Lucas 4
Tupanaʼga nhiʼig̃a (PAHNT) vs AAI
1 Aerẽ João Batistava'ea omobatizarame Jesus'ga hoi rio de Jordão hugwi ojivya. Tupana'ga ra'uva ga pojykahetei ga rerogworogwovo ongae'ỹi me.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Okote'varuhuva'ea ruvihavuhu'ga ko Diabo'ga. Satanás garera no. He'yiva'ea quarenta ga kiri ogwoogwovo Jesus'ga rupi Jesus'ga mongote'varuhupota novĩa. A'ea rupi Jesus'ga ndo'ui. Quarenta Jesus'ga kirirẽ pevo ty'ara ga jukai.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 A'ero Diabo'ga ei Jesus'ga pe:
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 A'ero Jesus'ga ei ga pe:
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Aerẽ Diabo'ga ga rerohoi ga rerojiupia yvytyruhua rehe. Pea hugwi kotihĩ Diabo'ga hepiukapavi yvyakotyve'g̃a nduvihavuhu'g̃a gwyra Jesus'ga pe.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Kiro ga ei Jesus'ga pe:
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Po nde ji mbohetei nde ko Tupanamo javo, a'ero po ti ji imondopavi nde ve nehẽ, ei Diabo'ga Jesus'ga pe.
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 —Satanás, ei Jesus'ga Diabo'ga pe. Ymyahũ Tupana'ga okwatijaruka ahe ve inog̃uka hako. Aherembikwatijara e'i:
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Aerẽ Diabo'ga Jesus'ga rerohoi cidade de Jerusalém me a'ero. Yvate ga ga rerojiupiri gare'yja'g̃a jatykahavuhua rehe templo rehe ga mo'ama japyra rehe. Ga rerovahemame pevo ga ei Jesus'ga pe:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 A'ereki ymyahũ a'ea Tupana'ga okwatijaruka ahe ve inog̃uka hako, ei Diabo'ga Jesus'ga pe. Aherembikwatijara e'i:
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 ‘Pepyhy katu ti ga rerogwovo
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 A'ero Jesus'ga ei ga pe:
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Diabo'ga Jesus'ga mongote'varuhupotara'jara'ja novĩa. Aerẽ Diabo'ga hoi ga hugwi ogwovo.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Tupana'ga ra'uva popoakara Jesus'ga pojyka. Nahã Jesus'ga hoi ongae'yma hugwi ojivya Galiléiapeve'g̃a gwyri pe ovahema g̃a pyri. Pevove'g̃a ga mombe'umbe'upavi ogwyripeve'g̃a pe nhaporemo.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Tupana'ga nhi'ig̃a rehe ga g̃a mbo'embo'ei g̃ajatykahava pype. Ombohete pa g̃a ga a'ero.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Kiro ga ruri ua cidade de Nazaré pe. Pevo ganhimomboakahava ymya. Nane'ymi ga oho g̃ajatykahai pe judeus'g̃a poravykye'yma rupi sábado rupi jipi. Kiro ga hoi jupe a'ero sábado rupi. Tanhi'ĩ Tupana'ga rembikwatijarukara pe javo ga ami.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 A'ero g̃ajatykahava repiakatuhara'ga imondoi Jesus'ga pe Isaíasva'ea rembikwatijara. Ymyahũ Isaíasva'ea ko Tupana'ga nhi'ig̃a mombe'uharava'ea. Kiro Jesus'ga ipyhygi aherembikwatijara ga hugwi ipe'avo. Tohendu ti g̃a javo ga nhi'ig̃i jupe – perope e'i:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 “Tupana'ga ra'uva ji pojyka.
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 Eho ti imombe'gwombe'gwovo yvyakotyve'g̃a pe. Ere ti g̃a pe:
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Onhi'imbavame jupe Jesus'ga imbotyva'javi Isaíasva'ea rembikwatijara imondoa'java g̃ajatykahava repiakatuhara'ga pe. A'ero Jesus'ga apygi tambo'e ti g̃a javo. Nurã g̃ajatykahavapypeve'g̃a nhaporemo ga repiahetei.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 —Kirog̃we pe henduvi Tupana'ga nhi'ig̃a Isaíasva'ea pe ymyahũva'ea pe ji nhi'ig̃ame jupe, ei Jesus'ga g̃a pe. Kirog̃we pe henduvame, Isaíasva'ea rembikwatijara po'rua japiavo ihoi, ei Jesus'ga g̃a pe imombe'gwombe'gwovo g̃a pe.
