Lucas 23

Paumarí NT (PAD_WBT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Hari. Oniaroa, vigaa'aha adani judeus kaija'ari vanasohiva abono hahavi, Jesu-ra avisa'aha Pilatos kania.
1 Então toda a assembléia levantou-se e o levou a Pilatos.
2 Vakaikahiha, Pilato-ra vani'aha Jesu-ra avakaraganahavini: —Agathi'iki hada hihada makhira Jesus oniki. Ovari va'ora ni'abakhiaki adani ija'ari vaipohiki:Niha ada Jesus — Pilato-ra vani'aha vakorijanahavini.
2 E começaram a acusá-lo, dizendo: "Encontramos este homem subvertendo a nossa nação. Ele proíbe o pagamento de imposto a César e se declara ele próprio o Cristo, um rei".
3 Oniaroa, Pilatoa binana'dohi'aha ada Jesus: —Ivani, judeus kaija'ari vakadika'da'di mani i? Jesua bigathanihi ida kidina'dohi: —Ivani, judeus kaija'ari vakadika'da'di ohina-ra ikahiki i.
3 Pilatos perguntou a Jesus: "Você é o rei dos judeus? " "Tu o dizes", respondeu Jesus.
4 Hari. Pilatos va'ora ni'aha adani sasidotxi vavaka'da'diva, ija'ari vaipohiki vajoroniki khama: —Ni-nahina jaharikia kabadaniki hada makhira. Badani jahariki-ra bada ni'aravini mani ida abinina ovahonariahiravini hija.
4 Então Pilatos disse aos chefes dos sacerdotes e à multidão: "Não encontro motivo para acusar este homem".
5 Vani'adanoki'aha afobakhia: —Pilatos, Judéia kaaraboni kaija'arini hahavi-ra va'ora narifirafiraki ada kidivarani, kidibadani hikia. Kama'da'iki ida va'ora narifirafiravini Galiléia kaarabonia. Akadiani maina khaki ada — vani'aha ada Pilatos.
5 Mas eles insistiam: "Ele está subvertendo o povo em toda a Judéia com os seus ensinamentos. Começou na Galiléia e chegou até aqui".
6 Hari. Pilatoa bikamitha'ihi ida vakadivarani, va'ora nana'dohi'aha: —Hihada makhira Galiléia kaaraboni kaija'arini mani koda hada? — Ha'a, Galiléia kaaraboni kaija'arini o — vani'aha.
6 Ouvindo isso, Pilatos perguntou se Jesus era galileu.
7 Hari. Galiléia kaaraboni kaka'da'dini Iroji oniki hojaki jaboni Jerusaléa. Kha'iki ada ovari jaboni Páscoa kaihinikani kama'dani viahania. Pilatoa bikamitha'ihi ida Jesus varani hina Galiléia kaarabonia kha'ina, va'ora honaria'aha adani sasidotxi vavaka'da'diva: —Galiléia kaaraboni kaija'arini mani hada Jesus. Galiléia kaaraboni kaka'da'dini ada Iroji. Iroji kania avisa'a hada Jesus mahija ovari avakadi'aathidanoarari-ra nasohivini.
7 Quando ficou sabendo que ele era da jurisdição de Herodes, enviou-o a Herodes, que também estava em Jerusalém naqueles dias.
8 Oniaroa, Irojia khai bini'a'iki ida Pilatos Jesu-ra karonavini kidiania. Bikamithabakhia'iki ida Jesus varani hina, mahi ipohikia binokivini binofiki ada Jesus. Irojia binofiki ida Jesus kidibadani danoki-ra bada ni'avini binokija kaimoni.
8 Quando Herodes viu Jesus, ficou muito alegre, porque havia muito tempo queria vê-lo. Pelo que ouvira falar dele, esperava vê-lo realizar algum milagre.
9 Oniaroa, Irojia binana'dohivini hi'ihi ida na'dohi ipohiki. Ni-Jesua bigathaniki ida kidina'dohi. Viso ni'oamani'aha.
9 Interrogou-o com muitas perguntas, mas Jesus não lhe deu resposta.
10 Vakadiania vahojaki adani sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono khama. Jesu-ra avanaathidanoararibakhia'aha kidibadani jahariki ipohini vakahi'badara'aha.
10 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da lei estavam ali, acusando-o com veemência.
