Marcos 9
Paumarí NT (PAD_WBT) vs NVI
1 Vakava'ibodivarani bana ida kodivarani. Khaki bana ida mahi Deus ija'ari-ra nanokiahivini ka'da'di danoki hina. Vaabinirina oadani bana adani ija'ari ahararana vahojaki, vanokiki bana ida va'ora oni'avini hiki — va'ora ni'aha ada Jesus.
1 E lhes disse: "Garanto-lhes que alguns dos que aqui estão de modo nenhum experimentarão a morte, antes de verem o Reino de Deus vindo com poder".
2 Hari. Radahahi ida 6 mahi ipohini. Oniaroa, arabo namahikia vigaimori'aha adani Jesus. Va'ora avigaimoriha adani Pedro, Tiago, João vihiki ka'oa. Avakhanomori'aha, kama'da'ihi ida Jesus vagana nokiani. Nokho vagani vanoki'aha ada Jesus.
2 Seis dias depois, Jesus tomou consigo Pedro, Tiago e João e os levou a um alto monte, onde ficaram a sós. Ali ele foi transfigurado diante deles.
3 Safini vagana fori hiki ida. Kidimakari vaforini vagaki jaboni.
3 Suas roupas se tornaram brancas, de um branco resplandecente, como nenhum lavandeiro no mundo seria capaz de branqueá-las.
4 Oniaroa, Jesus ipohina avahoarabakosiki va'ora vanoki'aha adani ija'ari kohana avaja'dina vi'bamiki. Hoarana onina Elias. Hoariha onina Moisés. Jesus khama vara vakhani'aha adani vi'bamiki.
4 E apareceram diante deles Elias e Moisés, os quais conversavam com Jesus.
5 Oniaroa, Pedro Jesu-ra ni'aha: —Aajo, hida vania arihojana jahaja. Oniania, onamonahaki bana ida gora itxani ahoarabakosiki. Hoarani kadaimoni, hoariha Moisés kaimoni, hoariha Elias kaimoni — niha ada Pedro.
5 Então Pedro disse a Jesus: "Mestre, é bom estarmos aqui. Façamos três tendas: uma para ti, uma para Moisés e uma para Elias".
6 Hari. Vaimahidakaraho'aha adani Jesus ipohina. Visoni'aha ada Pedro, ni-biogaki ida vara bivani'avini kaimoni.
6 Ele não sabia o que dizer, pois estavam apavorados.
7 Oniaroa, kha'aha ada bahi vaforiki. Amokhinina va'ora karahobarari'aha. Bahi kania vakamitha'ihi ida athii: —Hi'o kodisai, onofijahakiki o. Mitha vani'a oni kodisai athi.
7 A seguir apareceu uma nuvem e os envolveu, e dela saiu uma voz, que disse: "Este é o meu Filho amado. Ouçam-no! "
8 Hari. Vada vakhaniribani'aha, ni-vahoariha-ra va'ora vanokijanaki. Jesus oavani ada vanoki'aha vakadiania hojana.
8 Repentinamente, quando olharam ao redor, não viram mais ninguém, a não ser Jesus.
9 Ai vihi'aha, vajoifonina vani va'ora honaria'aha: —Hari'a bana vahoariha-ra va'ora vara vani'a arabo namahikia avanoki'ikia. Hovani ija'ari hahavi vakadi'aajo ho. Oabinina oahokina kamahini vahoariha-ra va'ora vara vani'a bana hidakaba'i avanoki'ikia.
9 Enquanto desciam do monte, Jesus lhes ordenou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do homem tivesse ressuscitado dos mortos.
10 Vakava'ibodivarani'ihi ida athi. Vikharafonina kaba'i vaabono vakanana'dohikhama'aha: —Ni-aogajahakiki ida Jesus abinina ahokina kavaranina.
10 Eles guardaram o assunto apenas entre si, discutindo o que significaria "ressuscitar dos mortos".
11 Oniaroa, Jesu-ra vani'aha adani kidipohi: —Jesus, nahina mani ida judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono haria vani'abakhiavini hija:Vakhaniha.
