Mateus 20

Paumarí NT (PAD_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Hari. Jesus va'ora ni'aha: —A'onira vara oni'avini hiki ida bana rajomi kavaranihi. Uva kasiroini kaka'da'dini honai abono-ra nako'dihavini vani fori hiki ida Deus ija'ari-ra vaka'da'divini. Mahi avagani kama'dani ajihi'aha ada ka'da'di, honai abono-ra va'ora nako'dihavini, kidiuva kasiroinia bada vakhanira kaimoni.
1 Jesus disse:
2 Honai abono-ra va'ora karagaha, va'ora ni'aha:Va'ora ni'aha. Vani'aha:Vakhani'aha. Vakadihojai hiki ida honai abono gahinana hiki jiniro 'ba'dani prata amonahaki hoarania, kidibadani abosini mahi hahavi. Oniaroa, va'ora karona'aha kidisiroia bada vakhanihana. Ajoi'aha ada ka'da'di gorana.
2 Ele combinou com eles o salário de costume, isto é, uma moeda de prata por dia, e mandou que fossem trabalhar na sua plantação.
3 Safini namahikajomana vani, ajihi'ianaha ada ka'da'di, ija'ari 'bai-ra vakapavakarivini ibavini kania okha'aha. Va'ora noki'aha adani makhira vakabadaniriki.
3 Às nove horas, saiu outra vez, foi até a praça do mercado e viu ali alguns homens que não estavam fazendo nada.
4 Hari. Va'ora ni'aha:Va'ora ni'aha.
4 Então disse: “Vão vocês também trabalhar na minha plantação de uvas, e eu pagarei o que for justo.”
5 Avikha'aha adani makhira bada vakhanira kaimoni kidisiroia. Safini sohirarina okha'ianaha ija'ari 'bai-ra kapavakarihavini ibavini kania, makhira vahoariha bada vakhaniriki-ra va'ora karagaha'ianaha, va'ora nava'isohivini hi'ihi ida mithani vakadibadani binaabosivini. Naothinia, va'ora karona'ianaha adani makhira kidisiroia. Safini aadosina vani, onivani fori hi'ianahi ida ka'da'di kabadani.
5 — E eles foram. Ao meio-dia e às três horas da tarde o dono da plantação fez a mesma coisa com outros trabalhadores.
6 Safini ajorana vani okha'ianaha ada ka'da'di. Va'ora noki'aha adani makhira vahoariha bada vakhaniriki, va'ora nana'dohi'aha:
6 Eram quase cinco horas da tarde quando ele voltou à praça. Viu outros homens que ainda estavam ali e perguntou: “Por que vocês estão o dia todo aqui sem fazer nada?”
7 Vakhaniha. Oniaroa, uva kasiroini kaka'da'dini va'ora ni'aha:
7 — “É porque ninguém nos contratou!” — responderam eles.
8 Hari. Mithani vani ka'da'dia bini'aha ada kidisiroi akadava'ava abono:Niha ada ka'da'di. Oniaroa, siroi avakadava'ava abonoa binaabaki ida athi.
8 — No fim do dia, ele disse ao administrador: “Chame os trabalhadores e faça o pagamento, começando com os que foram contratados por último e terminando pelos primeiros.”
9 Makhira safini ajorana vakadibadani kama'daki vagahina'iki jiniro 'ba'dani hoarani afohanana.
9 — Os homens que começaram a trabalhar às cinco horas da tarde receberam uma moeda de prata cada um.
10 Hari. Makhira mahi avagani vakadibadani kama'daki vava'i bodini vara ni'iki:Vaabono vani'aha. Ni-ka'da'dia binaipohiki ida vakadibadani abosini. Va'oaniaro maina vagahina'aha vakadibadani abosini jiniro 'ba'dani hoarania afohanana.
10 Então os primeiros que tinham sido contratados pensaram que iam receber mais; porém eles também receberam uma moeda de prata cada um.
11 Vagathani'ihi ida jiniro, vakadika'da'di-ra vaka'da'digaria'aha:
11 Pegaram o dinheiro e começaram a resmungar contra o patrão,
12 — ausente —
12 dizendo: “Estes homens que foram contratados por último trabalharam somente uma hora, mas nós aguentamos o dia todo debaixo deste sol quente. No entanto, o pagamento deles foi igual ao nosso!”
