ye Galileapʉ ahtariquina Jerusalẽpʉ tiquiro mehna esariquina peye decori tiquirore yaria masa bajuariquirore ihñae tiahye. Sa ye yojopʉre tiquirore tiquina ihñarire masare yahuri tiquina.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 — ausente —
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 — ausente —
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Sa yero Cohãcjʉ̃ Jesure tiquiro masoatire pari turi tiquiro yarieratire yahuyuro ohõ saha ni, yahu ojoahye Salmore ojoariquiro. “ ‘Davire yʉhʉ paja ihñariro sahata tiquirore yʉhʉ nidiro sahata potota quehnoano yegʉtja mʉhʉ gʉ̃hʉre’, nidi Cohãcjʉ̃”, ni ojoahye.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Sa yero ape Salmo gʉ̃hʉre ohõ saha ni, yahuahye: “Cohãcjʉ̃ mʉhʉ cahacjʉ̃no quehnoariquiro tiquiro pagʉre ahba dutierare mʉhʉ”, ni, ojoahye.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Sa yero Davi Cohãcjʉ̃ tiquiro cahmediro sahata tiquiro ijiri pje cjẽnare yedohoahye. Came tiquiro yariaa wahahye. Tiquiro yariari bato tiquiro pacʉsʉmʉare tiquina yeriro sahata yahye tiquiro gʉ̃hʉre. Sa yero tiquiro ahbaa wahahye.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Tiquiro sa ahbaepegʉ̃ta ahriquiro, Cohãcjʉ̃ tiquiro masoriquiro pehe ne ahbaerari.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Sa yena mʉsa yʉhʉ acaye ahrire masiña: Cohãcjʉ̃ mʉsa ñañene tiquiro cohãtire mʉsare yahuaja ʉsã. Jesu pehe ñañene cohãtiquiro ijire.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Sa yero tiquirore wacũ tutuayequinare tiquiro tiquina ñañe yerire borota. Moisere Cohãcjʉ̃ cũri dutiyere mʉsa yeri mehna Cohãcjʉ̃ cahapʉ wahasi mʉsa. Sa yero dutiyere yeye mehna yʉhdʉ duayequinare tiquina ñañene cohãsi Cohãcjʉ̃.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Sa yena quehnoano yeya. Mʉsa quehnoano yeragʉ̃ Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina tiquina ojoariro sahata mʉsare wahaboaga. Ohõ saha ni ojoahye:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Tʉhoya mʉsa. Ñano ni bʉjʉpena, yʉhʉre ihña tuhtina ijire mʉsa. Yʉhʉ ohõ saha yegʉ̃ cueya mʉsa. Sa yena butia wahaya. Mʉsa ijiye decorire Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna mʉsare ye ihñogʉtja. Yʉhʉ sa ye ihñogʉ̃ ihñaepenata “Ijirota ijire”, nisi mʉsa. Apequiro tire mʉsare tiquiro quehnoano yahuepegʉ̃ta “Ijirota ijire”, nisi mʉsa, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro, ni yahuahye Pablo tiquinare.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Tiquiro sa ni yahuri bato judio masa buheri wʉhʉpʉ tiquina wijiari bato masa tiquirore tʉhoriquina pehe tiquinare siniahye:
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Sa ye ti wʉhʉpʉ ijiriquina wijia, judio masa peyequina, judio masa ijieyequina gʉ̃hʉ Pablo gʉ̃hʉ mehna wahahye. Judio masa ijieyequina judio masa yere buheyequina ijiahye. Tiquina sa wahagʉ̃ Pablo, Bernabé mehna quehnoano yahuahye tiquinare. “Cohãcjʉ̃ mʉsare cahĩne. Sa yena tiquirore ño peoducuya”, ni buheahye tiquina.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Sa ye ape semanare saurú ijigʉ̃ ijipihtiyequina Jesu yere tʉho duayequina cahmecoahye.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Sa yepegʉ̃ta judio masa pehe peyequina masare Jesu yere tʉho duayequinare ihñañe, ihña tuhtiahye. Sa ihña tuhtiye tiquina sijoro ni yahuducu, Pablore ñano quiti dojomehneahye. “Mʉsare tiquiro buheye poto ijierare”, niahye tiquina.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoye, Pablo, Bernabé mehna tiquinare quiti dojomehnediquinare cuero marieno yahuahye:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Sata dutiahye mari pʉhtoro ʉsãre:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoye judio masa ijieyequina pehe bucueahye. “Cohãcjʉ̃ ye pehe quehnoañe ijire”, niahye tiquina. Sa ye Cohãcjʉ̃ tiquiro cahmeñequina ijipihtiye decori tiquiro mehna tiquina ijiatire tiquiro oho duariquina Jesure wacũ tutua dʉcahye.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Sa ye mari pʉhtoro Cristo yere ti yehpapʉre yahu pehoahye.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Tiquina sa yahugʉ̃ ihñañe judio masa coaerahye. Topʉ mari Pacʉre ño peoye numia, quehnoañe numia ijiahye. Sa ye judio masa Pablo gʉ̃hʉre ñano ni yahu wajahye. Tiquina sa ni yahu wajagʉ̃ tʉhoye ti numia Pablo mehna, Bernabé mehna gʉ̃hʉre usuahye. Sa ye ti maca cjẽna pʉhtoa gʉ̃hʉ tiquina mehna usuahye. Sa usuaye to cjẽna ñano yeahye Pablo gʉ̃hʉre. Tiquina sa yeri bato Pablo gʉ̃hʉre tiquina ya yehpapʉ ijiyequinare cohã wioahye.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Tiquina sa yegʉ̃ ihñañe Pablo, Bernabé mehna tiquina dahpocãri cjẽ dihta wahãrire wejẽ site boro cũahye ti maca cjẽna tiquina ñañe buhirire ihñoñe. Sa ye tuhasa tiquina Iconiopʉ wahaa wahahye.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Sa ye tiquina Jesu yequina pajiro bucueye, Espíritu Santo pajiro cʉoye, tiquiro dutiro sahata yeyequina ijiahye.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.