Mateus 18

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wem fei lepeye Jisas pupam pele pe pau peleteiye, “Wem piti Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, minele ma fale lire metine ili?”
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Jisas linawo ninge nele kumpu, le le laltei lilepe pupam pele nimin,
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 le Jisas lirpeiye, “Ise ma retai yolpepei, wuso ise fale watafei eple kumpu kolo, Ma Ili ma luntolise kolo olo.
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Metine piti lire yape le le fale kumpu watafei ninge kumpu lepei, wem Ma Ili luntoluwepe mete pite tef le ma leila nange piti metine fei lepei.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Le metine minele piti lesio re luntoluwo ninge kumpu fei lolpepei, metine fei lepe le laileleiki ki.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 Le wuso ninge kumpu fei lolpepei le lulpope il peiki wolo metine nele ma laltei lualo tisi oli, metine fei lolpepei lepe le ma olo, le miso laltei erau ili lultei ilyongo lele le le ma lualo lautile peryai krutei le fei pepe ma olpe. Wolo le laltei ninge kumpu fei lepei lualo tisi oli, moingi ili oli ma falowo.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 Mete pite tef pe men olpe wusoli il olpe pite tef fei lepei, pe weisipe mete pualo tisi oli. Moingi fei lepei ma fale wolo mete piti weisipe mete nemple pualo tisi oli, mete fei polpepei pepe pe men olpe, pe ma pila moingi ilitei.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 Wuso eti lo urou leiye, le leiteiye ualo tisi oli, alowi kotuwo le ye iri tani. Urou lo eti leiye wuso leiteiye ualo tisi oli lepe, alowi kotuwo le ye iri tani le ye ma ailele yotei piti ma e uf teingi liti ratei ingi wem wem. Le wuso urou lo eti leiye le leiteiye ualo tisi oli le ye itipiyo leiye loli Ma Ili ma lireiye inki weli piti loli wem oli oli.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Le wuso lutepe leiye le leiteiye ualo tisi oli, kotuwo le ye iri tani. Lutepe wuso leiteiye ualo tisi oli lepe, kotuwo iri tani le ye ma ailele yotei piti ma e uf teingi liti ratei ingi wem wem. Le wuso lutepe leiye le leiteiye ualo tisi oli le ye kotuwo kolo, ye itipiyo leiye loli, Ma Ili ma lireiye inki weli piti loli wem oli oli.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 Ise ma kotopa isotei piti ma kelelawo kumpu nele fei lolpepe lepe kolo olo. Ki kirpeise, kumpu fei polpepei pepe pe ririm pelpe wem oli oli pire Ma Ili pepi pratei uf lele yuwei.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 [Ninge lite Metine Wape laule piti kaniepe mete wuso pingi tisi oli lepe, le ma weisipe laptei pingio tisi teingi.]
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 Ise onposi men? Wuso metine nele le sipsip pele wurutei (100), le sipsip nele le kotireye. Metine fei lepe, le ma lolomen? Le ma lusape sipsip wurutei (99) pepe, lusape palei wolo pile tef nele alo lupai linpei lifei le le ma le lintatawo sipsip nele wuso le kotire lepe.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 Wem le lerengawo sipsip wuso kotire lepe, ki kirpeise, le ma onom teinginetei liri sipsip niliyeye wuso kotire le le nou lerengawo lepe le sipsip wuru pepe (99) olo, le ma onom teinginetei liripe fei lolpepe kolo wusoli pe olo pe kotire kolo.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Min watafei Yaitei leise, le Ma Ili liti yuwei le linaulo piti nele kumpu watafei ninge kumpu lepei le ma lingio tisi oli, ma lingio kolo, olo Ma Ili linau.”
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 Wuso line winke leiye le waiye moingi, ye e uluwo le ye kusawo ire tisi oli wuso le lualo liri lepe. Wolo ye ma kotire irpowo le loteteiye. Wuso line winke fei lepe le lapteiye mingim, ye olo kanowo lingowo tisi teingiye.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Le wuso le lapteiye mingim kolo olo, ye ma kesi metine niliyeye lo twinges yepi ye soma ise twinges lo twinges niliyeye pepe yepi yenete nemple le ise ma kusawo tisi oli wuso line winke fei lepe le lualo liri lepe, le le soma lapteise mingim.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Le wuso mete twinges tepe te re line winke fei lepe le laptenge mingim kolo olo, ise ma yirpepe ilim winkem wuru wuso pau panfi nemple, pe wuso pulpope il pite Ninge lite Metine Wape pepe. Le wuso pe re line winke fei lepe le laptepe mingim kolo olo, ise ma tounga pesi watafei le lite uf mete nemple lo watafei le metine piti kapise era.”
