Marcos 10
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Leye lo Jisas lusa tulum fei lepe le le le tef liti Judia le le le lalowi wof Jodan. Mete wurutei nou pualo nemple pau panfi le wai lele, le leptalo watafei wem oli oli wuso lepe, le leptalo pepe.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Mete ilepe piti Farasi pe pau falowo Jisas le pe pirpolo ma puluwo waipiti le fupeletei lo olo. Pe so peleteiye, “Ye irpouku, il lipi pouku pe pirpei polo metine nele le miso laisine moto pele ne tanio lo ma olo?”
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Jisas namti lepletei lolpepei, “Il lipi men so Moses waise pepe?”
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Pe namti pirpowo Jisas polpepei, “Moses lirpouku lirpolo metine nele le miso laptei il paitei yousi le le laisine moto pele ne tanio.”
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Fei Jisas lirpepeye, “Moses lapteise lope il lipi pepei wusoli ise mete piti enke lipi.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 wolo wem linutei, wem Ma Ili laptei tef, teplai re men nange pepe, il pirpei polo le lamtei metine wape le moto wape.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Le min fei polpepei so metine ma lusame nimou re yaitei le le ma lompetene moto le me roum ma maiteneme.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Le me roum ma fale nemiyeye. Me roum ire pelme fi fi kolo olo, me roum nemiyeye.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Menemple Ma Ili laptei lapwonou, metine miso karipe laptei ire pelpe kolo olo.”
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Wem pe nou pinki pe winem, Jisas pupam pele peletei pire il wuso linu lirpepe pepe.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Jisas lirpepeye, “Metine minele wuso laisine moto pele ne tanio le le laisene moto nenpe, metine fei lepe le metine piti laisepe nimoure lusasape.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Le wuso moto nenpe ne re nusa munge lene le ne nou naise munge nele, ne moto piti naisepe mungarem nusasape.”
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Fei mete nemple pe pilape eple kumpu pau paptowo Jisas piti ma lesiepe wolo pupam pele pirpei lape.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Wem Jisas lulwepe polpepe le onom kotu le le lirpepe pupam pele lolpepei, “Yusape eple kumpu pepe pau ki, le ise il karipe kolo olo, wusoli wem Ma Ili luntoluwepe mete piti tef, le ma luntoluwepe mete watafei eple kumpu pepei.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Ki kirpeise punkom, minele piti weitei lire ninge kumpu kolo olo, le ma le uf teingi liti Ma Ili kolo olo.”
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Leye lo le kapi eple kumpu pepe lesiepe le le leptalo esi pele puwope pe fi fi le le leletei Ma Ili piti ma luntoluwepe re lailelepe.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Wem Jisas lilele le, metine nele lantu lau falowo. Le yaru yamkelem ratei le le leletei Jisas lolpepei, “Ye metine teingi piti eitalouku, ki ma kesio towa men piti ma ki kali nempi liti kratei kingi wem wem lepe?”
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Jisas namti leleteiye, “Piti men so ye inaiki ki metine teingi lepe? Metine minele re teingi kolo olo, Ma Ili loteteiye le teingi.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Ye retape il lipi wuso pirpei polpepei “Ye ma etesi metine nele la kolo olo, ye ma auleline moto piti metine nele kolo olo, ye ma ire ausi kolo olo, ye ma empesipe mete nemple kolo olo, ye ma rautuweme nimou nire yaitei meye le ye ma apteme mingim.”
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Fei metine lepe le namti lirpeiye, “Ye metine piti eitalouku, wem ki wala kumpu ki kingiepe il lipi fei pepe’.”
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Jisas lupoluwo le le onom teingine lasio le le lirpowo metine lepe lolpepei, “Menele niliyeye fei lepei ye ma kali altei yotei. Ye e kapi oweli men nange peiye aptei yeflipiye pe mete nemple paisepe le ye ma kapi era weisipe watepe mete wuso pe oweli yini re olo pepe, le ye miso kapi men nange wurutei pratei uf teingi liti Ma Ili. Leye lo ye ma au ulteiki.”
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Wem metine fei lepe le lingitepe il fei pepei, le mati lele weitei oli, onom re one le le leye wusoli le oweli re yini pele olo wurutei.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Jisas lulwepe pupam pele leinei leinei le le lirpeiye, “Mete wuso pe oweli yini wurutei pepe, pe ma pau uf teingi liti Ma Ili kolo olo, pe ma pinu pila moingi ilitei wo pe soma pau.”
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Pupam pele pe pinlele potei pire il pepe wolo Jisas nou lirpei lasiepe lolpepei “Eple peiki, tisi piti le uf teingi liti Ma Ili lepe olo kumputei.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Metine wuso oweli yini pele wurutei pepe, le miso le uf teingi liti Ma Ili kolo olo, wolo kamel, ne miso ninki nample liti si piti miri mengleleipe olongou pepe.”
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Jisas pupam pele olo pinlele potei olpetei le pe peite nempleiye, “Minele miso Ma Ili kanowo?”
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Fei Jisas lupoluwepe le le namti lirpepeye, “Metine miso lolpepe kolo olo wolo Ma Ili, le miso lolpepe. Ma Ili miso lesiepe men nange eryai.”
