Marcos 7
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Sokkad no timpu, duwon mgo Pariseo woy mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises nid pomon diyon to Jerusalem no id undiyot ki Disas.
1 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hinan hina Jesu hibebera’uh.
2 Nokita ran no duwon mgo tinodduwan din no mid ka-an no waa id ounab to bollad dan. Dos id puungan dan, supak diyot botasanon no ko-ilangan molinis dan diyot kod-ontong to Monama.
2 Naatu ana bai’ufununayah umah souwena’e eregubagub auman hi’aa hitomatom hi’itih.
3 Su iddos mgo Judio, labbi ron iddos mgo Pariseo, konna ran od ka-an otik dii ran pa unna od ikulon dos botasanon to kovuyyahan dan moka-atag to kod-ounab to bollad.
3 Pharisee naatu Jew sabuw etei’imak i hai binanakwar ti’ufunun hai a’agir hi’o na’atube umah tesouwenabo te’aau.
4 Ahad od uli ran pomon diyot polingki, konna ran od ka-an otik dii ran od unnan tod ikuu iddos botasanon to kod-ounab to bollad, su saddook nokosomad dan to molibmit diyot kod-ontong to Monama. Na, duwon pa dumon botasanon nod ikulon dan, iling to kod-ounab to mgo pokawan, mgo kondiru woy brunsi no mgo kopitira.
4 Ahar efanane tenan boro men abistan hina’aan, baise wantoro’ot i boro hinakif nakusouwih, naatu hai binanakwar afa maumurih maiyow tebi’ufunun, boun kerowas, naukwat, ya’aya baibitab ana noukwat, i na’atube tesasouwen.
5 De-en mid intud iddos mgo Pariseo woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. Kahi ran to, “Mambot id supak moho to mgo tinodduwan du iddos botasanon to kovuyyahan ta? Oyyos mid ka-an sikandan no waa id ounab to bollad.”
5 Imih Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hibatiy, “Aisimamih o abai’ufununayah bai’obaiyen it ata a’agir hibai nan men tibi’ufununimih, naatu baise i umah gubagub auman te’aau?”
6 Mid tavak si Disas to, “Bonnaa en iddos id poposaddoo to Monama ukit ki Isaias. Oyya su oraroy kow od po-uvag-uvag no mopompomakoy iling taddot no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to,
6 Iyafutih eo, “Isaiah kwa arerekabih isan eo i turobe, Bukamaim eo kikirum na’atube,
7 Waa koru-anon to kodsimba ran koddi,
7 I hai kwafiren ayu isau i yabin en,
8 Na, bonnaa en no id puungan dow iddos id sulat ni Isaias, oyyos id tonanan dow iddos suhu to Monama woy iyon dow baling id ikuu, iddos mgo botasanon nid bobbovallan da to mgo minuvu.”
8 Kwa God ana obaiyunen kwabosair sa’ab kwayai naatu orot hai bai’obaiyen kwabai kwabukikin kwanan.”
9 Mid ikahi pe-en si Disas to, “Oraroy kow od kotuigtuig nod inoyyug to suhu to Monama amoy'd ko-ikuu row ra en iddos botasanon dow!
9 Naatu Jesu iuwih eo, “Kwa God ana obaiyunen bosairen sa’ab ya’in naatu taiyuw abinanakwar bai’ufnunin isan i kwaso’ob kwanekwan!
10 Oyyos duwon id ikahi ni Moises no mid ungketen to, ‘Rispitu ka to amoy woy inoy ru,’ woy ‘Iddos ahad ondoy nod oseng to morat diyot amoy o inoy rin, ko-ilangan en nod imotayan.’
10 Moses na’atube eo, ‘hinat tamat inakakafiyih, yait ta hinah tamah erarafih i boro hina’asabun namorob.’
11 Piru sikiyu, ossa moho kos nonaw row. Su iddos minuvu no duwon nanoy id pokotavang diyot amoy woy inoy rin, od bolivad baling sikandin nod ikahi to, ‘Korban,’ no iddos kohulugan, id ossa kud ini atag to Monama.
11 Baise o ta hinat tamat isah iti na’atube inao, abistan ayu’une kwa abibaisi i God ana sibor yayasairen.
12 Na otid ikulon din iddos kodnonaw row, konnad sikandin od pokotavang to amoy woy inoy rin.
12 Tur nati na’atube nao, naatu boro men kafa’imo hinah tamah isah abisa ta nasinafumih.
13 De-en id podwora row kos suhu to Monama ukit to kod-ikuu row to botasanon no id pomon diyot kovuyyahan dow. Woy duwon pe-en mo-uraan id puungan dow no iling ka-ay.”
