Atos 17
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Wem te rounge te naro te, te teifale tingowo tef liti Amfipolis re Apolonia tau, tau fale Tesalonaika, lepe winem liti mete piti Israel piti pifei onposio Ma Ili ratei.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Le Pol, metine pele piti lolpepe lepe, le le yo linki le winem fei lepe. Wem Ma Ili lotei laltei wem winges niliyeye le lungunape il paitei yousi.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Le le lire mete pepi pirpepei. Le le lirpepe nampliepe kosape il pal piti metine Ma Ili lotei laltei ma lila moingi le le ma nou leilo wem le la. Fei le Pol nou lirpeiye, “Metine Jisas wuso fei ki kirpeise lepe le metine Ma Ili lotei laltei.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Mete ilepe pulpope il wuso Pol lirpei pepe le pe weitei fale watafei Pol lire Sailas ye. Le mete wuru piti Grik wuso rautuwo Ma Ili pepe pire nimoure piti mete piti pinuwepe wuruye fei weitei pe piringe.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Wolo mete piti Israel pe enke olpe pasiepe le pe kesipe mete olpe piti pire kerin pinge tisi paulo pulunemple yaupe. Mete fei pepe pau peifo nemple le pe pailo pilape pinge uf ili lepe. Le pe pinki paltu winem liti Jeson pinta Pol lire Sailas pirpolo ma kesinge pautetei te mete wuso pile towa yawi lepe.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Wolo wem pe perengange kolo pe pesio Jeson lire mete piti pulpowo peipipe pilape pe mete lipi piti pontoluwo uf ili. Le pe pirpei pirkilau polpepei, “Mete fei pepei pe paptei moingi fale liye liye re pau pe, pe fei so pe pau fale uf louku lepei leso Jeson le kesipe lilape le pratei winem lele.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Le pe oli weisipe il lipi piti metine ilitei liti Rom, le lontoluwepe mete lipi pouku, pirpei polpepei, ‘Ise yuronom lom, metine ilitei nele fale, nange lele Jisas’.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Wem pe pirpei il fei pepei pe weisipe enke piti mete wuru pire mete lipi piti pingitepe moingi pe pos pile yaupe ye pe.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Mete lipi piti pingitepe moingi pirpowo Jeson lire mete piti pulpowo ma watepe mete lipi ara piti moingi ma nauyou fale kolo, yo pusape pe.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Fei le mulpou fei lepeye, mete piti pulpowo peifale paisinge Pol lire Sailas te Beria teye. Wem te rounge te fale te rounge karowo winem liti Israel lelpe piti pifei onposio Ma Ili.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Le mete piti uf fei lepe pe watafei mete piti Tesalonaika kolo, pe enke teingipe piti ma pingitepe il re wem pe pingitei pe enke kere ma pingitepeye pato. Le wem oli wuso lepe pe pungunape le pifei onposiepe il teingipe paitei yousi pasi il wuso Pol lirpei pepe ma pulpope pasiepe.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Fei pe polpepei mete wuru pulpope le nimoure piti mete mole yini wuru pire mete piti Grik re weitei pulpowo Jisas.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Wolo Israel fei pratei Tesalonaika pepe, wem pe pingitei polpepei Pol leptalo il piti Ma Ili pe mete piti Beria pe peifale pe fale Beria. Pe pirpei il papwe mete enke le pe pau penete nemple, ma posienge Pol lire Sailas.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Le mete piti pulpowo Jisas paisi Pol frouye fei le periai, le Sailas lire Timoti te rounge ratei Beria.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Fei le mete piti pila Pol pe paltei lepe pepi pe fale Atens. Lepe le pe nou pe Beria pilape il wuso Pol lirpepe piti ma Sailas lire Timoti ma rounge frou ye tau tulsi.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Wem Pol wala ratei Atens lengarienge Sailas lire Timoti le onom re one wusoli le lulwepe weni ririm olpe wuso pile pepe. Pe paptei wurutei pile. Le onom pele olo onetei liripe.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Fei le le liripe mete piti Israel re mete nemple piti onposio Ma Ili pe pirpei kapi il paptei pifei winem liti pifei onposio Ma Ili lire tulum lautu yawi piti paptei le paisepe oweli. Le lile ma lulwepe mete piti pe pau piri malfem soma lirpepe, le pe ma pingitetei.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Le mete ilepe piti peptalo il pe pau pire Pol kapi il peiwenemple. Le ilepe pe pirpeiye, “Metine fei lepei retawo men nele lato fi linei so fale lau lirpei men lile fei lepe?”
