Atos 23
Paumarí NT (PAD_WBT) vs NVT
1 Hari. Paulo va'ora vada ni'aha adani judeus kaija'ari vanasohiva abono vavaka'da'diva vajoroniki, va'ora ni'a'aha: —Oigamina, ohokina oadani ni-bada oni'a'iaki kaho ida ova'i kaabanahahani hora kaabaniki. Ova'i bodini Deua binokiki ida kodihojai asohiki. Ni-bada oni'aki ida hojai Deua bivajahariki.
1 Paulo olhou fixamente para o conselho dos líderes do povo e disse: “Irmãos, tenho vivido diante de Deus com a consciência limpa”.
2 Sasidotxi vakadika'da'di va'ora ni'aha adani Paulo maakarina vahojaki: —Vakapata oni Paulo bodi.
2 No mesmo instante, o sumo sacerdote Ananias ordenou aos que estavam perto de Paulo que lhe dessem um tapa na boca.
3 Pauloa bini'aha ada sasidotxi vakadika'da'di Ananias oniki: —Deus athi-ra avanaabavini-ra ikahi'badaraki i. Deus ira kapataki i bana. Deus kava'isohihi jiriki hirihi ida ija'ari kabadani ogavaharini kaba'i kapatahi hini. Oniaja ivithariki, iogaja kaimoni ida kodibadani. Iogaravini kaba'i kapatahi ohini-ra ivahonariahi'iki i. Kapatahi ohina-ra ivahonariahivini mani ida Deus kava'isohihi jiriki-ra inaabaravini hija. Inaabavini ikahivini kaba'i, ni-inaaba'iki ida va'isohihi jiriki — niha ada Paulo.
3 Então Paulo lhe disse: “Deus o ferirá, seu grande hipócrita! Que espécie de juiz é o senhor, desrespeitando a lei ao mandar me agredir dessa forma?”.
4 Vahoariha Paulo i'oaria vahojakia vani'aha: —Ni-jahaki ida sasidotxi vakadika'da'di athi-ra ianaabosivini athii jaharikia. Deus kahonai abono ada — vakhaniha.
4 Os que estavam perto de Paulo lhe disseram: “Você ousa insultar o sumo sacerdote de Deus?”.
5 Paulo va'ora ni'aha: —Oigamina, ni-oogaki ada vara niki sasidotxi vakadika'da'di hina. Oogaja vaha; ni-nini vara ovani'aki vaha — niha ada Paulo. Deus athi kapapirania hojaki ida kaabanahi athini:
5 “Irmãos, não sabia que ele era o sumo sacerdote”, respondeu Paulo. “Pois as Escrituras dizem: ‘Não fale mal de suas autoridades’.”
6 Hari. Paulo va'ora noki'aha adani judeus kaija'ari vanasohiva abono vavaka'da'diva. Vahararana vahojamaniha adani farisio. Vahojamaniha jaboni adani sadosio. Pauloa biogaki ida farisio sadosio khama vaabono avakanaathidanoararikhamavini hiki ija'ari kohana ahokini ahokirini kavaranihia, oniani ida athi 'barakia Paulo va'ora ni'avini hija: —Oigamina, farisio mani ho. Farisio vihiki adani kodiabi'i, kodi'arahoda. Deus ija'ari-ra anahokivini-ra okajari'daravini mani ida hida hora avagathivini hija, hora avanaathidanoararivini hija — niha ada Paulo.
6 Sabendo Paulo que alguns membros do conselho dos líderes do povo eram saduceus e outros fariseus, gritou: “Irmãos, sou fariseu, como eram meus antepassados! E estou sendo julgado por causa de minha esperança na ressurreição dos mortos!”.
7 Paulo kavarani-ra vakamithaha adani ija'ari vanava'isohiva abono, vaabono vakanapitakhama'aha. Kama'da'ihi ida farisio, sadosio khama vaabono vaakaihamahikhama'avini.
7 Quando Paulo disse isso, o conselho se dividiu, fariseus contra saduceus,
8 Sadosio vakadivarani hiki ni-hojaki ida Deus ibavi kaija'arini. Vakadivarani hiki jaboni ija'ari abinika'oani, abinini naothinia khajanarini. Ni-nahina hojaki, ni-abonoi hojaki, ni-ma'onahai hojaki. Nimania ida sadosio vakadivarani. Hoarihaki ida farisio vakadivarani. Vakajari'darihi ida abonoi hojani, ma'onahai hojani, Deus ibavi kaija'arini hojani. Nimania ida farisio vakadivarani.