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 “Il wuso ise yulpope piti mete ma pingiepe Ma Ili ma lulpope. Le wuso ise il karipe yire men kolo Ma Ili ma karipe kolo.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 Le ki ma nou kirpeise il nemple polpepei, wuso ise mete twinges, te ratei tef lepei le te rounge tulpope il nempleiyeye le te rounge teletei Ma Ili tire il fei pepe, Eiya leiki liti yuwei le ma kanienge.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Wusoli wem mete twinges lo twinges niliyeye, pe pau panfi nemple le pe pire nange leiki prautuwo Ma Ili, ki re keingalope nimin.”
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Leye lo Pita lau falowo Jisas le le leleteiye, “Apa, wem line winke nele leiki le lireiki oli, wem fei polomen ma ki kirpowo kirpolo ki ma onposiepe il olpe pele kolo olo. Wem fei polomen ma ki kirpopowo? Wem pire eti plen poungo te twinges (7) lom?”
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Jisas namti lirpowo Pita, “Olo, wem pire eti plen poungo te twinges pepe kolo olo. Wolo ye ma irpopowo wem oli oli.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 Wusoli Ma Ili ma luntoluwepe mete le ma watafei metine ili nele le onposi piti ma laplowi mete tani towa lelpe wuso pe kanowo pesio lepe.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Metine ili lepe le loporo lotei piti ma laploupe mete pepe tani towa lelpe le pe pila nele lelpe pau falowo. Metine ili lepe le utu pele lipitei patowo metine fei pila pau lepe (10,000,000 kina).
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Metine lepe le mole pele olo yaipiyeye, le ma nou watowo metine ili lepe utu pele kolo. Liso metine ili lepe le lirpei piti pe ma paltei le mete nemple paisi le metine fei lepe le ma lesio towa lelpe yawi. Metine fei lepe le lire moto re eple le tef re oweli men nange pele re mete nemple paisipe papwonou le pe weisipe era pepe watowo metine ili lepe.
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 Fei metine piti lesio towa lepe, le le yaru yamkelem lualo ratei onom pite metine ili lepe. Le le louti lirpeiye, ‘Ye onom malye ireiki le ki miso nou waiye men nange peiye yeflipiye.’
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Fei metine ili lepe le onom manowo metine fei lepe liso utu pele wuso patowo metine fei lepe wolo metine ili lepe le onposiepe kolo oloye le le lusa metine lepe le yawiye.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 Wolo wem metine lepei naro le, le le luluwo metine nele piti pepi pesio towa niliyeye lepe. Le le lesio lari lirpei yeftutuwo metine fei lepe lire utu pele piti le ma nou watowo. Metine linu lepe le utu pele kumputei patowo metine wuso le lesio lari le le lirpei yeftutuwo lepe. Metine linu lepe le lire il singe lirpowo metine lingi lepe, ‘Utu peiki patoye pepe ye ma nou waiki.’
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 Fei metine piti rounge kanowo metine ili pepi pesio towa lepe le yaru yamkelem lualo ratei le le louti lirpowo metine linu lepe lirpowoye, ‘Ye onom malye ireiki le ki miso nou waiye utu peiye.’
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 Wolo metine linu lepe le linaulo. Le lirpepe kesi metine wuso utu pele patowo pepe pe kesi pila pe paltei lifei winem oli ma wem le nou watowo utu piti metine linu lepe tani wo, le soma naro le towa yawi.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Wem mete nemple wuso kanowo metine ili pepi pesio towa lele pepe, pe pulwenge te fei tolpepe pe pe nampli pirpowo metine ili lotei pire mete twinges tepe.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 Leye lo metine ili lepe le linawo metine wuso utu lipitei patowo lepe, metine ili linawo metine fei lepe linki le. Le lirpeiye, ‘Ye metine oli fupeiteteiye. Utu lipitei peiki patoye wolo ye eiteiki piti ma onposiepe kolo olo, wusoli ye outi irpeiki piti ma kusaiye lope ye.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Ye ma onom manowo metine nele leise watafei ki onom maneiye lepe ko.’
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 Metine ili lepe le onom kotu oli le le lirpepe kesi metine fei lepe pila pe paltei lifei winem oli ma wem le nou watowo metine ili lepe utu pele yeflipiye, le ma nou watowo tani wo le soma naro le yawi.”
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei, “Eiya leiki liti yuwei le re ma lolpepei lireise. Wuso ise onposiepe il olpe pite ilim winkem nemple peise le ise yusape kolo olo, Ma Ili re ma onposiepe il olpe peise. Ilim winkem peise ise ma onom manepe yeliwo yengleipetei.
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.