13 Kwa a’a’agir hai binanakawar kwabukikin naatu God ana tur i kamomow ebi’en naatu sawar afa moumurih maiyow auman nati na’atube kwasisinaf.”
14 Na, id poporani ni Disas iddos mo-uraan minuvu woy id ikohiyan din to, “Pominog kow woy ooyyari row ini tod labbotlabbot.
14 Iban maiye Jesu sabuw rou’ay gagamin eafih hina iuwih eo, “Kwa etei iti tur anao i kwananowar naniyan kwanab.
15 Konnod pokolibmit diyot kod-ontong to Monama iddos ahad ondan no koka-an nod usok diyot bivig to minuvu. Iyon od pokolibmit, idda en so morat no osengan nod leggua to bivig din.
15 Men sawar iti ufunane en orot wanawanan irun iwa’an gub kakafin etatounimih, baise abisa orot wanawananane etitit imaim iwa’an orot gub kakafih etatoun.
16 Na sikiyu, su duwon man tolinga row, pa-ayyad kow pominog.”
16 Tain hinama’am na’at tur kwanonowar kwananot.”
17 Nopongnga idda, id tanan sikandin taddot mo-uraan minuvu woy mid usok diyot baoy. Id intud ki Disas iddos mgo tinodduwan din ko ondan kos kohulugan taddot ponunggelengan din.
17 Sabuw rou’ay gagamin ihamiyih in bar rur ufunamaim ana bai’ufununayah iti oroubon isan hibatiy.
18 Kahin Disas to, “Waa kow vos mandad nokaabbot? Konna iddos ahad ondan no koka-an nod usok diyot bivig to minuvu kos od pokolibmit kandin diyot kod-ontong to Monama.
18 Iuwih eo, “Kwa auman boro’ika kwakakasiy? men abistan ta ufunane en erun iwa’an gub kakafin orot etatounimih.
19 Oyyos dii man idda od poko-usok diyot ginawa rin, ko konna, diyon da to gottok woy od leggua.”
19 Anayabin men orot dogoronamaim erurumih, baise en yan kabutin wanawanan erur naatu eafuwatait ere’er.” Iti na’atube eo ana maramaim Jesu kurerereb eo, “Bay etei’imak i gewasih kwanaa.”
20 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Iyon od pokolibmit to minuvu riyot kod-ontong to Monama, idda en so nokota-aw riyot ginawa rin no od leggua riyot bivig din.
20 Naatu ibanak eo maiye, “Abistan orot wanawananane etitit imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.
21 Oyyos pomon diyot daom to minuvu, nokota-aw riyot ginawa rin iddos morat no poomdom. Woy pomon tadda, od puung don sikandin to morat, iling to kodlaayuk to konna rin sawa, kodponakow, kod-imatoy,
21 Anayabin orot dogoron wanawanantoro’ot etitit, i not kakafin, sesebar, bar kweb, asabunubunuw, turahinah a’aawah ufuh na,
22 kodloivug, kod-akon-akon, morat no ingowollon to lawa, kod-aakaa, kodpuung to kororattan, od kosina, koddoddora-at to duma, kodporatasdatas woy ko-ongollan.
22 kabat, tur karur, tenagogor, baiwa’an ana yeyewra’aten, bahiy, koutabitabir, bai’o’orot, naatu baifufuwen.
23 Na langun ka-ay, id pomon diyot daom to ginawa to minuvu woy ini en kos od pokolibmit kandin diyot kod-ontong to Monama.”
23 Iti not kakafih etei’imak i orot wanawanane enan imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.”
24 Na, id tanan si Disas diyot Galilea woy id undiyon sikandin to mgo lugaa no moranit bonuwa to Tiro. To kod-inguma rin dutun, id owwot sikandin diyot sokkad no baoy, su id kopi-i rin nanoy no waa od pokosaddoo to kod-inguma rin. Piru ahad ungketen, nosorollan en ko ingkon sikandin.
24 Jesu efan nati ihamiy in tafaram Taiya wanawananamaim tit, naatu bar wanawanan run, men kok sabuw hitaso’ob i nati’imaim ma’am, baise men karam boro yumatan tibun.
25 Dutun, duwon sokkad no inoy no iddos ba-ay'n anak din, id losuran to busow. To norinog din nid inguma si Disas, idda ron en, id undiyon sikandin woy mid lingko-od nid ounduk diyot isowwan ni Disas.
25 Nati’imaim babin natun babitai kikimin afiy kakafin tarasum ma bi’a’afiy Jesu ana tur nowar na biyan tit anamaim ra’iy.