11 Oniaroa, Iroji, kidisorara vihiki khama avigaraha'aha ada Jesus, vakaihiponiriha ada, oniani ida ka'da'di kamakari jahaki kaidivakia Jesu-ra avanaragarahivini hija. Avanaragarahivini naothinia, Iroji va'ora honaria'aha Jesu-ra vanajoivini Pilatos kania.
11 Então Herodes e os seus soldados ridicularizaram-no e zombaram dele. Vestindo-o com um manto esplêndido, mandaram-no de volta a Pilatos.
12 Hari. Iroji kania Jesu-ra karonavini viahania ada Pilatos, ni-Iroji khama vaabono vaakariakakhamaki. Bikaronavini kamahini vaabono vakanofikhamajahaki'aha.
12 Herodes e Pilatos, que até ali eram inimigos, naquele dia tornaram-se amigos.
13 Hari. Pilatos kania Jesu-ra avisa'ianaha adani sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vanava'isohiva abono khama. Vajoroni'ianaha, vahoariha khama.
13 Pilatos reuniu os chefes dos sacerdotes, as autoridades e o povo,
14 Pilatos va'ora ni'aha: —Hora avakavikhavini hiki hada makhira. Avakadi'aathidanoarari athini hiki ada Jesus, ija'ari vaipohiki-ra va'ora narifirafirabakhiavini. Avaviahania Jesu-ra onana'dohivini hi'iki ida kidivarani, badani hiki. Ni-nahina jaharikia kabadanina okaragaki. Ka'oa hiriki ida Jesus varani hina hora vara avani'avini hi'iki.
14 dizendo-lhes: "Vocês me trouxeram este homem como alguém que estava incitando o povo à rebelião. Eu o examinei na presença de vocês e não achei nenhuma base para as acusações que fazem contra ele.
15 Irojia vara bini'a'iki jaboni ada Jesus. Ni-nahina jahariki-ra karagaki jaboni. Bikaragaravini mani ida akadiania Jesu-ra najoivini hija. Ka'oa hirini ida Jesu-ra avakaraganahavini athini, oniani ida Jesu-ra ovahonariahiravini hija abinina.
15 Nem Herodes, pois ele o mandou de volta para nós. Como podem ver, ele nada fez que mereça a morte.
16 Va'ora ohonariaki bana adani kodisorara Jesu-ra vidafiahavini xikotxia, naothinia ajihina ova'ahaki bana ada — va'ora ni'aha ada Pilatos.
16 Portanto, eu o castigarei e depois o soltarei.
17 Hari. Páscoa ihinika kamahini Pilatoa biva'ahaki ada makhira hoarana cadeia kabodinia hojaki ajihina. Ihinika-ra vanamonahakia vanagathogathoki ada makhira hana hina cadeia okhaonanina vanofiki. Pilatos hojana hiki ida makhira-ra arakhaonanivini.
17 Ele era obrigado a soltar-lhes um preso durante a festa".
18 Hari. Kama'da'ihi ida ija'ari vaipohiki vabodi'barahana: —Hihada vani abinina-ra anofija. Iarakha'a bana ada Barrabás akadiania, ajihira kaimoni.
18 A uma só voz eles gritaram: "Acaba com ele! Solta-nos Barrabás! "
19 Hari. Cadeia hojaki ada Barrabás. Barrabás kidipohi khama vakajoniki ada Pilatos va'ora vaka'da'divini, oniani ida Pilatos kasorara va'ora vidavini hija. Pilatos kasorara hoarana-ra vanaabini'aha. Oniaroa, sorara vagathi'bo'da'iki ada Barrabás, cadeia hojaroni'aha.
19 ( Barrabás havia sido lançado na prisão por causa de uma insurreição na cidade e por assassinato. )
20 Hari. Pilatoa binofiki ida Jesu-ra arakhavini ajihira kaimoni, oniania, va'ora vara ni'a'ianaha adani ija'ari vaipohiki.
20 Desejando soltar a Jesus, Pilatos dirigiu-se a eles novamente.
21 Vabodi'bara'ianaha: —Ivahonariahi'a aka'itapoamisahanana o Jesus ava akasanakhamakia, abinira kaimoni — Pilato-ra vani'aha.
