Lucas 17
Got orhe meng brak ban (OPM) vs AAI
1 Jisas oh orhe pinggit pisapat han ihirnong Gur mohnong dahenmur. Er nahatin da oh ti da ti da er nahatinmat apripat orhor gure tei ohri tarpama ihirnongsi apriprio. Ihirnongsi apriyahan ama apriya han gure ihapti ohe pe oh ruumsup oh guragure boknong hatipra ohoh ihan gur kamahara hinhinsi hat pati han bap gurmur.
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 Ihama norhe nita brer ihsen hatin hat pati maihirnong er nang pinggitperhan ihir er hat sayahanoh ama er da pinggit pisa han go ama ohe pe oh ruumsan batbet datipramur. Go kwei gon tit gorhe manbi dah moh nang nadumama tom hru dahnong tahe napotperhan was hapurhanoh ama ohe batbet oh garpokmur. Ihirnong ma er da pinggi ohe batbet oh isipmur.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 Ihtin ohoh ihan gur ihirnong er nang pinggit pisapririm guragurnong da ongeng mat paptenmur.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Ihir tit han tit gonong er nahapat komdapat apris gonong Noh gonong na inahahnengo daham noh da er hahmur naporhanoh go it yansi na mara eimat hanhan mar mandanmur. Mandatporhan oh susa it gorhornong er nahapat it apris gorhornong tap meng orhorwi napot napisapatin beshei dah hahhanoh go tit tit mat orhorwi it yansi na mar hanhan mar eimat amdat pisonmur pongopri.
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 Jisas oh ameng oh potporhan orhe mengtei meng pot pisapti han ihir ohnong Hanipyaha. Nure gonong Ohwi inahatin hatin hanwa dahapti da oh gar hat pat ohoh ihan go isip mat napisonmur potpari.
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 Potperhan Hanipyah oh Es. Gure Hanipyah oh inahatin hatin hanwa ma dahapti da oh mastet gwe gar hatin hat ma pati da ohsi orhor Gin mama irat gwe san go gorhap kakersi tapera sus tom sor hru tei ohom it tonggonom maronmur poriyahanhe guragure ma daham poriya meng orhor arpin dam tarpatiprohmur pongopri.
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 Jisas oh ameng oh porpat Gin gur tit han tit gwe natamreipat han ohe meng oh dahatinmur. Gwe natamreipat han oh mong sur teidapatdo da imah papter teidapatdo apriporhan Go gin kapkap apris tongnom den dinmur potiprohda.
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 Basra. Ohnong na gipotiprohmur. Gorhe natamreipat han ohoh ihan ohnong Norhe denri natemtinmur. Natemara mamen tahama norhe den oh kan mat natinmur. Kan mat napriso tom yohot napriso hapatin noh den damo tom damo hatiprohmur potiprohmur. Pora den damo tom damo hapat Ginra gorhe den dinmur potiprohmur.
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Papat han ohdapat orhe atamreipat han ohnong Han moh orhe da orhor apris tamreipatda ihan weso potiproh. Norhe mengtei tamreipat ohoh ihan noh weso na potiprohmur dahapatmur.
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Amaru hat orhor Hanipyah orhe meng dimar pomar ma atamrein saptinong oh orhe mengtei ihat tamrein sapti ohoh ihan wes ihat natamrein saptio na napotin inasi hat patim atamrein saptimur dahenmur pongopri.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Gahan Jisas oh Jerusarem apteinong saporim susa Samaria mongsi; Gariri mong ite mong en tei oh kora mong en mutuh oh pipari.
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 Mong en mutuh oh susa tit aptei tit kora ama apteinong oh saper riptin ina mong mong moh tohohet saptisi kathei han ihir apris ina mong mong moh tohohet saptisi hano rim meihdapat orhor
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 Jisas napapat han go nuhurnong kamahara naham yah nahatino por kasip mengtei pongopari.
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Potperhan Jisas oh ihirnong wamara Ei. Gur gure ina mong mong oh tohohet sapti oh gin yah hayado rim gur susa Got orhe ap yawar ohe hanat bok han ihirnong pinggitinmur pongopri. Potporhan ihir arpin amrama sangopari. Saptin orhor ire ina mong mong tohohet ma sapti oh timbas ham ama yah hatpa oh.
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Yah hapti wamar am hapti tit han oh pokwi Nohe bisei nahat napapat ina moh gin nayah dei ma hapat daham it aprisa kasip mengtei Weso por Got ohnong armi mat apingopri.
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Aprisa Jisas ohe duup oh bos hamnong mar timama Wes yah nahaho pongopri. Juda ihirsi mahaw ham tap hat na pati han Samaria ihir oh pokwi apris wes yah nahaho pongopri.
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Potporhan Jisas oh orhe han ihirnong Wa. Kathei han gonsi ihirnong ire ina mong mong moh tohohet saptisi ham bisei hat pati ina oh nohe ma ayah dei oh gin towathei han ihir apris nohnong weso na naporiyada.
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Wan aptei han oh pokwi apris Got ohnong weso por armi dei moho. Kat han ihir kianorim na ihyao pongopri.