26 Id po-eru-eru sikandin no od polegguangon ni Disas iddos busow nid lasud diyot anak din. Na iddon ba-ay, konna Judio, su nominuvu sikandin diyot prubinsya to Fenicia woy dos kinohiyan din, Griego.
26 Babin i Greek matuwan, baise ana tufuw an i Fonisia imaim tufuw tafaram Syria wanawanan, i Jesu ifefeyan natun biyanamaim afiy kakafin tanun tatit isan.
27 Piru mid ooseng si Disas kandin ukit to ponunggelengan, kahi rin to, “Ko-ilangan no unna pa od kovuung kos mgo anak. Su konna en ollog nod ongayon iddos koka-an to mgo anak woy id sunggud diyot mgo tuyyang.”
27 Baise Jesu babin isan eo, “Wantoro’ot i boro kek abisa tekokok tanituwih, men ef ema’am boro kek hai bay tanab tanarub haru nahimaim nare hinab hina’aan.”
28 Piru kahi taddot ba-ay to, “Oyya, Longaggon, piru ahad pa iddos mgo tuyyang no riyot silob to lomisa, od pokoka-an man to mgo mumu nod pongo-uug to mgo anak.”
28 Baise babin eo, “Turobe Regah baise kek hai bay te’aa momosarih gem baban tere’er haru te’aau.”
29 Kahin Disas to, “Pomon to iling duwon kos id oseng ru, od poko-uli kad su id leggua ron iddos busow nid lasud diyot anak du.”
29 Imaibo Jesu babin iu, “O abaiya’afotenamaim imih kwen, afiy o natu ihamiyika.”
30 Na id uli ron dos ba-ay, woy nokita rin iddos anak din no id oilogga no no-uliyan don.
30 Babin matabir in ana bar tit ana kek gem yan inu’in itin afiy ihamiy titaka.
31 To id tanan si Disas diyot bonuwa to Tiro, id baya sikandin diyot bonuwa to Sidon, woy riyot mgo lugaa no moranit bonuwa to Decapolis, idda pa sikandin id livod diyon to Lanow't Galilea.
31 Imaibo Jesu tafaram Taiya ihamiy Sidon wanawananamaim remor in Galilee harew kukuf yan re, naatu rabon Bar Merar Etei Umat Ronron hai me yan tit.
32 Na rutun, duwon mgo minuvu no id piyod diyot ki Disas to sokkad no minuvu no diid pokorinog woy ommow. Id po-eru-eru ran kandin no od somaddan din iddon minuvu amoy'd ko-uliyan.
32 Nati’imaim sabuw afa orot tainin gugurin, naatu menan sarusarubet i hibai hina Jesu biyan hitit naatu uman biyan tabutubun isan hifefeyan.
33 De-en id piyod ni Disas iddos minuvu riyot moriyu boyow pomon diyot ko-urallan. Na, id tiyuk din to tintoddu rin woy id somaddan din iddos dila taddot minuvu. Nopongnga, id ilobban din iddos tintoddu rin woy id somoddan din iddos dila taddot minuvu.
33 Imih Jesu orot bai tit sabuw rou’ay gagamin ihamiyih akisinamo nabinamaim, naatu uman orot tainin wanawanan iuturiy, imaibo kwaitutur naatu orot menan butubun.
34 Na id langngag si Disas diyot datas to langit, woy id songnga sikandin to moraom pomon to eru rin woy kahi rin to, “Efata,” no iddos kohulugan, “Od kopokesan ka!”
34 Matan au mar nuw ra’at dogoron tutufin erawous naatu orot isan eo, “Efata,” anayabin “Kubotawiy!”
35 Idda ron en, nokorinog don dos minuvu woy na-awa iddos unayan no no-ommow sikandin, woy motallong don kos kod-ooseng din.
35 Mar ta’imonamo orot tainin botawiy tur nowar naatu menan yamutufur tur eo gaigiwas.
36 Id ikohiyan ni Disas dos mgo minuvu, no konna ran id ponudtuu riyot ahad ondoy iddos nokita ran. Piru ahad kopila rin sikandan id osengan, id ayas dan da en baling id poso-ob tid ponudtuu iddos nokita ran.
36 Naatu Jesu sabuw eotanih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.” Baise i mar etei sisinaf imih mar etei isan hio.
37 Na langun taddot nokorinog, oray'n nosoobbuwan. Kahi ran to, “Moppiya kos langun nid puungan din, oyya su ahad iddos diid pokorinog, woy dos mgo ommow, od poko-ooseng don!”
37 Sabuw anababatun hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita, naatu hio “Sawar etei’imak sinafen gewas! Naatu i karam boro niwa’an tainih gugurih tur hinanowar naatu awah gugih tur hinao!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.