8 pois os saduceus afirmam não haver ressurreição, nem anjos, nem espíritos, mas os fariseus creem em todas essas coisas.
9 Hari. Vaathi 'barakia vaabono vaakaja'oriakhama'aha. Vigaamanani'aha adani judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono, va'oaniaro farisio vihiki vara vakhanidanoki'aha: —Ni-jaharikia kabadaniki hada makhira. Deus ibavi kaija'arinia vahabini vara bini'a'iki ada Paulo. Ma'onahaia vahabini vara bini'a'iki ada. Ni-aogaki. Hari'a Deu-ra anajaharihariki fori arihiva.
9 Houve grande alvoroço. Alguns dos mestres da lei que eram fariseus se levantaram e começaram a discutir energicamente. “Não vemos nada de errado com este homem!”, gritavam. “Talvez um espírito ou um anjo tenha falado a ele!”
10 Hari. Vaabono vakava'ijokojokokhamaka'oa'aha adani farisio, sadosio vihiki khama. Sorara vakadika'da'dia bifiniki ida Paulo-ra vana'bararaharahavini. Va'ora honariaha adani sorara: —Paulo vakadiania avikhami'a mahija Paulo-ra avarakava'ijoavini. Agorana avisa'iana o Paulo.
10 A discussão ficou cada vez mais violenta, e o comandante teve medo de que Paulo fosse feito em pedaços. Assim, ordenou que os soldados o retirassem à força e o levassem de volta à fortaleza.
11 Hari. Joma vani Pauloa binokiha ada kidika'da'di Jesus i'oaria gaana. Jesua bini'a'aha ada Paulo: —Paulo, hari'a ofini. Va'ora vara ini'avini hi'iki hida omonina hihida Jerusaléa. Roma sidaji maina bana vara ivani'aki hida bana omonina — Jesua bini'aha ada Paulo.
11 Naquela noite, o Senhor apareceu a Paulo e disse: “Tenha ânimo, Paulo! Assim como você testemunhou a meu respeito aqui em Jerusalém, deve fazê-lo também em Roma”.
12 Hari. Ka'afokajomani vajoroni'aha adani judeus kaija'ari vahoariha. Vaabono vakanaaminakhamavini hiki Paulo-ra vanaabinivini-ra vanofivini. Vani'aha ada Deus: —Deus, jokoa ira anava'iponi'imarinirihi. Ikamithaki hida ariabono akanaaminakhamavini. Paulo abinirina oadani jokoa a'bairihi, ni-nahina-ra a'aviki jaboni — Deu-ra vani'a'aha.
12 Na manhã seguinte, alguns judeus se juntaram para conspirar, jurando solenemente que não comeriam nem beberiam antes de matar Paulo.
13 Hiva'oani vakaabinina-ra vanofiki 40 vihiki vaipohina.
13 A conspiração envolveu mais de quarenta homens.
14 Oniaroa, avikha'aha, va'ora vanava'isohira kaimoni adani sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vanava'isohiva abono vihiki. Va'ora vani'aha: —Paulo-ra anaabiniravini oadani jokoa a'bairihi, ni-nahina-ra a'aviki. Ni-Deu-ra anava'iponi'imariniki bana ada. Anaabinimaniki bana ada Paulo.
14 Foram aos principais sacerdotes e aos líderes do povo e lhes disseram: “Juramos solenemente, sob pena de castigo divino, que não comeremos nem beberemos antes de matar Paulo.
15 Sorara vakadika'da'di vakadiania avaathini-ra vakarona bana mahija Paulo-ra vavikhavini avakadiania. Vakorijanaha bana ada sorara vakadika'da'di. Vani'a bana:Vani'a bana. Hari. Jokoa kaikahiriha ada hida. Khana kaba'i vani anaabiniki bana ada — vakhaniha adani vakaabinina-ra vanofiki.
15 Agora peçam, vocês e o conselho dos líderes do povo, que o comandante traga Paulo de volta ao conselho. Finjam que os senhores desejam examinar o caso com mais detalhes. Nós o mataremos no caminho”.
16 Oniaroa, Paulo kabihadia bikamithahi ida varani Paulo-ra vanaabinivini-ra vanofivini. Sorara vagorana okhaha, okhajakosiha, Paulo-ra kanamoni'aha.