21 Mas eles continuaram gritando: "Crucifica-o! Crucifica-o! "
22 Oniaroa, Pilatos va'ora nana'dohi'ianaha: —Nahina mani ida kidibadani jahariki hija? Badani jaharikia kabadanirina mani ida nahina jahariki-ra okaragaravini hija, oniani ida abinina ovahonariahiravini hija. Va'ora ohonariaki bana adani kodisorara Jesu-ra vidafiavini xikotxia, naothinia ajihina ova'ahaki bana ada — va'ora ni'aha ada Pilatos.
22 Pela terceira vez ele lhes falou: "Por quê? Que crime este homem cometeu? Não encontrei nele nada digno de morte. Vou mandar castigá-lo e depois o soltarei".
23 Bodi'barahi ka'oa vahoja'aha: —Ivahonariahivini ava akasanakhamakia aka'itapoamisahana'ina. Ni-Pilatoa bikaabokajanaki ida vakadibodi'barai. Va'ora no'avini hiki ida vanofiki.
23 Eles, porém, pediam insistentemente, com fortes gritos, que ele fosse crucificado; e a gritaria prevaleceu.
24 Oniaroa, Pilatoa bivahonariahiha ada Jesus abinina. Nimania ida vakanikhariabakhiaki.
24 Então Pilatos decidiu fazer a vontade deles.
25 Hari. Pilatoa bivahonariahi'aha ada Barrabás arakhana, aihotara kaimoni. Ovari-ra cadeia nahojana hiki sorara-ra dafiavini, kaabiniki ada jaboni. Pilatoa biarakha'aha ada Jesus ava akasanakhamakia avaka'itapoamisahanakia abinira kaimoni.
25 Libertou o homem que havia sido lançado na prisão por insurreição e assassinato, aquele que eles haviam pedido, e entregou Jesus à vontade deles.
26 Hari. Oniaroa, Jesu-ra ai vavaniha'aha adani Pilatos kasorara. Avikhana kaba'i, vakaragarari'aha ada Simão. Cirene sidaji kaija'arini ada. Amasia khana vanoki'aha, vagathi'aha, vani'aha: —Ivani, Jesu-ra kakaiba'ahi hihida ava akasanakhamaki — sorara vani'aha ada Simão. Oniaroa, Jesus naothia ava akasanakhamaki-ra avikasiagaki ada Simão.
26 Enquanto o levavam, agarraram Simão de Cirene, que estava chegando do campo, e lhe colocaram a cruz às costas, fazendo-o carregá-la atrás de Jesus.
27 Hari. Ija'ari vaipohiki jaboni avikasiagaki. Vahararana vahojaki adani gamo Jesu-ra vakaasaravini vaabarariariaki.
27 Um grande número de pessoas o seguia, inclusive mulheres que lamentavam e choravam por ele.
28 Jesus vada va'ora ni'aribani'aha, va'ora ni'a'aha: —A'onivani gamo Jerusalém sidaji kaija'arini a'oni. Hari'a hora vakaasarajana. Avaabononi vakaasara bana, avakadisai-ra va'ora vakaasara jaboni bana.
28 Jesus voltou-se e disse-lhes: "Filhas de Jerusalém, não chorem por mim; chorem por vocês mesmas e por seus filhos!
29 Khaki bana ida mahi jahariki ija'aria vani'aki:
29 Pois chegará a hora em que vocês dirão: ‘Felizes as estéreis, os ventres que nunca geraram e os seios que nunca amamentaram! ’
30 Kaikahiki bana ida mahi ija'aria vani'aki:Vani'aki bana jaboni ida arabo namahiki:
30 "Então dirão às montanhas: ‘Caiam sobre nós! ’ e às colinas: ‘Cubram-nos! ’
31 Nimania hida hora vanaima'banavini, ava amaki fori ohina kaba'i. Niha vani'a'aki koda ida a'onira vanaima'banavini arafiani ava ara'okhoki fori avihiki a'oni.
31 Pois, se fazem isto com a árvore verde, o que acontecerá quando ela estiver seca? "
32 Hari. Sorara va'ora vavikhaha adani jaboni makhira vi'bamiki Jahari kabadani arafiakia vakabadaniki, va'ora avaka'itapoamisahanara kaimoni.
32 Dois outros homens, ambos criminosos, também foram levados com ele, para serem executados.
33 Oniaroa, avavikha'aha Gólgota ibavi onikia avavakhano'aha, Jesu-ra avaka'itapoamisahana'aha, varagaamanani'ihi ida ava akasanakhamaki nami khorahaki bodinia. Gólgota ibavi oniki pamoari athini ka'da'di kajaroni kaibavini ida. Ava akasanakhamakia va'ora avaka'itapoamisahana'aha adani vi'bamiki jaboni. Vanaibavi'aha ada hoarana Jesus pitana aniaja, vanaibavi'aha ada hoariha Jesus pitana kajasonija.
