João 9

Paumarí NT (PAD_WBT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Hari. Oniaroa, adahana kaba'i ada Jesus, makhira kamaodorohaki-ra noki'aha. Kamaodorohana vani 'banara ada.
1 Enquanto caminhava, Jesus viu um homem cego de nascença.
2 Jesus ipohina vanana'dohi'aha: —Jesus, niha nimanira ada makhira 'banana kamaodorohana namithaki? Asohirini mani ida kidihojai kanamaodorohana hija? Kidiabi'i, kidiamia vihiki vakadihojai asohirini mani ida kanamaodorohana hija?
2 Seus discípulos perguntaram: “Rabi, por que este homem nasceu cego? Foi por causa de seus próprios pecados ou dos pecados de seus pais?”.
3 Jesua bigathani'ihi ida vakadina'dohi: —Iniani, ni-hojai asohirikia bikanamaodorohariha ada. Ni-kidiabi'i, kidiamia khama vakadihojai asohirikia bikanamaodorohaki. Kamaodorohana mani ida Deua bianaihotavini ija'aria vanokivini hija bana. Deus ka'oa bikaabokaki hida makhira nokho 'ba'dani-ra anavagahavini.
3 Jesus respondeu: “Nem uma coisa nem outra. Isso aconteceu para que o poder de Deus se manifestasse nele.
4 Mahi oadani bada akhaniva hora karonaki kabadani-ra bada ani'avini. Joma bakibakini khani vani ni-ija'aria bikaabokajanaki ida kidibadani.
4 Devemos cumprir logo as tarefas que nos foram dadas por aquele que me enviou. A noite se aproxima, quando ninguém pode trabalhar.
5 Ija'ari vakadiania ohojana oadani onavagaki fori hiki ida ija'ari kava'ibodivarani.
5 Mas, enquanto estou aqui no mundo, eu sou a luz do mundo”.
6 Vara nina naothinia, Jesua bikathorari'ihi ida arabo namani, binakabodihadihahi ida i'bana namia. Biraviso'ihi ida ka'baka'bani makhira nokho 'ba'dani asafini namania.
6 Depois de dizer isso, Jesus cuspiu no chão, misturou a terra com saliva e aplicou-a nos olhos do cego.
7 Bini'aha: —Okha'a ja'di khorahaki kapahani kania Siloé onikia mahija inokhoni-ra isokovini — bini'aha. Ariathia Siloé onini ida ‘Karonahi hina’. Hari. Okha'aha ada makhira, bisoko'ihi ida nokho. Nokho avagaha'ini vani joi'aha.
7 Em seguida, disse: “Vá lavar-se no tanque de Siloé” (que significa “enviado”). O homem foi, lavou-se e voltou enxergando.
8 Bivahojaki gora maakarini kaija'arinia vanoki'aha ada makhira kamaodorohajanarina. Hi'ada jiniro-ra kanikhariabakhiavini vanokiki ni-kamaodorohajanaki. Vaabono vakanana'dohikhama'aha: —Ada vani mani jiniro kanikhariabakhiava abono ada?
8 Seus vizinhos e outros que o conheciam como mendigo começaram a perguntar: “Não é este o homem que costumava ficar sentado pedindo esmolas?”.
9 Vahoariha vani'aha: —Ha'a, ovani oa ada. Vahoariha vani adani vakhaniha: —Iniani. Ovari hiriha ada. Ovari nokiana fori hiki ada. Makhira kamaodorohajanariki va'ora ni'aha: —Ha'a, hovani jiniro kanikhariava abono niavaha ho.
9 Alguns diziam que sim, e outros diziam: “Não, apenas se parece com ele”. O mendigo, porém, insistia: “Sim, sou eu mesmo!”.
10 Vanana'dohi'aha: —Nihaniki vania inokhoni avagaha'ia?
10 “Quem curou você?”, perguntaram eles. “O que aconteceu?”