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Leye lo pe pirpowo Pol kesi pepi pe falepe mete piti pontoluwepe mete piti uf walem kumpu kumpu wuso pau peifo nemple, pifei Areopagus le pe pirpei “Ku keteiye milaiye mau lepei mirpolo ma ye irpouku il pal piti il wuso fei ye irpei pepe.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Le il ilepe wem ku mingitei ye irpepei, ku olo mretape kolo. Le ye ma irpouku il pal soma ku mretape.”
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Wusoli mete piti uf Atens pire mete piti uf nemple le pe pau ratei, pe re enke pelpe pirpolo ma waipotei pasi wem pelpe pe piti pirpei le pingitei il wuru fei pingi pau uf nemple.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Pol leilo lile kani mi mati lantepe mete piti pontoluwepe mete piti uf walem kumpu kumpu pepe wuso pau peifo nemple pife tulum lelpe Areopagus lepe. Le le lirpeiye, “Ise mete piti Atens, ki kulise watafei ise onposiepe ma lipi peise piti tef lepei wurutei.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Wusoli wem ki kilele kingi uf ile leise fei lepei, ki kulwepe tulum peise piti ise onposiepe. Le ki kerengawo ponu nele, le ponu fei lepe ise yaptei il paitei polpepei,
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Ma Ili wuso laltei tef fei lepei lire men nange pele wuso fei pile tef lepei le so Eiya liti yuwei lasi tef lepe le le miso ratei winem piti meila nange lele fei motwalem piti esi pelpe pesio kolo.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Le il nemple nou pe polpepei, le miso kapi men nemple wuso mete pe pesio towa lele le pe kapipi pepe kolo. Le lotei so laptei mete pire men nange piti tef lepei lasi yef piti ma kalili yef lepe.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Le linu laltei metine niliyeye, leye lo laptei mete topungou polomen polomen re fale keraitei pau mani niliye louku so lepe. Le le laptei pire tef fei lepi poungai. Wem le wala laptei kolo, le onposio wem piti pe ma ratei tef fei lepei lire uf le tef fei lepe soma pe ratei lepe. So polpepeye.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Le le lolpepei soma pe pintawo pe, le pe ma perengawo. Wuso Ma Ili le lato, lo le fiyen tanuku kolo.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Wusoli metine nele le lirpeiye, ‘Fei ku fale motwalem ku mratei tef fei lepei, le ku me mau mulunemple wusoli le lotei lirpei ku so molpepe.’ Le tipipi nemple peise re miso pirpei polpepei, ‘Fei ku re eple pele.’
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Le wusoli ku eple piti Ma Ili pele wolo ku muluwo kolo, le fei so ku ma mesio weni le ku mire yini lepe kolo. Wusoli pepe kuna yaupe, ku mete piti tef lepei kutei mifei onposio ku so maptei fale. Wolo le ratei lire singe lele.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Le Ma Ili onposi lolpepei le ma koponape wem fei mete pe retawo kolo pepe pato. Wolo fei le lirpepe mete liye liye re pile weitei tounga pesipe il olpe pelpe piti tef lepei.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Wusoli le lotei oli laltei wem piti le ma lifei lingitepe il punkom piti mete fei pratei tef lepei pire il olpe pelpe. Le metine fei le lotei laltei lepe soma lolpepei lepe wusoli le nou leila metine fei lepe wem le la, le nou fale alepe nimin le ku muluwo ku so mulpowo lepe.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Wem pe pingitowo le lirpei il piti wem le nou leilo, (Jisas wem le la lepe), leye lo mete ilepe pe paluwe oli pelesi wolo ilepe pe pirpeiye, “Ku ma nou mingitepe il fei ye irpei pepei pepe, ye ma nou irpei le ku ma mingitei wo.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Leye lo Pol lusape leye.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Mete ilepe pire metine nange lele Dionisius le lesio towa niliye wata fei ilepe pepe piti Areopagus, le moto nange pene Damaris re mete ilepe re pulpope il pepe pire Jisas.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.