Atos 28
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Wem ku me fale mingo mire kutou teingipe. Fei le mete wuso pratei uf kumpu wuso nifei periai nimin pepe pirpouku polpepei, uf nepei nange pene Malta.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Le mete piti uf fei nepe, kanouku poporotei wem ku fale. Fei nef nalolo le is fale, pe pafo yali weli lipi olpe, leye lo pe pirpouku me mifowo weli.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Pol liresi kapi yali wuso pompasipe paptei pratei pepe piti ma lafo weli, wolo tutu tunoli ratei yali leinginim lepe linlolowo weli, le le fale lau lalwe Pol eti lele, lultei liyoyo ye lultei.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Fei le mete piti Malta puluwo tutu, le pe pirpe nempleiye, “Metine fei lepei lalpo metine nele ye lo men le? Le metine oli wusoli fei le linlele luru lau tani periai wolo tutu laluweye.”
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Wolo Pol le letesi tutu la kolo, olo. Le lisi eti lele ninyi, le tutu kere luwalo weli lalei laye.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Pe pratei puntoli pirpolo tutu wai piti linlolowo weli le le ma loungo linpepei lau le tanio re wolo olo lina luwalo le yo laye. Pe pratei pontoli pe pe wem re ulel pontoli men re falowo Pol kolo, leye lo pe nou weitei pirpei ye, “Metine fei lepei, le riri ili.”
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Le uf piti metine ili lelpe piti uf, nange lele Publius, uf fei lepei le lato malfem lire tulum fei Pol liripe pratei pepe. Le ketouku lilauku le lontoluku lailolouku yaupe, mire le mratei wem winges niliye.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Le wem fei lepe yaitei liti Publius kainu lorwetetei le le pos letei luwo poi. Pol linki le luluwo le le leptalo esi puwo oru lele le le leletei Ma Ili ma kanowo le wem fei lepe ye, topo weli pire kainu re lorwetetei pepe oloye, le le nou fale teingi.
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Wem metine fei lepei nou fale teingi, mete wuru piti kainu wuso pratei uf Malta nepe, kerowo Pol pau le pe nou fale teingipe.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Pe wauku oweli men nange wurutei, le wem ku monglo nimpe teingo piti ma me, pe kapi men nange piti ku ma mapiri mafo pire oweli piti maplei wem ku minge periai me pepe, paptei pe pifei nimpe teingo.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Ku mratei fei lepe anongou winges niliye.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Fei ku meifale musa Malta le ku me fale uf ili liti Sirakyus, lepe ku mratei wem winges niliye.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Ku meilo frou me fale uf ili, Regium, metei lepe, nolowi mire mul yuf fale lau liti eti tilpe le liti epli lautile, le wem winges ku me fale uf kumpu pinane polpepei Putioli.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Lepe ku merengape mete ilepe piti pulpowo Jisas pratei, le pe pirpouku piti ku ma mepi mratei wem eti plen te winges wo (7). Ku soma mingi tef me Rom.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Fei mete piti pulpowo Jisas wuso pratei Rom pepe pingitei pirpolo ku oli mauleye. Leye lo pe peifale pintauku pau fale tulum Apius liti paptei oweli le pe paisesipe. Le ilepe pe pau fale tulum liti mete piti pe ma pratei. Tulum fei lepe pe winges niliye pirpolo ma penglouku esi soma mepi me. Wem Pol luluwepe, le onom teingine lasi Ma Ili le le onom pele nungwe, turuwo koloye.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Wem ku me fale Rom, mete piti pontoluwo uf Rom pirpowo Pol polpepei, le ma loteteiye ratei winem nele lele le mete piti pratei pepe, yalu pau niliyeye soma lontoluwo wai piti Pol ma linlele luru, fei polpepei so pe paltei yalu pau niliyeye ma lupoluwo.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Wem winges nileyeye le nolowi nenpe, wem fei lepei Pol linape Israel, mete piti pinuwepe pau ma pirpei. Wem pe pau fale yali nemple, leye lo leifale lirpepeye “Ise ilim re yaire peiki, ki ma kirpei kolpepei, ki kirpei il olpe pe mete pouku kolo, pire towa piti mete pouku pratei lepei wuso mete lipi pouku paptouku pato pepe, kuna oloye yawi, pire towa piti yaire pouku. Wolo ki kila moingi liti kifei winem oli wem ki ratei Jerusalem, liso mete piti Israel peiteiki kinki. Kau kau, fei peiteiki kau eti piti Rom.
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Pe peiteiki wolo ki olo, metine teingiye yawi, le pe ma pusaiki ke wusoli pe perengaiki piti ki kaptei towa men nange olpe fale piti ma ka kolo.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Wolo mete piti Israel, pe enke teingipe piti pe ma pusaiki ke kolo. Liso ki onposi kolpepei, metine ilitei liti Rom ma le lingitepe moingi peiki yaupeye, le ki il nemple peiki piti kirpei kamtuwepe il lipi kingiepe mete peiki il re kolo.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Il fei pepei so ki kinaise piti ise yau yuliki, le ki ma kireise mirpei. Wusoli ki kulpope il pirpei polpepei, ku mete piti Israel mratei montoli metine nele ma laule, le ku ma mulpowo fei polpepei so pe topiki peiteiki ke winem oli.”
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Pe namti pirpowo Pol-ye, “Ku kapi yousi nemple piti ye paule Judia pirpei il piti ye kolo. Le mete nemple pouku re peinei lepei pau soma pilape il nemple pau pirpouku lo pirpei il men olpe peiye kolo, oloye yaupe.
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Le fei ku enke teingipe piti mingitepe il nemple peiye wuso oli ku mretai molpepei, liye liye re mete pirpei piti ye e weitei iripe mete piti pulpowo Jisas, ‘Ise mete olpe’.”
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Leye lo Israel, mete piti pinuwepe pire Pol palte nemple, wem le mete wuru oli fale wem fei lepe pe tulum fei Pol ratei. Le leifale lire mul lirpepe nomnaipe il pele lire towa teingi liti Ma Ili le le fale mulpou. Le lirpolo ma kosape retai lire il fei lirpepe pepe, pe punkomtei piti Jisas. Le kosape lire il lipi piti Moses re il piti mete amare, wuso paitei yousi pepe.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Fei ilepe pelpe kani onom pantepe il fei le lirpei pepe, le ilepe pe olo pulpope kolo.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 — ausente —
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 — ausente —
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 — ausente —
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Le wem pe pire lus piti ma pe, Pol leifale lirpei il le lapulu lolpepei, “Fei ise ma retai Ma Ili il pele piti kaniepe mete oli laptei pe mete piti alpe nemple le pe ma pingitei le paptei mingim.”
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 [Wem Pol lirpei, fei mete piti Israel peifale pe pilai nemple olpetei pire pe potei.]
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Pol ratei tulum fei pe paise piti le ma ratei lepe, le ratei taurungu winges. Wem le ratei, le onom teingine piti mete pe pau puluwo.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Le lirpepei lirkilau, le mete lipi piti Rom ma nou pirpei il men olotei, pe posye pile puluwo. Le lile leptalo il piti Apa louku Jisas Krais, lire Ma Ili ma lailelepe mete pele loporotei.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.