11 Va'ora ni'a'aha: —Hi'ada makhira Jesus onikia binakabodihadihahi ida i'bana namia, biraviso'ihi ida ka'baka'bani onokho 'ba'dani asafini namania. Hora honariavini hi'iki Siloé ibavi onikia ookhana, onokho-ra osokohavini. Hari. Ookha'ihi, onokho-ra osokovini naothinia jorakia avagaha'ihi hida onokho 'ba'dani.
11 Ele respondeu: “O homem chamado Jesus misturou terra com saliva, colocou-a em meus olhos e disse: ‘Vá lavar-se no tanque de Siloé’. Eu fui e me lavei, e agora posso ver!”.
12 Vanana'dohiha: —Ada hanaja vania hojaha? —Ni-oogajanaki — va'ora ni'a'aha.
12 “Onde está esse homem?”, perguntaram. “Não sei”, respondeu ele.
13 Hari. Oniaroa, avavikha'aha ada makhira kamaodorohajanariki farisio vakadiania.
13 Então levaram aos fariseus o homem que havia sido cego,
14 Hari. Judeus kaija'ari vakadi'akoiri kamahini vani Jesua binakabodija ida i'bana namia, bianaihota'iki jaboni ada makhira kamaodorohaki.
14 pois foi no sábado que Jesus misturou terra com saliva e o curou.
15 Farisio maina vanana'dohiha ada makhira: —Nihaniki vania bianavagahaja ida inokhoni 'ba'dani? Va'ora ni'a'aha: —Biraviso'iki ida ka'baka'bani onokho 'ba'dani asafini namania. Osokovini naothinia avagaha'ihi hida onokho 'ba'dani.
15 Os fariseus encheram o homem de perguntas sobre o que havia acontecido, e ele respondeu: “Ele colocou terra com saliva em meus olhos e, depois que eu me lavei, passei a enxergar!”.
16 Farisio vaipohirikia vani'aha: —Akajari'daki ida kamaodorohaki-ra anaihotaki Deua bikaronavini. Ni-bivakaajiki hida akadi'akoiri kamahini. Bikajoniki ida Deus kahonari jiriki. Farisio vahoariha vani adani vakhaniha: —Makhira hojai asohirikia kabadanibakhiaki hira vaha; ni-bikaabokaki vaha hida badani danoki afobakhia — vakhaniha. Vahoariha vajari'daki, vahoariha vani adani ni-vajari'daha.
16 Alguns dos fariseus disseram: “Esse homem não é de Deus, pois trabalha no sábado”. Outros disseram: “Mas como um pecador poderia fazer sinais como esse?”. E havia entre eles uma divergência de opiniões.
17 Farisioa vanana'dohi'ianaha ada makhira: —Kadavarani hiki ada inokhoni 'ba'dani-ra anavagaha'iki. Nahina mani ida Jesu-ra ikava'ibodivaranivini hija? —Deus athi namoniva abono mani ada okava'ibodivaranira — va'ora ni'a'aha ada makhira.
17 Os fariseus voltaram a perguntar ao homem que havia sido cego: “O que você diz desse homem que o curou?”. “Ele deve ser profeta”, respondeu o homem.
18 Judeus kaija'ari vanava'isohiva abonoa vakajari'da'ihi ida makhira kamaodorohana. Kidiabi'i, kidiamia vaathi-ra vakamitharavini oadani vakajari'daki ida vara abono-ra vani'avini, oniani ida va'ora vakaboa'ivini hija.
18 Os líderes judeus se recusavam a crer que ele havia sido cego e estava curado, por isso mandaram chamar os pais dele
19 Avakhanoha adani kidiabi'i, farisio va'ora vanana'dohi'aha: —Avakadisai mani hada? Tanana vani kamaodorohara hada avakadisai? Nihaniki vania hidakaba'i avagaha'ia hida nokho 'ba'dani?
19 e perguntaram: “Ele é seu filho? Ele nasceu cego? Se foi, como pode ver agora?”.
20 Kidiabi'i va'ora ni'a'aha: —Aogaki hada akadisai hina. Aogaki jaboni ida banini hi'ina tanana nokho 'ba'dani vagaharini.