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Leye lo Pita nempe nemi lirpeiye, “Untoli, ku musape men nange pouku le ku multeiye.”
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Jisas lirpepeye, “Iyo, le ki kirpeise punkom, metine minele wuso lusa winem lele lo ilim winkem pele, lo eri pele lo nimou lo yaitei mele, lo eple lo liom lele wusoli le lulteiki ki le le leptalo il piti Ma Ili,
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 metine fei lepe wem le wala namin ratei, le ma kapi men nange wurutei, winangou, ilim winkem, eri, emare, eple le liom le le ma lila moingi. Le wem le la, le ma nou kali nempi liti ratei lingi wem wem.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Wolo mete wuru wuso fei pinu pepe pe ma nou weitei pingi le mete wuru wuso fei pingi pepe pe ma namti pinu.”
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Pe pingio tisi liti punwei pe Jerusalem. Jisas linuwepe pupam pele le le pe pulsesi pingi, lus ye patoto le mete wuso pulsesi Jisas pingi pepe re pe turwepe. Jisas nou kesipe pupam pele pe ire pelpe taniepe mete wuru pepe le le lirpepe lire men nange wuso ma falowo pepe.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 Jisas lirpepeye, “Yingitei, ku ma munwei me Jerusalem le pe ma paltei Ninge liti Metine Wape le esi piti mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi piti Moses. Pe ma pamtuwo yawi piti ma la le pe ma paltei le esi piti mete piti alpe nemple.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Mete piti alpe nemple pepe pe ma palwe oli piri, paruwo tunku, pire foiye petesi le pe ma petesi la. Le epli wem twinges le niliyeye kari le ma nou leilo.”
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Leye lo Jems lire Jon, eple winge titi Sebedi, te tau falowo Jisas le te tirpei tolpepei, “Ye metine piti eitalouku, ku ma wirpeiye men fei pepei le ye ma ingiepe.”
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 “Ki ma kingiepe il men peise rounge?” Jisas loutetei.
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Le te namti tirpowoye, “Wem ye ifei tile teingipetei piti Ma Ili, ye ma usauku ku wireye mepi mifei, nele lifei eti tilpi leiye, le nele lifei eti enkau leiye.”
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Jisas lirpengeye, “Ise rounge retai men fei rounge yeiteiki yiri lepe kolo olo. Moingi wuso ki ma kila lepe, ise rounge miso yila lo ma olo? Ise rounge miso yungungu watafei ki ma kungungu lepe lo ma olo?”
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Le te namti tirpowoye, “Ku miso wolpepe.” Fei Jisas lirpengeye, “Moingi wuso ki ma kila lepe, ise rounge re miso yila le tipe wuso ki ma kungungu lepe re, ise rounge miso yungungu.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Wolo piti rounge ma nele lifei eti tilpi le nele lifei eti enkau lepe, ki ma kirpei kolo olo. Ma Ili lotei soma watepe tulum fei pepe pe mete wuso pele keineipe piti ma laptei pifei pepe.”
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Wem pupam yeflipi pepe pe pingitepe il pepei, pe enke kotu piringe Jems re Jon.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Liso Jisas linape pupam pele yeflipiye paule le le lirpepeye, “Ise retai, mete wuso paptei piti ma puntoluwepe mete nemple pepe, pe ma puntoluwepe le mete nemple pepe, pe ma paptepe mingim
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Ise ma yolpepe kolo olo. Wuso nele leise lirpolo le ma luntolise, le ma lesio towa leise wuruye,
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 le wuso nele leise lirpolo le ma linuse, le ma lesio towa leise wuruye, lesio yawi.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Wusoli Ninge liti Metine Wape le laule piti ma mete pesio towa lele kolo olo, le laule piti ma lesio towa lelpe le le ma la lungwipe mete wuru.”
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Pe pau fale Jeriko. Wem Jisas lire pupam pele le mete wuru pepe, pe pusa Jeriko le pe pe, metine nele lutepe pele olpe. Le nange lele Batimaes, ninge liti Timeus, le ratei tisi lunko le le linanape mete piti ma kanowo.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Wem le lingitepe pirpei peisi Jisas liti Nasaret, le lailolo lirpeiye, “Jisas, ninge liti Devit, ye onom maneiki.”
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Mete wuru pirpei lawo le pe pirpowo piti ma pos lato. Wolo le lirkilau lailolo lirpeiye, “Ninge liti Devit, ye onom maneiki.”
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Jisas lile le le lirpeiye, “Yinawo.” Liso pe pinawo metine lutepe olpe pepe, le pe pirpowo polpepei, “Onom teingine, ye eilo Jisas linaiye.”
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Metine lepe le kotuwo olol lele piti lalfo lifei yuwei lepe, le kotuwo liri lifei konko lile le le karowo Jisas lau.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Jisas leleteiye, “Ye onom natoiki ki piti ma kesi men leiye?”
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Jisas lirpowoye, “E, ye ulpope il piti Ma Ili le il pepe pe peiteiye nou fale teingi.” Frou yo fei, metine lepe le nou luntolili le le lulsi Jisas linge tisi lepe le.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.