Atos 7

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Fei metine ili liti leltawio Ma Ili siye leifale leletei Stiven ye “Il fei pepei punkom lom?”
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Wolo Stiven namti leifale lirpepeye “Ise winkem re yaire, ise yingiteiki wo. Wusoli sungoitei liye Ma Ili lire singe falowo mani louku Abraham wem le linu ratei Mesopotemia liso leilo le ratei Haran.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Le le lirpowo lolpepei ‘Fei ye ma usape alpe pire uf peiye le ye ma e e tef fei ki ma kosaiye.’
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Le leilo lusa tef liti Kaltia lato le le ratei Haran. Le wem Abraham yaitei la Ma Ili laisi le ratei uf fei ise ratei lepei lepe.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Wolo Ma Ili le watowo Abraham tef ile piti le lire lele kolo, nenpe kumpu re oloteiye. Wolo Ma Ili le lirpowo punkom lirpolo le miso watowo tef fei lepe, tef liti Kainan. Watowo piti lele lire eple palie pele piti pingi pau. Le wem fei Ma Ili lapuwe il fei pepei, Abraham, le eple olo.”
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 “Il fei pepei so Ma Ili lirpowo pepe ‘Eple palie peiye miso pratei tef piti mete nemple le pe ma pesio towa yawi piti mole olo le pe ma pila moingi wem ulel le taurungu wurutei olpe (400).
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Wolo ki miso watepe moingi le mete fei pe pesio towa yawi lelpe lepe, pe miso pusa uf lepe le pe ma paule pifei onposiki rautuki ratei tulum fei lepei’.”
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 “Leye lo Ma Ili lapuwe il lire Abraham piti ma paploupe topungou soma pe kosape pe potei watafei pe pulpope il wuso Ma Ili lapuwe pepe, liso Abraham lalowi topo liti Aisak wem nimou nila le ne nungungu. Fei le Aisak lila Jekop le Jekop lilape eple pele (12) manre pouku.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Le Jekop eple ilim, pe enke olpe pasi winke kumpu lelpe Josep. Le pe pe paltei le lesio towa yawi ratei Isip.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Wolo Ma Ili le lontoluwo le le kanowo wem le moingi falowo. Wem Josep le falowo metine ili Fero liti Isip Ma Ili watowo onom malye le onom nire wuru, leye lo Fero laltei le metine liti lontoluwepe uf pire mete re oweli men nange pele.”
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 “Leye lo wem oli piti oweli olo falepe mete piti Isip pire Kainan, le moingi ili piti nilim paplei falepe mete wuru, le manre pouku ma paisepe oweli pato linei, olotei.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Leye lo wem Jekop kapi il pirpei polpepei luom telmane pifei Isip, le laisipe eple tuleingi pele, manre pouku, pe peifale pe.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Le wem pe nou pe pasi, winke lelpe Josep leite lotei alepe nimin le ilim pele lire winke lelpe, leye lo Fero retape alpe piti Josep.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Fei le Josep laptei il pe yaitei lele Jekop lirpowo piti ma le lire alpe pele ma paule Isip. Wem pe paule Isip pe mete wuru (75).
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Jekop lire alpe pele pe pratei Isip lepe, pe pa.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Pe kapi pilape pau Sekem leye pe paptei pato erau nample liti Hamor lire eple pele wuso Abraham lire mole lipi laise lepe.”
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 “Fei le wem lau lire malfem piti Ma Ili ma onposiepe il wuso le lapuwe lire Abraham pepe so ma le watepe tef liti Kainan. Le mete piti Israel wuso pratei Isip pepe pe fale wurutetei.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Wolo metine ili nele, fale lile lontoluwo Isip, le retawo Josep kolo.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Le lempesipe mete pouku, lirpei lilape manre pouku, le le lirpepe il singe piti pe ma kapi eple kumpu wem emare pilape paptei pratei yaupe le pe ma pa.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Le wem fei le lolpepei, wem lepe nimou nila Moses le ninge fei lepei lepe, le teingi lailele lotei yawi wem Ma Ili luluwo. Le pe pontoluwo kotopawo pailolowo pifei winem pe fale anongou winges niliye.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Wem pe kali pila pe towa yawi tani winem, ningio feri piti Fero kali nila nire ninge nange lene.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Le le fale metine ili piti lirpepei le piti lesio towa wuso oli pe peltalo le le kapi il piti Isip.”
