Atos 21
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Ku mouti, ku musape me, me tuwopou ye me fale Kos. Fei le nolowi nenpe ku mau fale Rodes, wem ku mau fale lepe, leye le ku me uf pinawo pirpolo Patara.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Le lepe, ku mingitepe pirpei polpepei “nimpe teingo nenpe ma ne Fonisia.” Leye ku me maise nimpe teingo le ku monglo meye.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Fei ku mifei mau mau muluwo Saiprus le lifei, le ku meinei kali maltei me liti eti tilpi me Siria meiye. Ku me fale maitei uf ili Tair, le pe kapi oweli pelpe wuso nimpe teingo nilape nau ma naptetei uf fei lepe.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Lepe ku merengape mete ilepe piti pulpowo Ma Ili pratei, le ku mepi mratei wem eti plen te winges (7). Pe wuso Riri Teingi kosape tisi le pe pirpowo Pol le ma le Jerusalem pato.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Wolo wem louku fei ku miripe ratei lepe le yali, leye lo ku meifale musape, le ku me. Wem mete piti pulpowo pepe puluku meifale ma me pe peilo pire nimoure re eple pelpe mepi me periai telmane yalipe ye. Lepe, ku mete wuru ye fei muwalo yaru yamkelem ratei meletei Ma Ili.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Leye lo ku mepi meipi nemple esi le ku monglo me mifei nimpe teingo le pe nou pe uf winangou pelpe peye.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Tisi liti nimpe teingo, wem ku musa Tair le ku mau fale Tolemes lepe fei oloye. Leye lo ku me mulwepe mete piti pulpowo Jisas le ku mepi mratei wem niliye.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Fei le nolowi mire mul ku musape pe pratei le ku me fale Sisaria, lepe ku minki me winem liti Filip metine nimou. Le ku mepi ratei. Metine fei lepe leso pe paltei lire mete winges niliye le winges niliye lepe wuso paptei ratei Jerusalem pepe.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Le le eple feri pele wala paisepe mungarem kolo pe re peptalo il piti Ma Ili. Eple feri pele wiem roum le wiem (4).
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Ku mepi mratei wem wuru koloye. Le metine nimou nange lele Akapus, le lato Judia so lau fale.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Le kali mongopo liti Pol lele lila lau falouku leye lo le liri topwepe esi pire ire pele lotei. Le le lirpoukuye “Pepei pepe Riri Teingi lirpei lolpepei ‘Metine mongopo lele men lepei lepe, pe ma topuwo watafei ki kutei topwepe ire esi peiki pepe, pe ma topuwo pratei Jerusalem. Israel ma topuwo pari leye lo pe palei watepe nemple ma puluwo’.”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Wem ku mingitei il fei pepei, ku mire mete ilepe wuso pratei lepe mirpowo Pol ma le Jerusalem pato.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Wolo le namti lirpoukuye “Ise fei yolomen so yolpepe le ise youti re yolpepe ise waiki moingi ili oli fale onom peiki. Fei ki onom teingine piti pe ma topiki wem ki ke fale Jerusalem wuso ki ka re ki onom teingine. Wuso oli ki ka kungwi nange liti Jisas Ma Ili.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Wem le lirpouku lolpepei, ku ma molomen soma ku il kari. Leye le ku pos mato le ku mirpeiye “Men nange ma fale ye, wusoli Ma Ili lotei lirpei ma fale.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Leye lo ku mratei lepe mengari, fei ku kapi oweli pouku mafofo le ku meifale musa uf fei lepe le ku me Jerusalem.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Wem ku meifale me mete ilepe piti Sisaria wuso pulpowo Jisas pe re peifale mepi me. Pe ketouku mepi me winem liti metine nange lele Nason, le soma ku mepi mratei lepe le le piti Saiprus, fei le lulpowo Jisas wem uleltei.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Wem ku me fale Jerusalem mete piti pulpowo Jisas pe enke teingipe olpe le pe pau ketouku pire enke pelpe rautu potei.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Fei le mire nolowi nenpe Pol leifale lire ku mepi me ma muluwo Jems. Le wem fei lepe mete piti pinuwepe mete piti pulpowo Jisas piti pratei Jerusalem lepe pe re oli pau pifeiye.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pol leisipe, leye lo le nampli lirpepe lire towa wuso le lesio le Ma Ili laptei men nange falepe mete piti alpe nemple pepe.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Wem pe pingitepe il pele fei, leye lo pe peifale peila nange liti Ma Ili. Fei pe pirpowo Pol ye “Apa fei ye miso uluku ku mratei Jerusalem molomen. Le fei polpepei mete wurutetei piti Israel fale pulpowo Jisas le pe pesiepe il lipi wuso Moses laptei pepe poporotei.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Le pe kapi il pirpei polpepei ‘Ye eptalo il irpepe mete piti Israel wuso pire mete nemple pratei uf pire tef nemple pepe piti pe ma pingepe il lipi Moses laptei piti pe ma paploupe topungou piti eple tuleingi kolo. Le pe ma pingepe il piti manre yaire piti Israel kolo.’
