Atos 27
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Festus onposi lirpei lolpepei, “Ise ma yonglo nimpe teingo le ise ye Itali.” Leye lo mete piti pontoluwo tef, pe piti Rom, kesi Pol lire mete ilepe wuso pifei winem oli lepe, paptei pe eti piti yalu pau ili, nange lele Julius, liti Rom, le liti lontoluwepe yali pal wurutei. Le yali pal fei pepei pe pinape polpepei “Yali Pal Piti Metine Ili Pele.”
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 [Luk metine liti laptei il fei pepei le lirepe pepi pe, le so lirpei.] Ku meifale me monglo nimpe teingo naitei Atramaitium, le ne ma ne tulum piti nimpe teingelem paitetei piti Esia, lepe yo ne neye. Wem fei lepe metine nange lele Aristarkas, le piti Masedonia, le uf lele Tesalonaika, le re lirouku me.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Fei nolowi mire mul ku me fale maitei Saidon. Lepe Julius onom manowo Pol liso lirpowo piti le miso le luluwepe numuwi pele, soma pe watowo men nange piti le lirpepe ma pe watowo pepe.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ku musa lepe lato, wusoli yuf lini lau lutupauku lirkilautei yo ku weitei meinei mau me uf kumpu nifei periai nimin nange pene Saiprus, ne nifei nopopouku.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Lepe ku meifale mingowo periai nimin piti Silisia re Pamfilia, le ku me fale Maira, uf ili ratei tef liti Lisia.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Wem ku me fale lepe, Julius lerengane nimpe teingo piti Aleksandria naitei, le ne ma ne Itali. Fei le lirpouku monglo nimpe teingo fei nepe.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Wolo yuf lirkilautei re fei lolpepei yo ku me malye malye. Wem mire moingi ili falouku, me fale uf ili nele piti Sinitus. Le ku ma meinei molomen mingowo lepe me, wusoli yuf ilitei. Leye lo ku weitei me mingowo meinei mau me piti yuf lini kolo. Lepe me uf kumpu nifei periai nimin nange pene Krit, raltei tef um naro le lultei periai pinawo polpepei Salmon.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Le nimpe teingo fei ku mifei me nepe, weitei ne ningowo periai lunko malfem, malfem mingowo me me fale tulum piti nimpe teingelem pe paitei pinawo polpepei “Tulum Liti Kotopape Nimpe Teingelem.” Le lire uf nange lele Lasea malfem.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Ku maitei lepe wem re ulel, wusoli wem liti nimpe teingo ne lepe ma oloye, le wem piti pe rautu potei pire Ma Ili, wuso le kapi olpe pelpe taniepe pepe re oli leiye, le yuf nampune re ili kimplitei, liso ku ma meinei molomen me. Liso Pol leifale lirpepe il singe lolpepei
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 “Ise yingitei il peiki wo. Ki kulwepe polpepei, ku ma olpe mire towa wusoli nimpe teingo fei ku meilo lepei me, nepei nepe ma men nange pifei pepei ma kesipe mireripe. Le nimpe teingo re naututu re noungongo le ku mete re ma ma.”
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Wolo yalu pau ili lulpope il fei yaitei liti nimpe teingo lire metine piti lesiene rounge tirpei, le il fei Pol lirpei pepe olo lulpope kolo.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Wolo tulum liti kotopape nimpe teingelem paitetei lepe olo teingi kolo le pe ma ratei lepe pengario yuf kolo. Leye lo ilepe pelpe pe pirpei pirkilau piti pe ma pusa tulum fei lepe, le pe pirpolo pe ma pe fale Finiks. Wuso pe pire potei kilau ma pe fale tulum piti kotopape nimpe teingelem paitetei lepei lato Krit le liti epli lautile, lepe soma pe pratei pengario yuf wo.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Fei le yuf nempi kumpu fale nau piti periai nimin, le pe pirpolo pe miso pe. Fei pe pisi peipipe nimpe piringi wuso paptei pultei foiye le pe pinge periai lunko liti Krit malfem.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 — ausente —
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 — ausente —
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Ku meinei mau me tounga liti uf kumpu nifei periai nimin, nange pene Kauda. Lepe ku mire kutou kilau piti ma kani nimpe teingo kumpu nepe mentalo nuwo yuwei. Leye lo ku meipine nimpe teingo milane me piti ma kotopane mailelene.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Pe peipine pilane pe pantei nifei nimpe teingo yuwei, le pe kapi foiye pilape pau pire pengleleine nimpe teingo, le pe turwepe pirpolo wai ponglo kauro telmane piti lau lire periai lunko lepe piti Sirtis. Leye lo pe pesiepe olongou piti pultei pepe potipipe, le pe pusane nimpe teingo yuf lotei kani lilane malye malye le.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Wolo nampune ili kimpli nou fale, liso nolowi nenpe, pe pire esi kapi oweli wuso pifei nimpe teingo nepe piripe pautilele periai taniene.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Le wem winges niliyeye, wem fei lepe, pe potei kapi foiye ilepe pire nimpe ulel, piti puwo nimpe teingo, le pe piripe pautile periai.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Wem fei lepe ku mulwepe taurungu pire ane re kolo, me me wem wurutei olpe. Le ku re wilfingou le ku mirpeiye “Fei ku ma mire kutou teingipe koloye, wusoli nampune lini fale lirkilauteiye.”