20 Os pais responderam: “Sabemos que ele é nosso filho e que nasceu cego,
21 Ni-aogaki hida niha ninini nokho 'ba'dani avagaha'ini. Ni-aogaki jaboni ada nokho 'ba'dani anavagahani hi'iki. Ni-isai hijanaki. Vanana'dohi bana mahija a'onira nanamithavini hana hina bianavagahavini ida nokho 'ba'dani.
21 mas não sabemos como pode ver agora nem quem o curou. Ele tem idade suficiente para falar por si mesmo. Perguntem a ele”.
22 Makhira kaabi'i, kaamia va'ora vifiniki adani vakadija'ari vanava'isohiva abono, oniani ida avigaravini vakahivini hija. Mahi 'bo'dakari judeus kaija'ari vanava'isohiva abono vaabono vara vakani'akhamajoravini: —Deu-ra vara ani'avini kagorania aakakojava ida ija'ari Jesu-ra kajari'dariki, Cristo hina-ra kahiki — vakhaniha, oniani ida kamaodorohajanariki kaabi'i akojahi vihina-ra vifinivini hija,
22 Seus pais disseram isso por medo dos líderes judeus, pois estes haviam anunciado que, se alguém dissesse que Jesus era o Cristo, seria expulso da sinagoga.
23 oniani ida vakadina'dohi vagathaniravini hija. Va'ora vani'aha: —Isai hijanariha ada akadisai. Vanana'dohi bana ida namitha'iki kidiania.
23 Por isso disseram: “Ele tem idade suficiente. Perguntem a ele”.
24 Oniaroa, vahonariaha ada kamaodorohajanariki o'oi'ianana vakadiania, vani'a'aha: —Deua mitha bini'aki hida kadavarani. Varani ka'oa hinia kavarani bana akadiania. Aogaki ada makhira ira anaihotaki hojai asohirikia kabadanibakhiana — vani'aha.
24 Então, pela segunda vez, chamaram o homem que havia sido cego e lhe disseram: “Deus é quem deve receber glória por aquilo que aconteceu, pois sabemos que esse Jesus é pecador”.
25 Va'ora ni'a'aha ada makhira: —Oogariha ada hojai asohirikia kabadanina kabadanirina. Oogaki ida okamaodoroha'ina. Oogaki hida onokho 'ba'dani-ra anavagaha'avini — va'ora ni'a'aha ada makhira.
25 “Não sei se ele é pecador”, respondeu o homem. “Mas uma coisa sei: eu era cego e agora vejo!”
26 Vani'a'aha: —Nahina mani ida binamonaha'ia kadania? Nihaniki vania inokhoni 'ba'dani-ra anavagahara ada? — vanana'dohi'ianaha.
26 “Mas o que ele fez?”, perguntaram. “Como ele o curou?”
27 —A'onira onanamithavini hi'iki ida. Ni-avakamithavini avanofiki. Nahina mani ida avakamitha'ianavini avanofivini hija? Avanofimanija koda ida kidipohi avihini?
27 “Eu já lhes disse!”, exclamou o homem. “Vocês não ouviram? Por que querem ouvir outra vez? Por acaso também querem se tornar discípulos dele?”
28 Avakaihamahi'aha. Varani jaharikia vara vani'a'aha ada makhira: —Ivani inaabaki ida hi'ada makhira athi. Harivani anaabaki ida Moisés kohana athi.
28 Então eles o insultaram e disseram: “Você é discípulo dele, mas nós somos discípulos de Moisés!
29 Aogaki ida Deus Moisés kohana-ra vara ni'a'bo'davini. Ni-aogapa'itxiki ada Jesus oniki. Ni-aogaki ada hi'ada makhira hanajaja khana — vakhani'aha.
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas nem sabemos de onde vem esse homem”.
30 Va'ora ni'a'aha ada makhira: —Okava'ibodivaranikarahoki ida Deua bikaronavini avarigaravini. Hora anaihotavini kaba'i, ni-avarigaki ada Jesu-ra karona'iki.
