Marcos 6
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na mid tanan si Disas taddon bonuwa duma taddot mgo tinodduwan din, woy id undiyon sikandan to bonuwa to Nazaret no id dokollan din.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 To id inguma ron kos Allow't Kod-imolloy, id undiyon si Disas to simba-an to mgo Judio woy mid nonaw. Na rutun, mo-uraan minuvu no id lolivuung. To norinog dan iddos nonaw ni Disas, oraroy ran no nosoobbuwan. Kahi ran to, “Te, ingkon ayu id pomon kos langun no sinorollan ka-ay'n minuvu? Ondoy ayu kos id boggoy kandin to moraom no koovottan? Mambot od pokopuung sikandin to mokososoobbu?
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Konna vo sikandin man iddos panday no anak ni Maria woy suwod onni Santiago, Jose, Judas woy Simon? Konna vo iddos mgo tobboy rin, dini man id oubpa?”
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 De-en mid ikahi si Disas kandan to, “Iddos propeta, mowwet kos kod-ontong kandin to langun, piru riyot kandin no ingod, diyot mgo korumannan din woy riyot mgo sakup to pomilya rin, od poddisokkan sikandin to kod-ontong.”
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Na pomon to dii sikandan od pomakoy, waa sikandin id puung to mokososoobbu riyot ingod din, idda ra en so pilopilon novohokan nid somaddan din kos no-uliyan.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Oray'n nosoobbuwan si Disas taddot mgo minuvu pomon to waa ran id pomakoy kandin.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Na, id umow ni Disas iddos sopuu-oruwon tinodduwan din, woy id suhu rin sikandan no tinduwa. Id boggayan din sikandan to kotungud to kodpoleggua to mgo busow.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 To waa pa sikandan id ipanow, id pomonduwan din sikandan, kahi rin to, “Yo kow'd piyod to koka-an, kavii woy soopi. Iyon dow ra piyodda, iddos tukod dow.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Sukub kow to sandalyas, piru yo kow'd piyod to ilisan.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Ahad ingkon kow od undiyon, woy otik duwon od inggat koniyu nod oubpa riyot baoy rin, yo kow'd alin diyot osson baoy taman tod awa kow taddon bonuwa.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Piru otid poko-inguma kow riyot lugaa no waad tanggap koniyu o konnod pominog to nonaw row, na tonani row idda woy podpara row kos boubbuk to livuta riyot pa-a row to kod-awa row, patow no waa id pokosondit dan koniyu riyot timpu nod silutan sikandan to Monama.”
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 De-en id ipanow ran, woy id ponudtuu ran diyot mgo minuvu no ko-ilangan od sondit woy'd tanan sikandan to mgo saa ran.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Na id poleggua ran iddos mgo busow, woy id doddasan dan to lana iddos od pongkovohokan woy no-uliyan sikandan.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Na, norinog ni Harin Herodes iddos moka-atag taddot pinuungan ni Disas pomon to oray'n novantug kos ngaran din. Oyyos duwon mgo minuvu nid ikahi to, “Ini en si Juan no Tohodboutismu no novadnow pomon diyot kopotayan. Ini en kos unayan nod pokopuung sikandin to mgo mokososoobbu.”
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Duwon duma nid ikahi to, “Sikandin si Elias.”
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Na, to norinog ni Herodes iddos moka-atag ki Disas, mid ikahi sikandin to, “Sikandin en si Juan no Tohodboutismu no id potompoddan kud to liyog, piru no-uyag mandon!”
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Id ikahi ni Herodes idda, oyyos sikandin man kos id pa-ammot, id povaku woy id poprisu dangan ki Juan. Id puungan din idda pomon to kodsugga ni Juan kandin, su id ahaw rin si Herodias no sawa taddot ari rin no si Felipe.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 Oyya su inaayun od ikohiyan ni Juan si Herodes no, “Supak diyot mgo Suhu ni Moises no od ahawon du kos sawa to suwod du.”