13 Hari. Vakadika'da'dia bini'aha ada makhira hoarana:
13 — Aí o dono disse a um deles: “Escute, amigo! Eu não fui injusto com você. Você não concordou em trabalhar o dia todo por uma moeda de prata?
14 — ausente —
14 Pegue o seu pagamento e vá embora. Pois eu quero dar a este homem, que foi contratado por último, o mesmo que dei a você.
15 Niha ada ka'da'di.
15 Por acaso não tenho o direito de fazer o que quero com o meu próprio dinheiro? Ou você está com inveja somente porque fui bom para ele?”
16 Hari. Anokhomi'ihi ida Jesus rajomi kavaranihia kavaranina. Jesus va'ora ni'aha adani vajoroniki: —Makhira mahi avagani badania kabadanini kama'daki fori vihiki adani kodihojai-ra va'oaniaro imidia vagathaniki vakadika'da'di ohina. Makhira safini ajorana vakadibadani kama'daki fori vihiki adani vahoariha vikasiagaki va'ora ovaka'da'diki. Vakhanina vani va'ora onaibavijahajahakiki adani oipohina va'ora ovaka'da'diki — va'ora ni'aha ada Jesus.
16 E Jesus terminou, dizendo:
17 Hari. Oniaroa, ai vihi'aha adani Jesus, Jerusalém sidajia avigaimori'aha. Vaadahana kaba'i, ipohina 12 vihiki-ra va'ora avikharibanipa'itxi'aha, vahoariha vakamitharia kaimoni ida kidivarani, va'ora nava'isohi'ianavini hiki ida namitha'iariki:
17 Quando Jesus estava subindo para Jerusalém, chamou os discípulos para um lado e falou com eles em particular, enquanto caminhavam. Ele disse:
18 —Mitha vani'a. Jerusaléa aokhaki hari. Hovani ija'ari hahavi vakadi'aajo ho. Hora avarakhaki bana adani vahoariha sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono khama vasa'a kabodinia. Va'oaniaro vakhaniki bana adani:Vakhaniki bana adani.
18 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
19 Oniani ida ija'ari Deu-ra avigariki vasa'a kabodinia hora avarakhavini hija bana. Oniaroa, hora avigarahaki bana adani, hora vidafiavini, ava akasanakhamakia hora avaka'itapoamisahanaki, hora vanaabiniki bana adani. Hari. Mahi ahoarabakosiki radaha'ihi oahokiki bana ho — va'ora nava'isohijora'aha ada Jesus.
19 e o entregarão aos não judeus. Estes vão zombar dele, bater nele e crucificá-lo; mas no terceiro dia ele será ressuscitado.
20 Oniaroa, Jesu-ra vanamaakari'aha adani Zebedeu kaisai vi'bamiki vakadiamia khama. Jesus viaha aasiarari'ihi ida vakadiamia, Jesu-ra kanikhariavini hiki kajoamorani hina.
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu chegou com os seus filhos perto de Jesus, curvou-se e pediu a ele um favor.
21 Jesua binana'dohi'ihi: —Nahina mani ida inofija? —Ija'ari hahavi-ra ivaka'da'divini kamahini, va'ora honaria bana adani kodisai i'dihania vavithina ija'ari-ra va'ora vavaka'da'divini kadania. Va'ora onofiki hadani kodisai hoarana ipitani aniaja vithina, hoariha ipitani kajasonija vithina — nihi.
21 — O que é que você quer? — perguntou Jesus. Ela respondeu: — Prometa que, quando o senhor se tornar Rei, estes meus dois filhos sentarão à sua direita e à sua esquerda.
22 Jesus va'ora ni'aha adani kidisai: —Ni-avakadiamia biogajahakiki ida bikanikhariaki avakadimoni hini. Okapoariki bana ida oimana 'banani. A'onivani avakapoarimania koda bana ida avaimani 'banani jaboni? Hofori avihimania koda bana? —Ha'a, ni-akajoniki ida aimana 'banani — vani'aha.