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Jesus'ga renduvame g̃a ei:
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 A'ero Jesus'ga ei g̃a pe:
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 —Imombe'ukatuavo ji ei pe me: Tupana'ga nhi'ig̃a mombe'uhara'g̃a gwyripeve'g̃a nohendukatui g̃andeaporog̃ita g̃a arõe'yma, ei Jesus'ga g̃a pe.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Pehepia ti Eliasva'ea. Kiro ji imombe'ui a'itituhẽva'ea pe me, ei Jesus'ga. Ymyahũ Tupana'ga nhi'ig̃a mombe'uharava'ea Eliasva'ea oko israelitasva'ea gwyri pe upa, ei ga. Três anos e meio rupi ndokyra'javi israelitas'g̃a gwyri pe. Nurã ahã mbatera ahe ve. Ty'ara ahe jukai, ei Jesus'ga imombe'gwovo g̃a pe. A'ea rupi he'yjuhu kunhangwerava'ea israelitasva'ea aherembirekokwerava'ea.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Tupana'ga nomondoukari reki Eliasva'ea israelitasva'ea pyri epoko ti g̃a javo. Sidompeva'ea pyri jate aherembirekokwerava'ea pyri ga ahe mondoukari epoko ti hẽa javo. Perope cidade de Sarepta pe ahe ruvi Sidompeva'ea gwyri pe, ei Jesus'ga imombe'gwovo g̃a pe.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 —Eliseuva'ea oko no Tupana'ga nhi'ig̃a mombe'uharava'ea, ei Jesus'ga imombe'gwovo. Ymyahũ ahe oko israelitasva'ea gwyri pe upa. A'ea rupi he'yjuhu ijaijauhuva'ea pevo. Eliseuva'ea nomonhimohig̃atui reki israelitasva'ea ijaijauhuva'ea. Síriapeva'ea tehe Naamãva'ea tehe ahe ahe monhimohig̃atui, ei Jesus'ga imombe'gwovo g̃a pe.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Jesus'ga renduvame g̃a nhimboahipavi g̃ajatykahavapypeve'g̃a.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 A'ero g̃a po'ami ga pyhyga ga rerogwovo mytu'ẽ me cidade hugwi. Cidade oko yvytyra rehe gwerevi. Yvytyra rehe g̃a ga rerohoi timombo ti ga jugwi javo novĩa.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 G̃apytera rupi reki ga hoi ogwovo g̃a hugwi.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 A'ero Jesus'ga hoi cidade de Cafarnaum me. Cafarnaum oko Galiléiapeve'g̃a gwyri pe. Pevo ga g̃a mbo'ei sábado rupi g̃ajatykahava pype.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Ga g̃a mbo'ekatui huvihava'ga ja. Nurã g̃a nhimomby'ai.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Pevo g̃ajatykahava pype ojipe'ga rekoi anhag̃a rembipojykahara'ga Diabo'gapyriva'ea rembipojykahara'ga. Hahyahi gahapukaja ga erame:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Ah! Jesus, Nazarépeva'ero, maranameuhũ nde ore avykyi? e'i anhag̃a Jesus'ga pe. Ore mombapava nde ruri naerũ? e'i Jesus'ga pe. Orokwaha ji. Ndehe ko pyryheteva'ero Tupana'ga remimbuhurukaramo, e'i anhag̃a Jesus'ga pe.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 A'ero Jesus'ga ei anhag̃a pe:
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Onhimomby'a pa g̃a hepiaga. A'ero g̃a ei ojohupe:
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Ojipe'g̃ape'g̃a pe g̃a Jesus'ga mombe'ui ga kwahavukapava ojigwyri pe.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 G̃ajatykahava hugwi Jesus'ga hemi ogwovo Simão'ga ronga pe ovahema. Pevo Simão'ga rembirekohẽa yhẽa itetirũa. O'a hete hẽa rehe. A'ero g̃a hẽa mombe'ui Jesus'ga pe epohano ti hẽa javo.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 A'ero ga hoi hẽa pyri o'ama.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Aerẽ kwara ihoi. A'ea rupi g̃a g̃a nderupavi itetirũave'g̃a ombyteripeve'g̃a Jesus'ga pyri topohano ti ga g̃a javo. Ojoparapara g̃atetirũa. Itetirũave'g̃a ndehe nanani Jesus'ga pokopokogi g̃a ndehe nhaporemo imombimombipava karugwara g̃a hugwi.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Jesus'ga anhag̃a mbojipe'ai jara'g̃a hugwi. Ohapukapukai anhag̃a ojipe'avo g̃a hugwi onhimongyavo. Hahyahi inhi'ig̃a i'erame Jesus'ga pe:
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Aerẽ ypyhaji ve ga hoi cidade hugwi ogwovo ongae'ỹi me. Pevove'g̃a gweka ga repiaga onhimongyavo. Terehoi ti ore hugwi javo g̃a hoi opytavo ga pyri.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 A'ero Jesus'ga ei g̃a pe:
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 A'ero Jesus'ga hogahoi judeus'g̃a gwyri pe Judéia pe. Pevo ga g̃a mbo'epavi Tupana'ga nhi'ig̃a rehe g̃ajatykahava pype.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.