30 “Que coisa mais estranha!”, respondeu o homem. “Ele curou meus olhos e vocês não sabem de onde ele vem?
31 Aogaki ida ija'ari hojai asohirikia kabadanibakhiaki, ni-Deua bino'aki nahina bikanikhariakia. Ija'ari Deu-ra vava'ihahi, athi naabani hihi jaboni, oniani ida nahina bikanikhariakia Deua bino'avini hija.
31 Sabemos que Deus não atende pecadores, mas está pronto a ouvir aqueles que o adoram e fazem a sua vontade.
32 Hahavi amonahani naothinia ni-nahina bikamitha'iaki kaho ida ija'ari tanani kamaodorohaki-ra anaihotaki varani hini. Ija'aria ni-vakaabokaki hida badani. Hidakaba'i Jesus vani ada onokho 'ba'dani-ra anaihota'ara.
32 Desde o princípio do mundo, ninguém foi capaz de abrir os olhos de um cego de nascença.
33 Deus kania kharara vaha ada makhira hora anaihota'iki; ni-bikaabokaki vaha ida kidibadani danoki — va'ora ni'a'aha ada makhira.
33 Se esse homem não fosse de Deus, não teria conseguido fazê-lo.”
34 Vani'aha: —Ivani itanani kari hojai asohirikia ikabadaniha'oadahaki i. Ni-jahaki ida haria ika'ojomo'ivini-ra ikaijo'avini — vani'aha. Oniaroa, avakakoja'aha, Deu-ra vara vani'avini kagorania ajihina vahonaria'aha.
34 “Você nasceu inteiramente pecador!”, disseram eles. “E quer ensinar a nós?” Então o expulsaram da sinagoga.
35 Hari. Oniaroa, Jesua bikamithahi ida makhira akojahi hina varani hini, binako'dihaha, bikaraga'aha, binana'dohi'aha: —Ivakaijokamanira ada ija'ari hahavi ka'aajo?
35 Quando Jesus soube do que havia acontecido, procurou o homem e lhe disse: “Você crê no Filho do Homem?”.
36 Makhira bini'aha ada Jesus: —Hora nanamitha'a bana hana hina mahija ovakaijokavini.
36 “Quem é ele, senhor?”, perguntou o homem. “Eu quero crer nele.”
37 Jesua bini'a'aha: —Inoki'iki ada. Ovari ada ira vara ni'ara.
37 Jesus respondeu: “Você o viu, e ele está falando com você!”.
38 —Kodika'da'di, ira ovakaijokaki ho — niha ada makhira, Jesus viaha kajo'atharari'ina, bikanamasivi'aha.
38 “Sim, Senhor, eu creio!”, declarou o homem. E adorou a Jesus.
39 Niha ada Jesus: —Hora rakhaki ija'ari vakadiania ija'ari kahojai jahani jaharini-ra onanokiavini, va'ora onasohira kaimoni. Oniania oanavagahaja ida ija'ari kamaodorohaki nokhoni 'ba'dani. Ija'ari oathi-ra kajonivini mani ida nokhoni 'ba'dani vagahariki fori nihani hija.
39 Então Jesus disse: “Eu vim a este mundo para julgar, para dar visão aos cegos e para fazer que os que veem se tornem cegos”.
40 Jesus maakarina vahojaha adani farisio, vakamitha'ihi ida kidivarani, vanana'dohi'aha: —Kadavarani hiria koda ida akamaodorohana jaboni?
40 Alguns fariseus que estavam por perto o ouviram e perguntaram: “Você está dizendo que nós somos cegos?”.
41 Jesus va'ora ni'a'aha: —Avanokhoni 'ba'dani vagaharija vaha; hojai asohirikia avakahojaini kaba'i, Deua bina'biramanihi vaha hida avakadihojai asohiriki. Avakamaodoroharini-ra avakahivini mani ida avakadihojai asohiriki Deua bina'biraravini hija bana.
41 “Se vocês fossem cegos, não seriam culpados”, respondeu Jesus. “Mas a culpa de vocês permanece, pois afirmam que podem ver.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.