11 E lhe perguntaram: "Por que os mestres da lei dizem que é necessário que Elias venha primeiro? "
12 Jesus va'ora ni'aha: —Asohiki ida vakadivarani. Okhananavaki ada Elias kohana fori hiki, ija'ari-ra va'ora nava'isohijoravini hiki vakadimahi-ra vanasohivini, okaikahina viahania. A'onira onava'isohivini hiki ada kaikahi'ina Elias fori hiki. Ni-aviga'iki ada makhira Elias kohana fori hina, oniani ida vanaima'banavini hi'ia. Nimania ida Deus athi kapapirania bivava'isohihijoraki. Elias fori hiki-ra vakajonivini. Hovani ija'ari hahavi vakadi'aajo ohina kaba'i, hora vanaima'banaki jaboni bana adani. Hora vakajoniki jaboni bana. Nimania ida hora vanaima'banavini Deus athi kapapirania bivava'isohihijoraki — niha ada Jesus.
12 Jesus respondeu: "De fato, Elias vem primeiro e restaura todas as coisas. Então, por que está escrito que é necessário que o Filho do homem sofra muito e seja rejeitado com desprezo?
13 — ausente —
13 Mas eu lhes digo: Elias já veio, e fizeram com ele tudo o que quiseram, como está escrito a seu respeito".
14 Hari. Oniaroa, vakhanofoni'aha adani Jesus, Pedro, João, Tiago vihiki. Va'ora vanamaakari'aha adani Jesus ipohina vahoariha. Vahararana va'ora vanoki'aha adani ija'ari vaipohiki. Vahojaki jaboni adani judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono vaipohiriki. Vaabono vara vakani'akhama'aha.
14 Quando chegaram onde estavam os outros discípulos, viram uma grande multidão ao redor deles e os mestres da lei discutindo com eles.
15 Hari. Ija'ari vaipohiki va'ora vanokiha adani Jesus vakaikahi'ina, vakava'ibodivarani'ihi, vaki'daraha'aha, Jesu-ra vaka'ivaniti'aha.
15 Logo que todo o povo viu Jesus, ficou muito surpreso e correu para saudá-lo.
16 Va'ora nana'dohi'aha: —Nahina mani hida avakadivarani hija?
16 Perguntou Jesus: "O que vocês estão discutindo? "
17 Hoarana bigathani'ihi ida Jesus athi: —Jesus, kodisai mani hada ovikhara kadania. Bajadia bigathivini mani ida abani ana'dakhararini hija.
17 Um homem, no meio da multidão, respondeu: "Mestre, eu te trouxe o meu filho, que está com um espírito que o impede de falar.
18 Bajadia bigathivini mani ida binaadaribakhiavini hija. I'bana thorothoronaniki bodia, kanada kakiroromisiki rai'ana. Kadaipohi-ra va'ora okanikhariahi bajadi akara'oni-ra vahonariara kaimoni. Vahonariavini kaba'i, ni-akara'o'iki ida bajadi — niha ada isai kaabi'i.
18 Onde quer que o apanhe, joga-o no chão. Ele espuma pela boca, range os dentes e fica rígido. Pedi aos teus discípulos que expulsassem o espírito, mas eles não conseguiram".
19 Oniaroa, Jesus va'ora ni'aha adani vajoroniki: —A'onivani, asia Deu-ra avakajari'daki a'oni. Ova'i-ra avanamokaraki a'oni. Avanokibakhiaki ida Deus kabadani danokia okabadanina, kaba'i, ni-Deu-ra avavakaijokaki a'onira kakodiara kaimoni kidibadani danokia avakabadanini. Isai kaabi'i-ra ni'aha: —Kodiania ivikha o kadaisai.
19 Respondeu Jesus: "Ó geração incrédula, até quando estarei com vocês? Até quando terei que suportá-los? Tragam-me o menino".
20 Vavikhavini kaba'i ada isai, bajadia binoki'aha ada Jesus. Bajadia binarai'a'aha ada isai. Rai'aha, adari'aha, roaroa'aha i'bana thorothoronani'iki bodia.
20 Então, eles o trouxeram. Quando o espírito viu Jesus, imediatamente causou uma convulsão no menino. Este caiu no chão e começou a rolar, espumando pela boca.
