Mateus 21

Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nuhur susa Jerusarem mandap pe Betpasi aptei oh Orip yei duup oh kotpa. Kotperhan Jisas oh nuhurnong
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 Gin mama yot han gut gar apteinong moh sonmur. Susa wandeiyaoh donki bap iman oh ambop dumat pati hatiprohemur. Imat paptihan ambop arpima ambopdapat marim poprinmur.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Gut popriper ihaptin We. Gut kinmatper ihapti naporiyahanoh gut Es. Hanipyah ohe tamreindin tit pato rim ambur pisaptimur potinmur. Potperhan Ihan pisona napotiprohemur por ihitnongri darhengop.
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Donki ambur son por ma darhetip oh rih propet Got ohe meng ma rishe han ihir tit han ohe rim ma brak matip meng oh dam ha tarpatinoh rim darhetipmur.
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 Rim ma brak matip meng oh mamarumur.
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Jisas oh ihitnong meng por darhetporhan ihit arpin susa orhe por mengnong ama ihtipa oh.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Ihama donki bap iman ambura popringopa. Poprisa itaite tei ohe an pati watah oh daphoma donki bap ohe kom tei andeh itperhan Jisas oh rus tongnoma sangop.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Tongnom saporhan kuuhan gon ihir kat ihir iraire tei ohe watah oh daphoma amam mar mandap kup en mat pisangopa; kat ihir irat tup hemara popris mandap dap ohe tei tonggamar ha sonoh rim en mat pisangopa.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 En mat pisapti Jisas ohnong mutuhnong mara kuuhan nuhur bosnong haya komnong haya hama amam mat pihipa. Amam mar ma pihipa oh
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Imat amam mat pisusa Jerusarem ap mutuhnong kotperhan ama ap mutuh kuuhan ihir gonsi sein bupang rima Mohwa. Kinhatin han mimat popriptio rima sein bupang ringopa.
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Sein bupang ritperhan ihir Gur mama han ohnong hanhanda. Mohra Jisas orhormur. Mong Gariri Nasaret apteidapat Got ohe mengsi apripat han propet ohmur ihir gipongopa.
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Gahan Jisas ohsi nuhur Got ohe ap yawar royaoh ihir apris Got ohnong apin ohe apop erer oh tamohoptingopa. Tamohoptihan Jisas oh Gur mama tamohopti moh kat pe gapah haptimur pora ner tamohopti teio opa orhe gon mani rim yawar deipti teio oh gonsi eipreher hamat asar pisongop. Pisusa Gin tamohopti han bap gur gonsi kot rona por okmat kot teinong darhengop.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Darherpat Ma brak matpa meng moh dahatinmur. Got oh potporhan ma brak matpa oh Got oh Map moh norhe ap ohoh ihan gur mapnong moh Got orhorsiwi mengrin apmur porinmur potporhan propet ihir brak matpamur. Ihat paten ap orhora; gur gapah ham tandur sus kwei tem tremapti ap tem hatin deiptimur por indeingop.
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Indeipat oh ap ohor patin kin kwisi hano buh ersi hano ihir ohe patnong maraperhan oh yah mat pisangop.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Yah mat pisaporhan brer ihir wamara Depit ohe puh yah nahatin han moh wes apiro por amam deiptin Got ohe ap yawar hanat bok han ire duuptei hano sawa meng am hapti hano ihir Jisas ohe sik hat pati han ihirnong ma yah mat pisao brer ire amam deiyao ohnong wamara ihir heisup deingopa.
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Heisup mara Brer ihir imat Jisas ohnong armi matiprio daham Jisas ohnong Go mama brer ihir gonong armi nahatperhan go amram ihirnong Gur nohnong armi nahatipri por baso na porda pongopa. Potperhan oh Nohhe amrat patwa. Gur ma brak matip meng moh sam na dahaptida. Ma brak matip meng oh mamaru hat patmur. Got nohnong hanip yah ihir na armi nahayahan noh brer doko brer non daptio ihirnong norhornong armi nahatin dasi matporhan ihir norhornong armi nahatiprimur potporhan ma brak matip meng oh gur sama na dahaptida. Gin ameng ohnong dam tima tei moh noh baso potiprohda pongop.