16 Contudo, o sobrinho de Paulo, filho de sua irmã, soube do plano deles e foi à fortaleza contar a seu tio.
17 Paulo-ra kanamonivini naothinia Pauloa bibaranahaha ada sorara, hi'ada va'ora honariafiahaki adani 100 vihiki vaipohina. Pauloa bini'aha: —Iosami bana hada hihada imakhinava avakadika'da'di kania mahija omonina-ra vara vani'a'avini — niha ada Paulo.
17 Então Paulo mandou chamar um dos oficiais romanos e disse: “Leve este rapaz ao comandante. Ele tem algo importante para lhe contar”.
18 Sorara bigathiha ada Paulo kabihadi, biosami'aha kidika'da'di kania. Bini'aha: —Hi'ada Paulo cadeia kabodinia hojaki hora baranahaki. Hora honariavini ovikhavini kadania hada imakhinava. Binofiki vara ira ni'avini — bini'aha.
18 O oficial o levou ao comandante e explicou: “O preso Paulo me chamou e pediu que eu trouxesse ao senhor este rapaz, pois ele tem algo a lhe contar”.
19 Sorara vakadika'da'dia biagathihi ida imakhinava sa'a, biavikhamipa'itxi'aha, vahoariha vakamitharia kaimoni ida vakadivarani. Binana'dohi'aha: —Nahina mani ida hora inanamithavini hini inofija bana?
19 O comandante tomou o rapaz pela mão e o levou à parte. “O que você quer me dizer?”, perguntou.
20 —Hi'adani judeus kaija'ari vavaka'da'diva vaabono vakanaaminakhamavini, ira vakanikhariavini bana Paulo-ra avarisaja kaimoni judeus kaija'ari vanasohiva abono vavaka'da'diva vakadiania. Ira vani'aki bana adani:Nimania bana ida ira vakorijanahavini athini.
20 O sobrinho de Paulo respondeu: “Alguns judeus pedirão que o senhor apresente Paulo diante da reunião do conselho amanhã, fingindo que desejam obter mais informações.
21 Hari'a bana ikamitha ida vaathi. 40 makhira vaipohina avahojaki hagihi vadinia Paulo-ra vanokhavini. Deu-ra vani'a'iki adani 40 vihiki vaipohina:Deu-ra vani'amani'ara adani. Hi'adani 40 vihiki vaipohina vanokhaki ida iathini-ra ikaronavini — niha ada imakhinava.
21 Não acredite neles. Há mais de quarenta homens emboscados para matar Paulo. Juraram solenemente, sob pena de castigo divino, que não comeriam nem beberiam antes de matá-lo. Estão de prontidão, apenas esperando sua permissão”.
22 Sorara vakadika'da'dia bigathani'ihi ida imakhinava athi: —Hari'a bana hoariha-ra nanamitha hora inava'isohivini hi'ikia. Oniaroa, bihonaria'aha ada imakhinava ajihi'ina.
22 O comandante despediu o rapaz e o advertiu: “Não deixe ninguém saber que você me contou isso”.
23 Hari. Oniaroa, sorara vakadika'da'di va'ora baranaha'aha adani sorara vi'bamiki. 100 vihiki vaipohina-ra va'ora vahonariafiahaki adani afo'bamakhama. Va'ora ni'aha: —Va'ora vahonaria adani 200 sorara vaipohina vakatarasaraki vaibavijahana. Va'ora vahonaria adani jaboni 70 sorara vaipohina vaibavijahana cavaloa vaadahaki kaimoni. Va'ora vahonaria jaboni adani 200 vaipohina vakasa'aiki vaibavijahana. Hihida joma 'bo'dahi'dahini ai vihira kaimoni adani sorara. Onofiki Paulo-ra avarisavini Cesaréia sidajia.
23 Então o comandante chamou dois de seus oficiais e ordenou: “Preparem duzentos soldados para partir a Cesareia hoje às nove da noite. Levem também duzentos lanceiros e setenta soldados a cavalo.
24 Va'ora vanaibavijaha bana adani cavalo vi'bamiki Paulo va'ora vaadahaki kaimoni. Paulo-ra avakadava'ajahaki bana, arabo vaka'da'diva Félika oniki kania avisa'a — va'ora ni'aha adani sorara vi'bamiki.