21 Isai kaabi'i-ra nana'dohiha ada Jesus: —Niha ninimania hida kama'dani? —Isai pa'itxina kari vani kama'daja hida rai'ana.
21 Jesus perguntou ao pai do menino: "Há quanto tempo ele está assim? " "Desde a infância", respondeu ele.
22 Siho kabodinia bajadia biosonabakhiaki hada, paha bodinia biosonabakhiaki jaboni hada, abinira kaimoni. Isai-ra ianaihotavini-ra ikaabokahi; isai-ra kajoamora bana. Haria nakaidiva bana! Haria kajoamora jaboni.
22 "Muitas vezes o tem lançado no fogo e na água para matá-lo. Mas, se podes fazer alguma coisa, tem compaixão de nós e ajuda-nos. "
23 Jesua bini'aha: —Oanaihotavini ikajari'dariha; oanaihotaha. Deu-ra kajari'darikia bikaabokaki ida badani danoki hahavi.
23 "Se podes? ", disse Jesus. "Tudo é possível àquele que crê. "
24 Isai kaabi'ia bigathanijorakihi ida Jesus athi: —Okajari'darihi oni. Ira ovakaijokavini-ra onofiki ho. Hora kakodia bana mahija ojari'daravini.
24 Imediatamente o pai do menino exclamou: "Creio, ajuda-me a vencer a minha incredulidade! "
25 Oniaroa, Jesus va'ora noki'aha adani ija'ari vaipohiki vamaakarina, bajadi-ra ni'a'aha: —Bajadi, isai abani-ra iana'dakharari'iki i. Morobo ikanamokhiha'iki i jaboni. Ira ohonariavini isai kania akara'o'a! Hari'a igathijana!
25 Quando Jesus viu que uma multidão estava se ajuntando, repreendeu o espírito imundo, dizendo: "Espírito mudo e surdo, eu ordeno que o deixe e nunca mais entre nele".
26 Jesus vara nina naothinia, bodi'baraha'ihi ida bajadi, binarai'akaraho'aha ada isai, ajihi'ihi ida bajadi. Isai abono aba'oi fori hini hoja'iki. Oniaroa, vanokiva vani'aha: —Ada abini'aha isai.
26 O espírito gritou, agitou-o violentamente e saiu. O menino ficou como morto, a ponto de muitos dizerem: "Ele morreu".
27 Jesua biagathihi ida isai sa'a, biragaa'aha. Aihota'aha ada isai.
27 Mas Jesus tomou-o pela mão e o levantou, e ele ficou em pé.
28 Hari. Ai vihi'aha adani Jesus. Gora avikha'aha. Avi'oina naothinia, ipohina vanana'dohi'aha: —Jesus, niha akhanimanija bajadi akara'oni-ra akaabokariki?
28 Depois de Jesus ter entrado em casa, seus discípulos lhe perguntaram em particular: "Por que não conseguimos expulsá-lo? "
29 —Deus khama vara avakhanirihi; ni-avakaabokaki oni bajadi fori hiki akara'oni.
29 Ele respondeu: "Essa espécie só sai pela oração e pelo jejum".
30 Hari. Oniaroa, ai vihi'aha adani Jesus, ipohina khama. Galiléia kaarabonia varadahana. Jesua ni-binofiki ida hana vahojana vahoariha avigavini.
30 Eles saíram daquele lugar e atravessaram a Galiléia. Jesus não queria que ninguém soubesse onde eles estavam,
31 Binofiki va'ora ka'ojomo'ivini adani ipohina ka'oa. Vaadahana kaba'i, va'ora ka'ojomo'i'aha: —Hovani ija'ari hahavi vakadi'aajo ho. Ija'ari vakadiania hora avarakhaki bana ho, vahoariha hora vanaabinira kaimoni. Mahi ahoarabakosiki radahahi, oahokiki bana ho — va'ora ni'aha ada Jesus.
31 porque estava ensinando os seus discípulos. E lhes dizia: "O Filho do homem está para ser entregue nas mãos dos homens. Eles o matarão, e três dias depois ele ressuscitará".