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Wem ulel fei moingi lepei, fale pe paplei oweli re kolo. Pol leifale lile lirpepeye “Ki kirpeise koporotei, wuso ise yingitepe il peiki le ku mratei Krit, ku miso muwalo karipe men nange fei falouku pepei kolo.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Le fei ki kirpeise, ise ma onom mane isotei pato, metine nele piti ku fei pepei pepe miso la kolo. Ku mete miso olo, le nimpe teingoye miso onesa.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Wusoli nempis mulpou riri liti Ma Ili leiki wuso ki kingowo, le ki onposio lepe, lau faleiki,
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 le le lirpeikiye, ‘Pol ye ma turiye pato, ye ma e falowo metine ilitei liti Rom, liso Ma Ili onposise le le miso waise ise mete fei yifei nimpe teingo fei nepei, nempi piti ma yiratei.’
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Fei le ise ma enke olpe pato, wusoli ki kulpowo Ma Ili kire il fei ki kirpeise pepei.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Le ku miso muwowo me fale uf kumpu nele piti pifei periai nimin.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Wem eti plen le eti plen winges te winges (14), wem fei lepe mulpou le yuf wala lini leipopouku lasi nimpe teingo minge periai pinawo polpepei Mediterenian. Me me wem re tangu, mete piti pontoluwene nimpe teingo pirpei polpepei, “Ku so olo fei me mire tef tangu malfemye.”
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Leye pe kali teingo piti pire nausi tipe puluwo kru lo latoto, pari lile puluwo wala kru taise. Wem pe nou kali pari lile, fei pe puluwo le pe pirpeiye, olo fei latotoye.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Pe turwepe olpe pirpolo nimpe teingo lelpe wuso pe pifei lepe, ma nampune lilane le lenetei lasi era, leye lo pe kapi nimpe firingi piti pesiene nimpe teingo pantri nuwo tulum niliye, wuso paptei pultei foiye pepe pusape pautile periai pultei pe pingi.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Fei le mete piti pontoluwene nimpe teingo, pirpolo pe ma pantu pe tani nimpe teingo. Leye lo pe kani nimpe teingo kumpu wuso pantei nuwo yuwei nepe, pusane ne nuwo tipe pemtetei pirpolo pe ma pusape nimpe firingi wuso pultei foiye pepe ma paptei pultei pinu wo.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Wolo Pol lirpepe yali pal wuso pepi pe pepe, “Wuso mete piti pontoluwene nimpe teingo pepei pirouku mifei nimpe teingo kolo, ise ma ye fale mingo kolo ma ya.”
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Wem yali pal pingitepe il fei Pol lirpei pepe, pe peifale paploupe foiye karipe pusape pautile tipe peye.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Fei nolowi piti ma if ili kerere, Pol lirpepe piti pe ma paplei oweli men nemple kari enke wo, “Wusoli ise yato yaupe ye ye fale wem eti plen le eti plen winges te winges, yire moingi oli fei lepei le wem fei pepei ise re yaplei men nemple kolo.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Fei oli so ki kirpeise kirkilau, ‘Ise ma yaplei oweli. Ise ma yaplei soma yire yaite isotei’.”
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Wem le lirpei fei, le kali luom lile kani onom lantepe, leletei Ma Ili, le le onom teingine lasio lire luom fei lepe. Fei le yaruwo lalei.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Le pe enke olpe kolo, pe pire potei kilau pifei nimpe teingole metine niliyeye niliyeye wuso pifei pepe paplei oweli.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ku mete wurutei olpe mifei nimpe teingo fei nepe (275).
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Wem metine niliyeye niliyeye laplei oweli, le lingitei lotei yofu tangu, leye lo pe kapi ufal pire wolo wit wuso pifei nimpe teingo nepe, piripe pautile periai tani soma pirine nimpe teingo flo.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Fei if ili kerere, mete piti pontoluwene nimpe teingo pretai pirpolo periai mingo so liye lepe kolo, olo pironom. Wolo pe pulowo periai lalele tef linki, le le telmane fale lifei, le pe onposi ma peipine nimpe teingo pilane pe peinei kali telmane fei lepe paltei.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Le pe paploupe nimpe firingi pire foiye pepe pusape pautile periai, le wem fei lepeye, pe ponfaripe foiye wuso pe topwepe nimpe talpungu fei paitei nimpe teingo mingo pepe. Le pe nou peila olol liti linu lepe le yuwei le yuf lutupa soma le leipine nimpe teingo lilane le lantei naitei mingo.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Wolo nimpe teingo nupwe telmane wuso ratei periai lepe, yo ne nifei ye ma nou peipine polomen? Wusoli ne napiri noporotei le periai wuso loungongo lau lepe, letesine ulei lene yaruwene lire kumpu kumpu oloye.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Yali pal peifale pirpe nemple piti ma posiepe mete fei pifei winem oli wuso pe pontoluwepe pilape pe pepe ma pa yalipeye. Pe pirpolo nele lelpe ma luwalo lauto oru le fale mingo le le ma luru le pato.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Wolo yalu pau piti lontoluwepe linaulo, piti pe ma palpo Pol kolo, leye lo lirpepe piti pe ma polpepe kolo, pusape pato. Fei le lirpepe lolpepei “Ise mete piti ise miso yaute eri ma yinu konko yautile le ise yaute eri ye fale mingo tani wo.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Liso ise ilepe wuru pepe, yuwope konko yaungipe nimpe talpungu nemple fei poungongo pepei.” Fei ku molpepe so nele louku la kolo, ku wuruye fei me fale mingo mire kutou teingipeye.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.