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Ihama nuhur ap mutuh oh mandama Betani apteinong susa timdipa.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Timorimdapat kutkutwi masas it ap mutuhnong sapti mandap oh Jisas oh pahoh hangop.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Pahoh ham sus wandeioh irat pik irat kai hatin mandap manggap oh patgop. Pathan Jisas oh Rinsi hat pat moh dam pat ma hapat daham kapom diporim wamar sangop. Sus wandeioh dam timbas rinwi patgop. Rinwi pathan oh Gin irat moh dam eimat na timapramur potporhan asut orhor gathat hangop.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Gathathan orhe namgit napisapat han nuhur wamara Epe. Irat moh kindeirit kapkap gathat por dahamtipa.
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Por dahamtiperhan oh Noh arpin meng napotiprohmur. Gur Got ohnong Ohwi imtin hatin hanwa daham tit dawi hapti nohe gar han mama imat hatin mat orhor indeiprimur. Nohe mama gar imat han mohwi basmur. Gur Gin yei go tunggosher wasa tom hru dahnong wayonmur poriyahanoh ama tit dawi ham poriya gurnong oh Got oh imtin ina dasi nahatiprohmur.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Gur Got oh inahatiprohwa dahat patimdapat dahandeiyahan arpin orhor inahatiprohmur napongop.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Gahan nuhur Got ohe ap yawar doho dahnong rosa Jisas oh meng am nahangop. Am nahapatin Got ohe ap yawar hanat bok han ire duuptei hano rotu ap wamat pati han pohono ihir aprisa Go nih ohe mengtei go ihat son naporit ihat sapat por dahandeingopa.
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Por dahamtiperhan oh Ihan Nohe ma dahah menghe gurnong dahanahatpor. Nohe ma dahanahatiproh meng oh na naporiyahanoh nohhe gure ma dahanahaya meng oh na napotiprohmur.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Nohe ma dahanahatiproh dahah meng oh mohmur. Jon ohe tom ma patirisuh oh hanip ihir Gin Jon go tom patitinmur potperhan tom patirisuhda da Got orhe mengtei tom patirisuh. Gur kiano dahaya. Ritina por dahandeingop. Por dahamtiporhan ihir Dir kian meng potiprohe. Dir hanip ire mengtei tom patirisuhmur potperda da Got orhe meng tei tom patirisuhmur potper. Diroh Got orhe mengtei tom patirisuhmur riyahanoh Jisas oh Gur ihan kianorim ohe mengnong amram na dindeishe napotiprohkin.
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Dir hanip ire mengtei tom patirisuhmur poriyahanoh kat han maihir Got ohe darhetip propet ma hapat dahat pati tei ohoh ihan dir hanip ire mengtei tom patirisuhmur poriyahan ihir dirnong garnaham nitiprohekin. Ihan dir de meng oh potiprohe. Ihan Nuhur hanhanmur potper gigoshangopa.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Gigosham Jisas ohnong nuhur hanhanmur pongopa. Potperhan Jisas oh Ihan gure nohnong ma dahanahaya menghe noh ama han ohe mengtei ihpatmur na napotiprohmur pongop.
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Ama ihir ameng oh Jisas ohnong dahamtiperhan Jisas oh gur mama paham mengnong moh aper dahatinmur.
