Atos 8

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wem fei lepeye pe watepe mete piti pulpowo Jisas moingi, le mete piti pulpowo pratei Jerusalem. Pe kere pinkingi pire siye naflepe pe tef liti Judia re Samaria, karipe mete piti pingowo ye, pe olo pratei.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Fei le mete ilepe piti wem oli pingowo Jisas poutuwo Stiven pirkilau olpe wem pe kali pe paltei.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Wolo metine nange lele Sol, le ma losiepe mete piti pulpowo. Le linki le winem niliyeye niliyeye lisiepe mete nimoure piti pingowo leipipe laptei pau pe winem oli liti moingi ili.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Fei le mete piti pulpowo wuso kere pinkingi pe uf wuru pepe pe peptalo il.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Le Filip, le le uf ili liti Samaria, lepe le leptalo il piti metine Ma Ili lotei laltei lau lepe, le mete piti uf lepe.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Fei le mete wuru paptowo mingim le pe kapi il wem le lirpepei. Pe mete wuruye pingitowo le pe pulwepe men nange wuso le laptei fale pepe.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Ririm olpe rapo nenglati naro pe taniepe mete, le mete piti ire esi olpe pire mete piti pirkir pifei pe re fale teingipe.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Leye lo mete piti Samaria enke pelpe teingipe olpe.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Wem fei lepe, metine nange lele Saimon le ratei uf ili fei lepe lempesipe mete lirpolo le metine ili, kuna le lesio towa lire singe piti ririm re towa piti tef.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Le mete lipi re kumpu wuso pratei uf ili lepe weitei paptowo le mingim, le pe pirpei, ‘Lepei lepe so singe piti Ma Ili falowo le pe pretai polpepei singe lipi piti Ma Ili so pepe.’
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Le pe weitei pingowo wuso olo le kusape towa lele singe pele wem ulel le pe paptowo le mingim poporotei.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Wolo wem pe pulpowo Filip wem le leptalo il, le il piti Filip, il teingipe piti Jisas, le metine Ma Ili lotei laltei lau lire Ma Ili lotei ma lontoluwepe mete fei pe kani onom pantowo pepe. Le pe kaptetei nimoure mete wusoli pe pulpope il fei pepei.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Saimon lotei re lungungu wusoli le lulpope il fei Filip leptalo pepe. Wem le lungungu, le weitei lulsi Filip rounge teye. Le wem te rounge te, le le luluwo towa men nange lipi wuso Filip laptei fale pepe le il re olo, lirpei kolo.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Fei le mete piti pingowo pratei Jerusalem kapi il polpepei, mete piti Samaria pe pulpope il piti Ma Ili. Leye lo pe paisinge Pita lire Jon rounge te tulwepe.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Wem te rounge te fale, leye lo te teletei Ma Ili soma Riri Teingi ma lau lunguwepe mete piti pulpowo.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Wem pinu pulpowo Riri Teingi lau lunkuwepe kolo. Wusoli pe pire nange liti Apa Jisas lotei pungungu.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Leye lo Pita lire Jon rounge teptalo esi puwo eri falongou pelpe le Riri Teingi lau lunkuwepe.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Fei le Saimon lulwepe wuso pe kali Riri Teingi, wem mete titi tingowo teptalo esi puwo eri falongou pelpe. Leye lo kapi mole ma watenge mete titi tingowo,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 le le lirpenge lolpepei, “Ise rounge waiki singe fei pepe soma ki re, wem ki keptalo esi puwo pe re miso kali Riri Teingi.”
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Wolo Pita namti lirpowoye “Wuso ye onposi irpolo ye ma ire mole aisi Riri Teingi liti Ma Ili, ye ire mole peiye miso ya.
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Le ye metine fei olpepei, onom peiye watafei ku pouku kolo, le Ma Ili re luliye metine teingi kolo, ye ma esio towa irouku pato.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Fei ye ma usape il olpe peiye pepe pato le ye ma eletei Ma Ili ma onom teingine lireye.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Wusoli ki kontoli watafei ye onom onetei, irpolo singe watafei pepei ma faleiye, le ye oli olpe piti tef lepei pesiye pirkilautei.
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Leye lo Saimon lirpenge Pita lire Jon ye “Polpepe ma ise rounge yeletei Ma Ili yireiki, soma men nemple fei rounge yirpei pepe ma faleiki pato.”
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Wem te rounge teptalo il pe mete tire nange liti Jisas, metine Ma Ili lotei laltei lire il piti Ma Ili leye lo te rounge nou te Jerusalem. Le wem te nou te te teptalo il teingipe te uf wuru piti uf ili Samaria.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Fei riri liti Ma Ili lirpowo Filip ye, “Ye eilo kapi men nange peiye, le ye ma usa tulum lepei wem epli lau lile nimin ingowo tisi fei leilo Jerusalem le le le Gasa, tisi fei lepei lato tef yawi.” (Fei tisi fei lepe olo ku mingowo koloye, lato yawi.)
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 — ausente —
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 — ausente —
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Leye lo Riri Teingi lirpowo Filip lolpepei “Ye e iripe nongo wingelem (karis) piye malfem.”
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Fei le Filip lantu frou le liripe malfem, leye lo le lingitowo metine ili lepe lungunape yousi piti Aisaia metine nimou liti Ma Ili. Wem le lingitowo le le leleteiye “Ye retape il pal fei ye ungunape pepe lo olo?”
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Fei le metine ili namti lirpowo lolpepei “Ki ma retape kolomen? Wuso nemple nampli pirpei so?” Leye lo lirpowo Filip longlo le rounge tifei nongo wingelem.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Le il wuso fei le lungunape pepe men so pepei,
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Pe pirpei il piti le ma tapune le minele ma kanowo olotei. Minele ma luwalo lile tulum lele soma pe retai polpepei le ninge paliene liti le. Wusoli wem liti le ratei tef lepei le oloye.”
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Leye lo metine ili leletei Filip ye “Ye irpeiki metine nimou lepe, minele so lirpei il fei pepei? Le lirpei le lotei lo lirpei le mi?”
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Fei le Filip le lirpei il pal piti il fei pepe lasi il teingipe piti Jisas lirpowo metine ili liti Itiopia.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Wem te tirpepei tinge tisi te, te rounge te fale wof kumpu nato tisi, wolo epli lanpo nongere le kumpu nire wolom nifei. Leye le metine ili lirpowoye, “Tipe kumpu nepei le piti fei polomen so ki ma kungungu kolo?” [
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Filip lirpowo, “Ye miso ungungu wuso ye ulpowo Jisas metine Ma Ili lotei laltei, ire onom peiye” “Iyo,” le lirpowo ye, “Ki kulpowo Jisas metine Ma Ili lotei laltei le le ninge lele lotei”]
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Fei le, metine ili lirpowo metine piti lesiepe nongo wingelem ma lesiepe lapiri pratei. Leye lo Filip lire metine ili rounge ye kotu tuwalo titipi te wof, te tile tipe leye lo Filip kaltetei.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Le wem te nou fale tau tani tipe, Riri Teingi liti Ma Ili tousio Filip. Le metine Ili ma nou luluwo lolomen. Fei le longlo le lifei nongo wingelem pele le le rautu lotei leye.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Le Filip lulu le lotei le fale Astot, leye lo leifale le uf kumpu, kumpu leptalo il teingipe le le, le fale Sisaria.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.