33 Quando chegaram ao lugar chamado Caveira, ali o crucificaram com os criminosos, um à sua direita e o outro à sua esquerda.
34 Oniaroa, Jesua bini'aha: —Kodiabi'i, ina'bira hida bana vakadibadani jahariki kodiania mahija va'ora iakariakavini. Ni-avigaki ida bada vani'aki. Oniaroa, sorara vania varavina'ihi ida Jesus kamakari. Vakosonakhamaki ida ja'di pitani jiriki, avigaja kaimoni hida kidimakari ravina'ini.
34 Jesus disse: "Pai, perdoa-lhes, pois não sabem o que estão fazendo". Então eles dividiram as roupas dele, tirando sortes.
35 Hari. Ija'ari vaipohiki Jesu-ra vada vani'a'aha. Judeus kaija'ari vanava'isohiva abono avigaraha'aha ada Jesus. Vani'abakhiaha: —Jesus va'ora akava'ijoaha adani vahoariha. Cristo hina-ra kahiha. Deua binagathogathovini-ra kahiha. Abono-ra akava'ijoava, ava akasanakhamakia abono-ra ani'ava — vani'aha.
35 O povo ficou observando, e as autoridades o ridicularizavam. "Salvou os outros", diziam; "salve-se a si mesmo, se é o Cristo de Deus, o Escolhido".
36 Sorara jaboni avigaraha'aha ada Jesus. Vanamaakari'aha, avarakasihi ida vinho kaidivariki viaha.
36 Os soldados, aproximando-se, também zombavam dele. Oferecendo-lhe vinagre,
37 Vani'aha: —Jesus, judeus kaija'ari vakadika'da'di i; iabono akava'ijoa bana.
37 diziam: "Se você é o rei dos judeus, salve-se a si mesmo".
38 Hari. Jesus ka'da'di kanamania kahoja'iki ida tábua kajiriki. Tábua kajirini athini:
38 Havia uma inscrição acima dele, que dizia: ESTE É O REI DOS JUDEUS.
39 Hoarana Jahari kabadani arafiakia kabadaniki ava akasanakhamakia hojaki varani jaharikia Jesu-ra kanavaraniha'aha jaboni: —Cristo ihi'badarani-ra ikahimanija? Iabono akava'ijoa'a bana. Haria akava'ijoa jaboni.
39 Um dos criminosos que ali estavam dependurados lançava-lhe insultos: "Você não é o Cristo? Salve-se a si mesmo e a nós! "
40 Jahari kabadani arafiakia kabadaniki hoariha bikaabani'aha ada 'bamina: —Deu-ra ifiniria? Akadibadani abosini ida ariabinihahavina-ra vavahonariahivini.
40 Mas o outro criminoso o repreendeu, dizendo: "Você não teme a Deus, nem estando sob a mesma sentença?
41 Asohiki ida haria vanaima'banavini. Hojai jaharikia akabadanibakhiana abosini ida aimana 'banani. Ovaria ni-bada bini'a'iki ida badani asohiriki.
41 Nós estamos sendo punidos com justiça, porque estamos recebendo o que os nossos atos merecem. Mas este homem não cometeu nenhum mal".
42 Oniaroa, bini'aha ada Jesus: —Jesus, ka'da'di ihini ijoini kamahini, hora kava'ihoki bana mahija hora iva'adivini.
42 Então ele disse: "Jesus, lembra-te de mim quando entrares no teu Reino".
43 Jesua bigathanihi ida athi: —Ka'oa oamani hida kodivarani. Hidakaba'i Deus kania namajaja ihojaki bana i kodiania.
43 Jesus lhe respondeu: "Eu lhe garanto: Hoje você estará comigo no paraíso".
44 Hari. Safini sohirarina amaakarina vani, kama'da'ihi ida safini vagajanarina. Bakibaki'iki ida arabo hahavi. Safini ajora'ina avagani kama'da'ianahi.
44 Já era quase meio dia, e trevas cobriram toda a terra até às três horas da tarde;
45 Oniaroa, 'bira'ihi ida makari katokihi judeus kaija'ari Deu-ra khai vani'avini kagorani ka'oahafianihiki. Khiorarini akapitakhama'ihi.
