Atos 9
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Wem fei lepe Sol wala watepe mete piti pingowo Jisas moingi ili.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Le le luluwo metine ili piti leltawio Ma Ili siye ma kapi yousi piti kosape mete piti peptawio Ma Ili siye pratei Damaskus soma pe retai piti Sol ma lengleipe mete piti pulpowo Jisas pepe. Soma wem le lerengawo metine lo moto piti pingowo Jisas pratei lepe le ma lengleipe kesipe lilape nou pau Jerusalem.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Wem le linge tisi le Damaskus, lepe le lau fale lirowo uf ili malfem, leye lo if ili fale teplai frouye lau luwali watafei teplai nesi mil.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Le lusane hos le le kere luwalo le lato tef, le le lingitei il, ye yaupe pirpowo polpepei “Sol, Sol, piti fei polomen so ye osiki ilaiki lepe?”
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Leye lo Sol namti leletei “Metine Ili, ye minele?” “Ki Jisas, ki so ye ilaiki osiki lepe.” Le lingitepe il ye yaupe metine olo.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 “Fei, ye eilo ile, le ye inki e uf ili lepe. Fei pe miso pe pirpeiye piti ye ma esio towa menele.”
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Le mete wuso pire Sol pepi pe lepe pontoli polpepe, pe il re pirpei kolo. Le wem pe pingitepe il, pe pingitei, le mi mati lire metine topo olo puluwo kolo.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Leye lo Sol leilo lile tani tef, le le lonfaripe lus lontoli wolo olo ma lulwepe men nange lolomen. Leye lo pe pesio eti, pesisio pila pinki pe Damaskus.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Wem fei lepe le oweli, tipe re laplei kolo lontoli loporo kolo le fale wem winges niliyeye.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Fei le uf ili Damaskus lepe metine nele piti lingowo Jisas le ratei, nange lele Ananaias. Wem fei lepe le lontoli watafei letei yongou, leye lo Apa lirpowoye “Ananaias.”
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Leye lo Jisas lirpowo lolpepei “Ye eilo kapi men nange peiye le ye e tisi pinawo pirpei polpepei ‘Tisi Tuwopou’ e fale winem liti Jutas, ye ma epletei ire metine nange lele Sol liti uf ili Tarsus.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Le leletei Ma Ili le le lulwepe watafei letei yongou luluwo metine nange lele Ananaias linki laule leptalo esi puwowo soma le nou lontoli loporo.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Leye lo Ananaias namti lirpowo “Apa ye, metine fei lepe, mete wuru pirpeiki pire towa oli lele fei le lesio lepe lire mete peiye piti pingeiye wuso pratei Jerusalem.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Le fei laule Damaskus lire il, mete lipi piti leitaloiye siye lirpowo, le miso lengleipe mete fei pe rautuye le pe peila nange leiye pepe.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Wolo Apa lirpowoye “Ki kirpei, ye e wusoli ki kutei kesio kirpowo ma lesio towa leiki, piti ma leptalo il peiki, le mete piti Israel pire mete nemple re mete lipi pelpe.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Le ki kutei ma kosawo towa moingi leiki soma pe puliki retaiki.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Leye lo Ananaias linki le winem leptalo esi puwo Sol lus pele. Le le lirpeiye “Winke leiki Sol, Apa lotei laiteiki kau, ye retaiye Jisas lotei so ye uluwo wem ye ingi tisi au lepei, le, le so laiteiki kau soma ye nou ontoli oporo le Riri Teingi ma lunkuye lire kilautei.”
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Wem fei lepe, tuwi wuso puwo lus pele pungo puwalo, leye lo laltei lotei yef, le le nou lontoli loporo le le leilo lile, le pe kaltetei.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Leye lo wem le laplei oweli singe pele nou pau.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Le leifale karowo winem liti peila nange liti Ma Ili le lile leptalo il piti Jisas. Le lirpei lolpepei “Metine fei lepei, le ninge liti Ma Ili.”