22 Jesus disse aos dois filhos dela: — Podemos! — responderam eles.
23 Hari. Va'ora ni'aha ada Jesus: —Avakapoarimania bana ida avaimani 'banani. Hofori avihiki bana a'oni, avakamithaki jaboni bana ida avaimani 'banani. Avavithini-ra avanofihi o'dihana. Kodibadani hirihi ida ija'ari-ra onagathogathovini o'dihana vavithira kaimoni. Kodiabi'ia binaibavijahaki ida ibavi opitana ka'aniajanija kajasonija jaboni, va'ora nagathogatho'iki adani ija'ari vavithiki kaimoni o'dihana.
23 Então Jesus disse:
24 Hari. Oniaroa, vakadivarani kamithamahani vihiha adani 10 vihiki vaipohina, oniani ida Tiago, João vihiki-ra va'ora vakaja'oriavini hija. Va'oaniaroa vanofihananaki ida vithi ibavini jahaki Jesus 'dihana vavithina, Jesus ija'ari hahavi-ra vaka'da'divini kamahini.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram zangados com os dois irmãos.
25 Hari. Jesus va'ora baranaha'aha adani ipohina hahavi vamaakarina. Va'ora ni'aha: —Va'ora avarigamanira adani ija'ari Deu-ra avigariki vakadika'da'di vahojana. Va'ora avavadadamiki adani vakadija'ari. Ija'ari Deu-ra avigariki vakadika'da'di va'ora vahonariafiahaki adani jaboni vakadipamoari vaathi naabani vihina.
25 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
26 Ni-onofiki ida ija'ari-ra avahonariavini va'oaniaro ija'ari-ra vahonariavini fori hini. Ka'da'di avihini-ra avanofihi; vahoariha vakadihonai abono fori vihi'a bana.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
27 Ka'da'di avihini-ra avanofihi; vahoariha-ra va'ora vaakodia bana!
27 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de vocês.
28 Hovani ija'ari hahavi vakadi'aajo ho. Vahoariha-ra va'ora okajoamoravini hida hora rakhaja. Vahoariha hora vakajoamoravini hirihi hida hora rakhaja. Ibavi Jaharika'oakia avikhaki bana adani ija'ari vaipohiki. Oabono ova'ahaki ho oabinina ija'ari hahavi-ra va'ora oakava'ijoaja kaimoni — va'ora ni'aha ada Jesus.
28 Porque até o
29 Hari. Jericó sidajia vikhaonani'aha adani Jesus. Ija'ari vaipohikia vavaipohiha'aha ada Jesus.
29 Quando Jesus e os discípulos estavam saindo de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 Ai vihina kaba'i, hagihi vadinia vavithima'o'aha adani makhira vi'bamiki vakamaodorohaki. Vakamithaki ida Jesus varani hina. Jesus radahana-ra vanamoniha adani vahoariha. Vakamithahi, vabodi'baraha'aha: —Jesus, ivani Davi kohana kaija'ari namitharonisiagaki i, haria va'adi bana!
30 Dois cegos, sentados na beira do caminho, ouviram alguém dizer que ele estava passando e começaram a gritar: — Senhor,
31 Ija'ari vaipohiki vahoariha va'ora vakaabaniha: —Vavisoni'a bana! Hari'a bana vabodi'barahajana! Ni-avavisoniki. Va'ora vakaabaniha, va'ora ana'baraha'oamanihi. —Jesus, haria va'adi bana!
31 A multidão os repreendeu e mandou que calassem a boca, mas eles gritaram ainda mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha pena de nós!
32 Ogaakosoaha ada Jesus, va'ora baranaha'aha adani vakamaodorohaki, va'ora nana'dohi'aha: —Nahina mani hida avanofija?
32 Então Jesus parou, chamou os cegos e perguntou:
33 —Jesus, anofiki hida anokho-ra ianavagahavini — vani'aha.
33 — Senhor, queremos poder enxergar! — responderam eles.
34 Jesus va'ora nakaidivaki adani vakamaodorohaki. Vanokho 'ba'dani bikadasa'aha. Jorakia avagaha'ihi ida vanokho 'ba'dani, oniaroa, Jesu-ra vavaipohiha'aha.
34 Jesus teve pena dos cegos e tocou nos olhos deles. No mesmo instante eles puderam ver e então seguiram Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.