45 o sol deixara de brilhar. E o véu do santuário rasgou-se ao meio.
46 Oniaroa, bodi'bara'aha ada Jesus: —Kodiabi'i, isa'ani kabodinia oarakhaki bana hida oma'onahana. Bodi'barana naothinia abini'aha ada Jesus.
46 Jesus bradou em alta voz: "Pai, nas tuas mãos entrego o meu espírito". Tendo dito isso, expirou.
47 Hari. Roma sidaji kaka'da'dini kasorarani maakarina hojakia binoki'ihi ida namitha'iki, Deu-ra khai ni'a'aha, bini'aha: —Hojai jahaki ka'oa kahojaiki hada makhira.
47 O centurião, vendo o que havia acontecido, louvou a Deus, dizendo: "Certamente este homem era justo".
48 Nokiva abono vahoariha ava akasanakhamaki kania vajoronikia vanoki'ihi ida namitha'iki, vanoki'aha ada Jesus abinina. Vagorana vajoi'aha vajaforia. Vava'i mokara nini mani ida va'ora nabarariariaja, vani'aha: —O Jesus maha, o Jesus maha — vamakho'ini-ra vakapatapataha'oadahavini vava'i mokara nini.
48 E todo o povo que se havia juntado para presenciar o que estava acontecendo, ao ver isso, começou a bater no peito e a afastar-se.
49 Oniaroa, Jesus kava'ahi hahavi napaja pa'itxi vahojaki vada vakhanina. Gamoa jaboni abinina vanoki'aha. Galiléia kaarabonia Jesus aadahaonina kari, gamoa vavaipohihaki ada.
49 Mas todos os que o conheciam, inclusive as mulheres que o haviam seguido desde a Galiléia, ficaram de longe, observando essas coisas.
50 Hari. Ava akasanakhamaki maakarini kania hojaki ada José de Arimatéia jaboni. Judéia kaarabonia hojaki ida sidaji Arimatéia oniki. Jahana vani vakahiha ada José. Asohiki ida kidihojai. Binokhaki ida mahi Deus ija'ari hahavi-ra va'ora vaka'da'divini. Jesu-ra kajari'dariki ada. Vahoariha vaipohikia abinina vanofiha ada Jesus, Joséa ni-abinina binofipa'itxiki.
50 Havia um homem chamado José, membro do Conselho, homem bom e justo,
51 — ausente —
51 que não tinha consentido na decisão e no procedimento dos outros. Ele era da cidade de Arimatéia, na Judéia, e esperava o Reino de Deus.
52 Hari. Pilatos kania okha'aha, bikanikharia'ihi ida Jesus aba'ona, bika'damahaja kaimoni.
52 Dirigindo-se a Pilatos, pediu o corpo de Jesus.
53 Oniaroa, ava akasanakhamaki kania okha'ianaha, biani'ihi ida Jesus aba'ona, bikarafoa'ihi makari jahakia. Ka'damahi ibavinia biavikha'ihi. Ja'di hodijama'oki bodinia biobaiha'ihi ida Jesus aba'ona. Khorahaja'diniki ida ja'di hodijama'oki.
53 Então, desceu-o, envolveu-o num lençol de linho e o colocou num sepulcro cavado na rocha, no qual ninguém ainda fora colocado.
54 Hari. Safini ajorana vakadi'akoiri kama'dani viahania vaka'dama'aha ada Jesus.
54 Era o Dia da Preparação, e estava para começar o sábado.
55 Avikhamaniha adani jaboni gamo Galiléia kaarabonia, aba'oia biavi'oiki ibavini-ra vanoki'aha. Vanoki'ihi ida Jesus aba'ona niha vani'a'avini biobaivini.
55 As mulheres que haviam acompanhado Jesus desde a Galiléia, seguiram José e viram o sepulcro, e como o corpo de Jesus fora colocado nele.
56 Naothinia vajoi'aha gora vavahojaki kania. Vanakabodi'ihi ida basina fori hiki misaia, Jesus aba'ona-ra vakavamisaihavini kaimoni. Misai-ra vanakabodivini naothinia avakoiri'aha adani gamo. Deus kava'isohihi jiriki ida va'ora honariaja avakoirina kamahini.
56 Então, foram para casa e prepararam perfumes e especiarias aromáticas. E descansaram no sábado, em obediência ao mandamento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.