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Fei mete wuru pingitowo, pe il re olo, pos pile peitete nempleiye, “Metine fei lepei le metine liti losiepe mete piti peila nange liti Jisas ratei Jerusalem lepe lom? Le lau piti lengleipe mete fei pepe piti ma nou lilape le mete lipi piti peptawio Ma Ili siye kolo lom?”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Wolo il piti Sol wem le leptalo, lipi kimplipe. Le lile lirkilautei lesio towa fei lepei, le wem le lesio towa le laptei singe lipi fale kosape lirpei lolo, Jisas le metine ili Ma Ili lotei laltei. Le mete piti Israel wuso pratei Damaskus pepe ma nou weisipe il pirpei polomen olo, wusoli pe pulwepe il pal poporotei, wolo pe pinaulo piti pulpowo Jisas.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Fei Sol leptalo il le le wem ulel. Leye lo mete piti Israel pirpei piti ma palpo Sol.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Wolo Sol lingitepe pirpowo piti pe ma polpepe, mulpou epli pe pratei pato winki lipi piti uf ili pontoli pirpolo Sol naro lau pe ma palpo.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Wolo mulpou mete piti pingowo paltei litipi lom piti uf lire pora le naro tef, le le leye.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Wem le le fale Jerusalem, le le lirpolo le ma lulsipe mete piti pingowo, wolo pe pulpowo kolo. Piti polomen pe pulpowo kolo? Le re so metine liti lingowo lepe, wolo pe wala turwepe pasio.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Leye lo Barnabas lau kanowo kesi lila le falepe mete piti pingowo. Fei Barnabas le lirpei nomnaipe il pal piti polomen so Sol luluwo Apa, wem le linge tisi le. Le il wuso Apa lirpowo pepe lasi towa piti Sol wuso leptalo il lire nange liti Jisas linge Damaskus lirkilautei.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Leye lo Sol liripe pratei le pe pe pau Jerusalem peptalo il pire nange liti Apa pirkilautei.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Le Sol lirpepe mete piti Israel wolo pe pirpei il Grik le le liripe pilainemple il fei le leptalo. Wolo pe pirpe nemple ma palpo.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Wolo wem mete pele piti pepi pesio towa pingitepe il fei pepei, pe kesi Sol pila pe Sisaria paltei le uf lele Tarsus tani.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Wem pe kesi paltei le tani, mete piti pulpowo pratei tef liti Judia lire Galili re Samaria pratei poporo. Le mete fale pulpowo Jisas pe fale wurutei wusoli Riri Teingi lotei lalpope weli le le menpipe pile singe piti puluwo Ma Ili pretawo le pe ma onposio le loteteiye.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Fei le Pita le le uf wuru piti Samaria lato wem nele le le lulwepe mete piti Ma Ili wuso pe pratei Lida pepe.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Wem le le fale lepe, le lerengawo metine nele nange lele Ainias, le ire esi olpe le le miso leilo tani poi kolo, le taurungu pele wuru (8) piti le luwo.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Leye lo Pita lirpowo ye “Ainias fei Jisas metine Ma Ili lotei laltei le kaneye fale teingi. Ye eilo kapi poi pire olongelem peiye piti iri renke oru yaruwepe le ye topwepe apiri.” Leye lo wem fei lepeye Ainias nou fale teingi.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Wem mete wuru wuso pratei Lida re Saron puluwo, pe weitei kani onom pantowo Jisas.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Le Jopa, moto nenpe nange pene Tabita, ne re ne nulpowo Jisas. (Le nange nenpe pene pinane il Grik Dorkas). Le ne wem oli ne nailelepe mete ye, ratei, wuso mete piti oweli yini olo ne ne kanepe.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Le wem fei lepe ne kainu, le ne naye. Leye lo pe kantetei topo lene le pe pentalo nuwo winem yuwei.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Le ise ma retai yolpepe, Jopa le lire Lida malfem, fiyen kolo. Fei le wem mete piti pingowo pratei Jopa pingitei il pirpei polpepei “Pita le ratei Lida” pe paisinge mete winges tilape il te tirpowo “Ye ma frou aule, towa men leiye liti fei ma esio re usa, le ye au eli ku wo.”
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Leye lo Pita leifale kapi men nange pele lafofo le le liripe pepi pe. Wem Pita le fale pe pesio kesi pila punwei pe winem yuwei. Lepe, towa nimoure pile peinowo Pita pouti le pe kosawo olongelem wuso wem Dorkas ne ratei le ne naptu watepe pepe.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Fei Pita laisipe mete nimoure naro pitipi pe tanio. Leye lo yaru yamkelem ratei leletei Ma Ili. Fei le nou weitei karene towa le, le le lirpeiye “Tabita, ye eilo ile!” Nempi lene nou lau lunkuwene, le ne nonfaripe lus frouye fei, le ne nuluwo Pita. Le ne nou neilo ye.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Fei le luluwene le kesi eti lele laltei le lesiene lilane nile. Leye lo linape mete piti Ma Ili pire nimoure pelpe re towa nimoure pinki pau. Fei laneine lantei ne eti pelpe.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Fei le mete wuso pratei Jopa pepe pingitepe il fei pepei leye lo pe re pulpowo Apa.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pita lire metine liti lesiepe morou topungou, nange lele Saimon, rounge ratei Jopa wem wurutei, ratei winem liti Saimon lele.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.