32 Hari. Ipohina mitha vani'ahi, ni-nahina nini avigaki. Vifinivini mani ida vanana'dohiravini hija.
32 Mas eles não entendiam o que ele queria dizer e tinham receio de perguntar-lhe.
33 Hari. Oniaroa, Cafarnaum sidajia avakhano'aha. Gora bodinia avi'oi'ina, Jesus va'ora nana'dohi'aha: —Ariadahana oadani, nahina mani oni avakadivarani hija?
33 E chegaram a Cafarnaum. Quando ele estava em casa, perguntou-lhes: "O que vocês estavam discutindo no caminho? "
34 Vaadahana kaba'i, vaabono vakanana'dohikhama'aha adani Jesus ipohina: —Hana hina ada akadiania hojana jahara haria vaka'da'diki kaimoni? —Hovani ka'da'di ohina jahaja — vakhanihahavi'aha afohanana. Ka'da'di vihina kavaranihi-ra vakaipahivini mani ida Jesus kana'dohi-ra vagathaniravini hija.
34 Mas eles guardaram silêncio, porque no caminho haviam discutido sobre quem era o maior.
35 Hari. Vithi'aha ada Jesus, kidipohi-ra va'ora baranahaha, va'ora ni'aha: —Jakaho vahoariha-ra kakodiava ada ka'da'di hina-ra nofiki. Jakaho ija'ari hahavi vakadihonai abono hiva ada ka'da'di hina-ra nofiki — niha ada Jesus.
35 Assentando-se, Jesus chamou os Doze e disse: "Se alguém quiser ser o primeiro, será o último, e servo de todos".
36 Hari. Vahararana hojahi ida isai, bianikhahi, bikaba'ona'ihi, va'ora ni'a'aha:
36 E, tomando uma criança, colocou-a no meio deles. Pegando-a nos braços, disse-lhes:
37 —Ija'ari hora nofijahakivini mani ida isai-ra gathanijahakivini hija, oniani ida hora gathanijahakivini hija jaboni. Hora gathanijahakihi; bigathanijahakiha ada hora karona'iki jaboni — va'ora ni'aha ada Jesus.
37 "Quem recebe uma destas crianças em meu nome, está me recebendo; e quem me recebe, não está apenas me recebendo, mas também àquele que me enviou".
38 Hari. Oniaroa, Joãoa bini'aha ada Jesus: —Aajo, anoki'iki ada makhira bajadi akara'oni-ra honariavini. Bidioniki ida ionini akara'oja kaimoni ida bajadi. Aripohina hiriha ada, oniani ida akaabanivini hija:Ani'aha ada makhira.
38 "Mestre", disse João, "vimos um homem expulsando demônios em teu nome e procuramos impedi-lo, porque ele não era um dos nossos. "
39 Oniaroa, Jesua bigathanihi ida João athi: —Hari'a vakaabani ada makhira! Hora kajari'daravini mani ida badani danoki-ra kaabokavini hija. Hora kajari'dariki ni-hora kanavaranihaki.
39 "Não o impeçam", disse Jesus. "Ninguém que faça um milagre em meu nome, pode falar mal de mim logo em seguida,
40 Ija'ari akadibadani-ra nadabarihi; haria kakodiahi.
40 pois quem não é contra nós está a nosso favor.
41 Hari. Asia vara niha ada Jesus. Va'ora ni'aha: —Ka'oa hiki bana ida vara a'onira oni'avini hiki. Ija'ari a'onira no'aki bana a'oni paha kodipohi a'oni. Hovani onaabosiki ida kodipohi-ra kajoamoraki.
41 Eu lhes digo a verdade: Quem lhes der um copo de água em meu nome, por vocês pertencerem a Cristo, de modo nenhum perderá a sua recompensa. "
42 Hari. Vara ni'ianaha ada Jesus: —Va'ora onakaidivaki adani isai hora vavakaijokaki. Ija'ari va'ora kaboroborobakhiaha adani isai, hora vakava'ipahinira kaimoni, isai-ra kaborovini kabadanihi, Deua binaabosivini bana nahina jaharikia. Jahaki ida ja'di karaho ija'ari mathani ahoni paha bihiakia hokahini, ahidaja kaimoni ida ija'ari isai-ra kaboroboroki.