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 Porpat yah matporhan ma it apir han ohnong Gorhe da oh Oh yah nahatin hatin hanwa ma dahapat ohe pe oh noh yah nahahmur. Gin tandeim yah inasi hat orhor sonmur pongopri.
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Gahan Parisi ihir apris Jisas ohnong Got orhe napapindin oh desut apripra por dahandeingopari. Dahamtiperhan Jisas oh Es. Got orhe napapindin oh tarparit wamtiprida.
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 Basra. Got orhe ma napapat oh hanip diradire na wandeipti da mutuh mahandapat ham napapatmur. Imat napapat ohoh ihan hanip gur orhe napapat oh wamara Gin mama pat ohmur. Gur wamtin. Gin atei patmur. Gur wamtin na goshaprimur pongopri.
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Porpat orhe pinggit pisapat han ihirnong Gur komdapat Nuhur Hanip Brer oh tit dah tit it apris patin wandeiptinengo dahapri orhor gur ti na wandeiprimur.
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Na wamara kat han ihir dasuh naham Oh apris matei patmuro. Gin gur apris wamtin. Kat han ihir Oh apris atei patmuro. Gur sus atei wamtin napor dasuh nahat apriprimur. Imat napor dasuh nahat apriyahanoh ire ginaporiya mengnong oh gurri amram dindeipri.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Hanip Brer nohe ma apripra oh ahar ihat na apripramur. Nohe ma apripra oh amsama dapeh ritporhan aw pe mong pe mama kuuhan ihir wamar am haptiru hat orhor noh apriporhan aw pe mong pe pati maihir gonsi wanaham am hatiprimur.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 Noh komdapat ihat apripra orhor ohri ma hatipra oh gin ma pati kuuhan ihir Hanip Brer nohnong garnaham kom nasar batbet isip naham ina batbet ruumsup namkatiprimur.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 Hanip Brer nohe ma it apripra oh rih Noa oh patin ire ma ihasheru hat patin orhor apripramur.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Ire ma ihashe oh mamaru hashemur. Den din ohe danongwi hayao tom din ohe danongwi hayao ama kuu han gosdatin ohe danongwi hayao hat saptin Noa oh tom hru tei son ohe ap tit hama ruhupmur. Roporhan be kuuhan ihir hanhan hat patin tom dusut apris ihirnong gurmar timbas matipmur. Amaru hat orhor gur hanhan hat ihat saptin Hanip Brer noh it apripramur.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 Rot oh patin ire ma ihashe ohhe tap da orhorwi hat pateshemur. Ihir den damo tom damo erer oh tamohomo tohan pa gonomo ap hamo ama ihtin ohe danongwi hat sashemur.
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 Ihat saptin Rot oh Sodom ap mutuh oh mandama tandutipmur. Tandutporhan ihir ap mutuh orhor hanhan hat patin aw tei mahatdapat kwei kurgwesi har hapat kwei oh har isipsi hat wandas Sodom ap mutuh pati kuuhan ihirnong gonsi timbas matipmur.
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 Amaru hat orhor gur hanhan hat patin orhor Hanip Brer noh it apris pitap teinong hatipramur.
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 Nohe ma apripra oh hanip gur kot tei ros tupet patin apirhanhe gur apnong it ros erer datin ohe danong hatipri. Rang tei sus tamreiptin noh apirhanhe it apteinong sus erer oh datin ohe danong hatipri.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Gur Rot ohe inap urhe erer ma aptei manda ohe danong hama it tamburker wamtiporhan urhorsi ma timbas hatip oh dahatinmur.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 Amaru hat orhor gure dahe Matei orhorwi trun mihat orhorwi pateprineng daham inin hat ma sapti bap gur oh eimat yah hat paten ohe da oh na datipri han bap gurmur. Kakdah moh ohe paten ohe danong na hama Jisas ohe danong hat sapatin hapuriyahan yahwa ma dahat sapti han bap gur eimat yah hat paten ohe dasi hat patepri han bap gurmur.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 Noh arpin meng napotiprohmur. Nohe ma apripra dik oh yot han tit ap tan dah timon patihanhe Got orhorsi pati da bap enser ihir apris tit han ohnong ambutiprimura; tit han ohnong ama ap tan tei orhor mandatiprimur.
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 Yot kuu yot tit kon gwe kup mar tambor deiptihanhe tit kuu uhnong ambutiprimura; tit kuu uhnong atei orhor mandatiprimur.
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 Yot han tit rang tamreiptihanhe tit han ohnong ambutiprimura; tit han ohnong atei orhor mandatiprimur pongopri.
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 Potporhan orhe pinggit pisapat han ihir ameng oh amrama Hanipyaha. Gwe ma napor meng oh de tei tarpatipra por dahamtipari. Dahamtiperhan oh Ner harkak ire tarmutperhan Gin tit or wanduh oh gwe mar tarmuriya ma hapat dahaptiru hat orhor gurhe norhe apirnong oh ihat wanaham Gin oh atei ihat apir ma hapat daham am hatiprimur pongopri.
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.