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 “Wem Moses taurungu pele fale wuru (40) le onom pele weitei ma nou le lulwepe ilim re winkem pele, mete piti Israel.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Wem lepe metine liti Isip losio metine liti Israel. Leye lo le kanowo metine teluwi nempleiye lele, le le letesi metine liti Isip la.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Fei le lirpolo mete pele miso puluwo retai polpepei Ma Ili miso laltei le ma kali moingi taniepe wolo pe puronom.”
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 “Fei nolowi le lulwenge mete titi Israel tosinoute, le le lirpolo ma kareringe, le le lirpeiye ‘Ise rounge yingitei, Ise rounge teluwi nempleiye, le piti polomen so ise yosinoute?’
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Wolo metine piti losio metine nele lepe laisi Moses le tanienge rounge le le leletei Moses lirpepei lolpepei ‘Minele leiteiye piti ye ma ontoluku le ye ma ulwepe moingi pouku?’
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ‘Ye irpolo ma eteteiki ka watafei nomul ye etesi metine liti Isip la lepe’?”
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 “Fei le wem Moses le lingitepe il fei pepe le leifale linlele luru le ratei tef piti Mitian tani Isip. Lepe le lilange eple winges.”
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 “Wem taurungu wurutei pe (40), riri liti Ma Ili lire weli loli nimpe wala namin falowo Moses ratei tef yawi lato lire Sainai tumun malfem.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Wem Moses le lontoli lolpepei le il re olo, lirpei kolo. Le posiye le malfem ma luluwo weli wuso loli nimpe namin lepe. Wolo le lingitowo Ma Ili il peleye.
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 ‘Ki Ma Ili liti manre peiye Abraham lire Aisak re Jekop. Ki so Ma Ili lelpe lepe.’ Wem Moses le lingitei le punwewi le le turuwo ma weitei lontoli lolomen olo touliye.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Fei le Ma Ili lirpowoye ‘Ye kotuwepe ire fila peiye tani wuso oli ye au tulum fei lepei ki kutei kile teingitei.’
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Fei le le lirpowoye ‘Ki kulwepe mete piti Isip posiepe mete piti Israel olpetei. Le ki kingitepe pailo pinanaiki, ki so kaule ma kaniepe, fei ye aule le ki ma kaiteiye e Isip’.”
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 “Moses le so mete piti Israel pinauli le pe peleteiye ‘Minemple peiteiye piti ye ma ontoluku le ingitepe moingi pouku.’ Le so Ma Ili laltei watafei metine liti lontoluwepe le metine piti kaniepe. Wuso Ma Ili lirpei fale nemi liti riri wem le lire weli loli nimpe namin.”
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 “Wem fei lepe Moses le laptei towa lipi potei fale lire singe liti Ma Ili pratei Isip re Peryai Yalei. Lepe so le kesipe mete lilape le tani Isip, pe pratei tef yawi taurungu wurutei (40).
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Le Moses elpesi lepe lirpepe lolpepe ‘Ma Ili ma laisi metine nimou lau lirpepei ma laule ise watafei le laitei ki kau lepei. Le metine fei lepe ma teluwi piti ise.’
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Fei le Moses lotei so lire mete piti Israel pepe peifonemple pile tef yawi lepe. Le lile lire manre pouku re riri wuso lirpowo ratei Sainai tumun, le le so kapi il piti Ma Ili piti pratei wem oli pepe so laptei pau ku.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Wolo manre pouku paptowo mingim kolo, pinauli le pe weisi le lire plen laitei le pe pirpolo ma nou pe Isip.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Le pe pirpowo Aron, Moses line lele, pirpowoye, Ye osiepe men nemple wauku soma ku mulwepe watafei ma lipi pouku pepe. Wusoli metine, Moses fei le lau tani Isip lepe olo ku mretawo kolo, leinei linei le, lo menele lalei le.’