42 "Se alguém fizer tropeçar um destes pequeninos que crêem em mim, seria melhor que fosse lançado no mar com uma grande pedra amarrada no pescoço.
43 Avaabononi avakava'igairi bana mahija Jahari kabadania avakabadaniravini. Ija'aria binofihi ida Jahari kabadani-ra bada ni'avini, biakava'boavini kajahaki ida sa'ani, bada bini'aria kaimoni ida Jahari kabadani. Jahari kabadania kabadanihi; Ibavi Jaharika'oakia okhahi. Jahaki ida sa'ani kahoaranini kaba'i, Deus Ibavi Jahaka'oakia okhani. Jahariki ida sa'ani ko'bamini kaba'i, Ibavi Jaharika'oakia hokahini.
43 Se a sua mão o fizer tropeçar, corte-a. É melhor entrar na vida mutilado do que, tendo as duas mãos, ir para o inferno, onde o fogo nunca se apaga,
44 Ibavi Jaharika'oakia ija'aria bikamithaki ida imai 'banani arafiaki. Ni-kamokhiki ida siho kakaraho. Ni-karadahaki ida siho kaafani.
44 onde o seu verme não morre, e o fogo não se apaga.
45 Ija'aria binofihi ida Jahari kabadani kania adahani, biakava'boavini kajahaki ida 'damani kahoarani, bada bini'aria kaimoni ida Jahari kabadani. Jahaki ida 'damani kahoaranini kaba'i, Deus Ibavi Jahaka'oakia okhani. Jahariki ida 'damani ko'bamini kaba'i, Ibavi Jaharika'oakia hokahini.
45 E se o seu pé o fizer tropeçar, corte-o. É melhor entrar na vida aleijado do que, tendo os dois pés, ser lançado no inferno.
46 Ibavi Jaharika'oakia ija'aria bikamithaki ida imai 'banani arafiaki. Ni-kamokhiki ida siho kakaraho. Ni-karadahaki ida siho kaafani.
46 onde o seu verme não morre, e o fogo não se apaga.
47 Ija'aria binokihi bivajahaki ida Jahari kabadani, bianivini jahaki ida nokhoni 'ba'dani hoarani, vada bini'aria kaimoni ida Jahari kabadani. Jahaki ida nokhoni 'ba'dani hoaranini kaba'i, Deus Ibavi Jahaka'oakia okhani. Jahariki ida nokhoni 'ba'dani 'bamini kaba'i, Ibavi Jaharika'oakia hokahini.
47 E se o seu olho o fizer tropeçar, arranque-o. É melhor entrar no Reino de Deus com um só olho do que, tendo os dois olhos, ser lançado no inferno,
48 Ibavi Jaharika'oakia ija'aria bikamithaki ida imai 'banani arafiaki. Ni-ihimiki ida 'bathaki arafiaki. Ni-kamokhiki ida siho kakaraho.
48 onde ‘o seu verme não morre, e o fogo não se apaga’.
49 Jokira fori hiki ida ija'ari kamahi. Jokira binajahaki ida igitha abono aha'diki ija'ari gahinai binihaki Deus kania. Siho fori hiki ida ija'ari jahariharini. Deua biva'ahaki ida ija'ari jahariharini, binajahaja kaimoni ida ija'ari kamahi, binadanoja kaimoni ida jari'darini.
49 Cada um será salgado com fogo.
50 Jokira fori vihiki adani ija'ari Deu-ra vanofiki. Jahaki ida jokira, 'bai-ra naponiki kaimoni hini. Jokira jahaki fori avihihi; avaabononi avakanakaramisikhamahi. Nahina binajaharihi ida jokira, ni-ponini jahajanaki. Jokira ponini jahajanariki fori avihihi; ni-nahina jahaki avihiki — va'ora ni'aha ada Jesus.
50 "O sal é bom, mas se deixar de ser salgado, como restaurar o seu sabor? Tenham sal em vocês mesmos e vivam em paz uns com os outros".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.