24 Providenciem um cavalo para Paulo e levem-no em segurança ao governador Félix”.
25 Va'ora honariavini naothinia sorara vakadika'da'dia binajirihi ida athi avavikhaki kaimoni. Papira athinia bini'aha:
25 Em seguida, escreveu a seguinte carta ao governador:
26 —Papira jirini-ra namonahaki onina Cláudio Lísias. Félika, ivaniti. Ivani akadiarabo vaka'da'diva jahaki i.
26 “De Cláudio Lísias ao excelentíssimo governador Félix. Saudações.
27 Okaronavini hiki hida oathi kapapirani ira onava'isohivini hiki ida Paulo varani hina. Judeus kaija'aria vagathi'iki ada Paulo, vanaabinikamari'iki ada. Hoariha hora nava'isohivini Roma sidaji kaija'ari hina, oniani ida Paulo-ra aakava'ijoavini hija, kodisorara khama.
27 “Este homem foi capturado por alguns judeus que estavam prestes a matá-lo quando cheguei com meus soldados. Ao ser informado de que ele era cidadão romano, transferi-o para um lugar seguro.
28 Oogavini onofiki ida Paulo-ra avanaathidanoararivini nahina hini, oniani ida judeus kaija'ari vanasohiva abono vavaka'da'diva vaviaha Paulo-ra aavikhavini hija.
28 Então levei-o diante do conselho supremo dos judeus para investigar o motivo das acusações.
29 Okamitha'iki ida Paulo-ra avanaathidanoararivini, oniani ida badani asohiriki-ra bada ni'aravini aogavini hija. Ni-jahaki ida cadeia hojana ovahonariahivini. Ni-jahaki ida abinina ovahonariahivini jaboni. Ni-bikajoniki ida Roma sidaji kaka'da'dini kava'isohihi. Judeus kaija'ari vakadiva'isohihi jiriki vani ida Pauloa bikajonivini vakahija vakadija'ari vanava'isohiva abonoa.
29 Não demorei a descobrir que ele era acusado de algo relacionado à lei religiosa, sem dúvida nada que justificasse a pena de morte ou mesmo a prisão.
30 Hari. Hoariha hora kanamonivini hiki ida judeus kaija'ari vakadivarani, Paulo-ra vanaabinivini-ra vanofivini, oniani ida kadania Paulo-ra okaronavini hija. Va'ora onava'isohi'iki adani Paulo-ra avanaathidanoarari'iki kadania avikhana, vakadivarani ikamithaja kaimoni. Hari ida vani oamani kodivarani vara ira oni'avini hi'iki.
30 Fui informado, porém, de uma conspiração para matá-lo e enviei-o de imediato ao senhor. Também informei aos acusadores que devem apresentar suas denúncias diante do senhor”.
31 Oniaroa, sorara vanaaba'ihi ida vakadika'da'di athi. Paulo-ra avanikha'aha. Joma vania ai vavaniha'aha, Antipátride sidajia avavikha'aha.
31 Naquela noite, os soldados cumpriram as ordens que haviam recebido e levaram Paulo até Antipátride.
32 Ka'afokajomani avajoi'aha adani sorara vaadahaki vagorana Jerusaléa hojakia. Sorara vaacavalokia avisa'aha ada Paulo.
32 Voltaram à fortaleza na manhã seguinte, enquanto a cavalaria prosseguiu com ele.
33 Cesaréia sidajia avavikhaha, avavakhano'aha. Arabo vaka'da'diva-ra vano'a'aha papira jirikia, Paulo-ra avarakha'aha jaboni kidiania.
33 Quando chegaram a Cesareia, apresentaram Paulo e a carta ao governador Félix.
34 Arabo vaka'da'diva vada bini'ahi ida papira jirini athini, Paulo-ra nana'dohi'aha: —Hana hini arabo kaija'arini mani i? —Cilícia kaaraboni kaija'arini mani ho — niha ada Paulo.
34 O governador leu a carta e perguntou a Paulo de que província ele era. “Da Cilícia”, respondeu Paulo.
35 —Vakaikahiki bana adani ira avanaathidanoarariki, avakadivarani-ra okamithaki bana ho. Oniaroa, va'ora honariaha adani sorara Paulo-ra avakadava'avini. Vanahojaha'aha ada Paulo gora karahoa. Iroji kohana gorana ida bivahoja'ia.
35 “Ouvirei seu caso pessoalmente quando seus acusadores chegarem”, disse o governador. Em seguida, ordenou que Paulo fosse mantido na prisão do palácio que Herodes havia construído.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.