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Tit han tit brer mon yotsi han hat patesuhri. Patdapat duuptei brer ohnong Gin go nohe tomhan ti nakapom sashenmur potipri.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Potporhan oh garham Noh na saprohmur ringopri. Ripat gahan komdapat da darhera Gin saprohmur rim kapom sangopri.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Gahan itap oh it tap meng orhor mon tit han ohnong Gin gohe nohe tomhan oh ti nakapom sashenmur potipri. Potporhan oh Yahwa noh saprohmur pongopri. Saprohmur ritip ohor na pipri. Ihtipari pongop.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Porpat Gin gur kiano dahaya. De brer oh itap ohe danong hatip por dahandeingop. Por dahamtiporhan ihir duuptei brer oh itap ohe danong hatipwa pongopa. Potperhan Jisas oh ama ohe tan oh Jon oh gurnong yah hat sashen ohe da oh namgitinmat apris namgitipmur. Namgitiporhan takis yan er mat daripti hano bisei saw hapti kuuo ihir wamara arpin napor ma hapat dahama iraire er hat sapti da oh mandama ohe meng amrama dimtipamur. Gurnong oh Jon ohe meng oh amrayao wandeiyao hatpa orhora; gur Gin dire ihapti da oh mandatpera na dahatpamur. Ihtin ohoh ihan ihir duuptei brer ohe da hatin hat patimura; gur kom brer ohe da hatin hat patimur. Duuptei brer ohe da hatin ma hat pati ihiroh ihirri Got ohe napapindin hrepnong hatin ina hat ma pati bap ihirmur pongop.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Porpat Parisio ihirnong Gin gur mama paham meng moh amratinmur.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Tit han tit mongsi han hat patesuhri. Patdapat tomhan amgap rang deim tomhan amgap itipri. Sara kasip doho hat mandapat tomhan marindin ohe watah mamen mat itipri. Dat sarpat ru kak paten ap oh dokap hatipri. Hat mandapat Gin gur wamat patenmur. Wamat patim kat gur dayao norhornong nasariyao ham wamat patenmur pora ire bes teinong mara oh wan mongnong pipri. Susa indipri.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Patin gahan tomhan wu ham kapotin haya tei mah orhe atamreipti kat han ihirnong Gin gur susa ru wamat pati han ihir gin nohe tomhan wu hatporhan kapot natakin ihan gur susa wanin oh nadar poprinmur por darhetipri. Darhetporhan ihir sangopari.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Saptin tomhan ru wamat pati han ihir nure tomhan moh gur nadatperim apriptida por nitnet pora kweisi suyao kawsi suyao mara sein deiyao war deiyao mar war deiya ihirnong it be darhetiri hangopri.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Imtirihan ru nita han oh bap it kat han ruumsan orhor darhetipri. Darhetporhan ihir saperhan rih ma matiriru mat orhor matiri hangopri.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Matirihan Gin ihan pepe mohra norhe mon moh darhetpora. Darhetporhan oh saporhan ihir wamara moh mong nita han orhe brer darhet ma hapat. Ihan dir orhe danong ham yan oh orhornong apripera sa dahatipri daham darhetipri.
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Darhetporhan oh saporhan ru wamat pati han ihir wamara Moh ru nita han orhe mon orhor apir ma hapat. Kaput mong pan moh oh datiprahe. Ihan dir kaput mong pan moh dir datiprimur. Ihan mon moh dir sutiprohemur gigoshapti
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 mon ohnong net pora pisusa kot dahnong mara sein sut itiri hangopri. Ihtipari pongop.
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Porpat Ihir imtirihanoh mong nita han oh susa ru wamat pati han ihirnong kiano potip dahaya por dahandeingop.
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Dahamtiporhan ihir Epe. Er matiri ihirnonghe suma oh tam tambor mat itipkin. Tam tambor mat sara ama ru oh wan han orhornong kat aprisipri han ire bes teinong matipkin pongopa.
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Potperhan Jisas oh Noh arpin meng napotiprohmur. Gur ama ru wamat pati han ire er da hatin hat pati ohoh ihan Got ohe napapindin hrepnong hatin ohe ina oh gurnong na nahapramur. Na nahama wan han ihirnong Maihir damsi hatin ina hat pati moh rima orhe napapindin hrepnong hatin ohe ina dasi deipramur. Gur Got ohe meng ritporhan ma brak matpa meng oh sam na dahaptida. Ritporhan ma brak matpa oh mamaru hat patmur.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Noh ama ap ohe haw mutuh tam hat patmur. Ihat pat han nohe danong na hapti han bap gur ap haw mutuh tam boknong tung rim tapaya hatin hapti bap gurmur. Ihat tapapti bap gur tom san ohe tan hat haptor tahatiprimur. Haptor tahatiprimura; mutuh haw tam oh wandas namkarhanoh ama namkar han bap gurnong oh tambor naham kup banwi nahatipramur pongop.
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Potporhan ama Got ohe ap yawar hanat bok han ire duuptei hano Parisio ihir paham meng oh amrama Jisas oh mama paham meng napor moh diradire boknong nahah ma hapat. Ihan dirhe dupsi han ire bes teinong matin ohe mandap oh angmatper ama dahatpa oh.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Imtiper dahatpa orhor kuuhan ihir Moh propet Got ohe meng naporpat han ma hapat dahat pati tei moh kinmat imtiprohe daham kas ham ama mandatpa oh.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.