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Leye lo pe pesio ma ili lelpe watafei senge pulmakau, le pe papo yuri peptawi paptei watowo. Pe pesiepe purowo wusoli pe potei peletei Aron le le lesio fale.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Wolo Ma Ili kani onom lantepe kolo, le so laptei pe prautuwepe taurungu piti yuwei watafei il paptei paitei yousi piti mete amare polpepei,
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Le winem fei ise yila lepe weni liti towa lelpe Molek lire tauru piti towa nele Refan so ise yingowo lepe. Liso fei ki ma kaiteise ye tani uf peise ye Babilon le ise ma wala ye tani’.”
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 “Fei ise retai manre pouku pe pilane winem kumpu le winem fei nepe Ma Ili lotei ratei, wem pe pile peinenei pinge tef yawi. Pe pesiene pingepe il piti Ma Ili wuso le lirpowo Moses le le lirpepe pepe. Pe pingepe il wuso Ma Ili lirpowo Moses piti pe ma posiene, pe so posiene.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Wolo wem fei pe pire Josua, pe manre pouku, yaire pelpe watepe winem pila pe so pe kali tef piti mete nemple lelpe wuso oli Ma Ili lotei laptu taniepe. Winem ratei le. Le fale wem metine ili Devit le fale.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Le Ma Ili re onom rapowo, liso le leletei Ma Ili ma lusa lesio winem nele piti Ma Ili liti Jekop lele.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Wolo ninge lele Solomon le so lesio winem lepe.”
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 “Wolo Ma Ili liti Yuwei le ratei winem fei motwalem pesio kolo. Metine nimou lirpepei lepe, lirpei lolpepei,
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 ‘Teplai yuwei, le poi lipi peiki piti kifei kontolili le tef piti ma kapiri ire pile. Winem fei lolomen soma ye yesio ki lol lepe? Le tulum fei linei soma kaltei yef lepe.
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Men nange fei pepei ki kutei kaptei lo olo’?”
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 “Fei ise mete piti Israel piti polomen so, ise yingitepe il piti Ma Ili kolo, kuna yire moingi olpe le enke peise, ise yire yef yire il piti Ma Ili. Ise kuna watafei manre peise. Ise wem oli yinauli Riri Teingi.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Le manre peise pe watepe mete emarengi moingi. Pe posiepe mete piti kapi il Ma Ili pele, il piti le ma laisi metine teingitei lele ma lau, la liti lesio towa lele. Le fei ise yingio tisi liti manre peise, ise yalpo metine elpesi wuso pe pirpei ma lau. Ise yesio yaltei laitei nimpe le la.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Fei ise isotei so kapi il lipi piti Ma Ili lepe wuso riri liti Ma Ili wauku wolo ise yulpope kolo.”
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Wem mete lipi piti peptawio Ma Ili siye pingitepe il piti Stiven pe enke kotuwepe pasio.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Wolo Riri Teingi lunkuwo Stiven le le leila oru lontoli lunwei le yuwei, le le luluwo if piti Ma Ili lire Jisas lile eti tilpi liti Ma Ili lele.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Leye lo le lirpepe “Ise yontoli. Ki kulwepe winki piti teplai kere polowi le Jisas lile eti tilpi piti Yaitei lele.”
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Leye lo pe peifale pailolowo le pe pire esi pelpe popopope mingim pelpe. Yo pe mete wuru ye pantu karowo Stiven pe.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Le pe pirpeye, “Kesi yila ye ratei tisi teingo yawi tani uf soma yiripe era yosio.” Le mete piti piripe pamtuwo kotuwepe olongou lipi pelpe piti yuwei, paptei pratei le metine lainouwo, nange lele Sol, le lile lontoluwepe.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Wem pe piripe era palpopo, Stiven leletei Ma Ili, “Jisas ye ili leiki, ye kali nempi leiki.”
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Le yaruwepe yamkelem ratei le le lailo lirkilau lolpepe, “Apa ye ma onposiepe moingi fei pe waiki lepe pato.” Wem le lirpei il pepei pe poungo kotu, yo le laye. Le il fei Stiven pe palpo la lepe, Sol lotei re onom nempleiye watafei pe pepei le so lile luluwo liso pe piri era palpo la.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.