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Le fei pe retaiye, ye nou au fale Jerusalem menele ma fale le?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Ye ma esiepe il fei ku mirpeiye pepei. Mete winges te winges fei ku mifei pepei oli pirpei punkom pire nange liti Ma Ili.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Ye ma iripe yepi ye, le ye ma yepi ye yungungu kaptetei olpe peise piti topo peise tanise le ye ma aisipe yuri piti pe pelpe wem ise yeptawi, le ise yaptei pe Ma Ili fei yo pe ma paptutu eri pelpe. Pe fei polpepei soma mete wuru pretai pirpolo il fei pe pirpepe pire towa fei pe ma paltei faleiye lepe oli punkom kolo. Le ye yotei re wala ingepe il lipi piti Moses pele wusoli pe pirpei ma metine niliye niliye ratei lingepe il lipi fei pepei.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Wolo watafei mete piti alpe nemple wuso fale pulpowo Jisas, ku maptei yousi maptei pe watepe mirpepe piti pe ma paplei oweli piti pe paptei watepe towa olpe piti tef lepei kolo. Le yuri piti pire teluwi re yuri piti fei kumkeripe iliengelem le pe pa pepe re ma paplei kolo. Pe ma pire nimoure raine lo nimoure piti paisepe mungarem ma pepi petei kolo, ma pato yaupe ye pe.”
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Leye lo Pol kesinge mete fei tepe, le nolowi nenpe le le lungungu kaptetei olpe pele piti topo lele tanio liringe mete fei tepe. Fei le linki le winem liti Ma Ili le le lirpepe retai piti wem piti pe ma metine niliye niliye leptawi yuri pele laptei pe Ma Ili, wem fei polpepei soma ku mile mesio towa liti ku nou fale teingipe.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Wem eti plen te winges ma pe yalipe, mete ilepe piti Israel wuso pratei tef liti Esia lepe puluwo Pol lile winem liti Ma Ili. Le pe pirpepe pinuwepe mete wuru wuso pifei pepe enke olpe pasio, le pe peifale pesio pari.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 “Fei ise mete piti Israel” le pe pailo pirpei polpepei, “ise yau kanouku le metine fei lepei so lirpepe mete liye liye re lau, le leptalo il le mete wuru lire ise mete piti Israel le il lipi piti Moses re winem liti Ma Ili fei ratei Jerusalem lepe pe olpesa. Liso men fei re le kesipe mete nemple lilape linki lau winem liti Ma Ili le le laltei winem teingi fei lepei fale winem teingi koloye.”
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Pe pirpei il fei pepei wusoli pe puluwo metine nange lele Trofimus le liti Efesus lire Pol rounge tau fale ratei Jerusalem liso pe pirpolo Pol oli kesi lila linki le winem liti Ma Ili ye.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Fei le mete wuru wuso pile pepe peifale pailolo pinge uf ili lepe pingowo pe paltuye, le mete wuru pantu pau peifo nemple pesio Pol pari le pe peipepi pila naro pe towa yawi tani winem liti Ma Ili. Leye lo pe pamsi wingi.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Fei le mete fei pepe pe enke pelpe pirpolo pe ma palwewe Pol la. Wolo mete ilepe pilape il frou ye fei pe falowo yalu pau ili piti lontoluwepe yali pal piti Rom pepe pirpei polpepei ‘Uf ili Jerusalem oli ipli lire mete.’
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Wem fei lepeye, yalu pau ili lirpepe yali pal piti pontoluwepe mete, pepi pe pulwepe mete fei pe pailolo pire ipli pepe. Wem pe puluwo le lire yali pal, leye lo pe kete eti pusa Pol.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Yalu pau ili lepe, le karowo Pol le lesio lari. Le le lirpepe yali pal ma kauti foiye lingi kimplinge winges piti ma topuwo pari. Leye lo le lepleteiye “Metine minele fei lepei? Le le lesi men?”
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Wem le lepletei lolpepei, mete ilepe pailo pirpei il fei pepe, le ilepe pirpei nemple pelpe. Pe fei polpepe, le yalu pau ili lepe le ma retai il pal lolomen, olotei. Wuso oli pe pirpei keraitei teiye. Leye lo le leifale lirpepe yali pal pele pe kesi Pol pila punwei pe winem ili kimpli oli.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 — ausente —
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 — ausente —
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Wem pe kali Pol pila punwei pe winem ili kimpli lepe, leye lo Pol leifale lirpowo yalu pau ili lepeye “Ye ingiteiki ki kirpeiye il peiki wo?”
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 “Wuso ye irpei il piti Grik, polpepe ye metine watafei metine liti Isip wuso laltei moingi liti lire mete piti pontoluwepe uf posinemple pepe lom? Le metine fei lepe le linuwepe mete wurutei (4000). Pe pantu pe kotire tef yawi nimpe re foiye olo. Ye metine fei lepe lom?”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Fei le Pol namti lirpowoye “Ki piti Israel le pe pilaiki ratei uf Tarsus ratei tef liti Silisia. Le uf fei lepe pretawo nange lele ilitei. Le fei ye ma usaiki, ki kirpepe mete il peiki wo.”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Yalu pau ili lotei watowo il, leye lo Pol litipi lile fomnou lepe le le lirpepe mete lire esi pele. Wem pe puluwo, le leilape esi pele pe posye pile. Fei Pol lire il piti Hibru lirpepe.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.