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Pomon tadda, nolingasa si Herodias ki Juan woy'd po-imotayan din nanoy sikandin, piru waa rin nopuungi idda su konnod aman si Herodes.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Su novaakkan si Herodes ki Juan, oyyos nosorollan din no motallong sikandin no minuvu woy molinis kos pusung. De-en waa rin po-imotayi si Juan. Id kopi-i rin nod pominog to nonaw ni Juan, ahad od pokovoggoy idda to taong diyot poomdom din.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Na riyot kodsampot ni Herodes to allow't kodtobbow rin, nokokita si Herodias to po-ukit to kod-imatoy ki Juan. Id pon-inggat ni Herodes iddos langun no ponguu no no-iraom kandin, dos mgo kopitan to sundau, woy dos od kilaannon no mgo minuvu riyot Galilea amoy od sakup to pista to allow't kodtobbow rin.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 To nolivuung don sikandan, iddos mongovay no anak ni Herodias ki Felipe, mid usok woy id sayow. Na, oray'n notoosan si Herodes woy dos langun nid pon-inggat din. De-en id ikohiyan ni Herodes iddos mongovay to, “Buyu ka koddi to ahad ondan nid kopi-i ru, su id boggoy ku en kikow.”
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Id pongulivot pe-en sikandin, kahi rin to, “Ahad ondan kos od buyuwon du, id boggoy ku en kikow, ahad pa inis kotongnga ka-ay't kohoriyan ku.”
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Na, id leggua iddos mongovay su od undiyot inoy rin woy mid intud kandin, kahi rin to, “Ondan man kos od buyuwon ku?”
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Idda ron en, id livod iddos mongovay riyot hari, woy mid ikahi sikandin to, “Id kopi-i ku nid boggoy ru koddi ini ron en, iddos uu ni Juan no Tohodboutismu no nokota-aw riyot bondihadu.”
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Na, to norinog idda to hari, oray sikandin no naanu. Piru pomon to id pongulivot don me-en sikandin diyot isowwan taddot id pon-inggat din, waa sikandin nokobolivad.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Purisu idda ron en, id suhu rin iddos sokkad taddot mgo sundau rin no od tompoddan to liyog si Juan. De-en id ipanow dos sundau po-undiyot prisuwan, woy id tampod din iddos liyog ni Juan.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Na, id piyod din iddos uu ni Juan no nokota-aw riyot bondihadu, woy id boggoy rin idda riyot mongovay. Id boggoy mandad idda taddot mongovay riyon to inoy rin.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 To norinog taddot mgo tinodduwan ni Juan iddon notomanan, id undiyon dan to prisuwan woy id angoy ran iddos lawa ni Juan amoy id lobbong.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 To id livod don diyot ki Disas iddos mgo tinodduwan no id suhu rin, id ponudtuu ran kandin iddos langun no id puungan woy id nonaw ran.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Pomon to oray'n mo-uraan minuvu no od pokodsuvaa-suvaa nod inguma, konna ran od pokosakat ahad diyot kodka-an dan.
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Purisu id sakoy ran to bollangay amoy od undiyon dan to noka-awoy-awoy'n lugaa.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Piru to kodlogkiyat dan, nokita sikandan to mo-uraan minuvu no nokokilaa kandan. Id ponlungkossu ran no id pongulibpit diyot lanow pomon diyot nokod-osso-osson bonuwa, woy noko-unna ran pe-en id inguma riyot lugaa nod undiyonnan onni Disas.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 To koddunggu onni Disas woy to kodponog din to bollangay, nokita rin iddos mo-uraan minuvu no nolivuung. No-eruwan sikandin, su noko-iling dan to mgo karnero no waa tohodtamong. Na, mo-uraa kos id nonaw rin kandan.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 To od komapun don, id porani ki Disas iddos mgo tinodduwan din woy mid ikahi to, “Noka-awoy-awoy inin lugaa woy asow ron od saop kos allow.
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Iyon ayu moppiya no od po-undiyonnon du to mgo bariyu inis mgo minuvu amoy'd pokovolli ran to koka-an.”
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Piru kahin Disas kandan to, “Sikiyu kos od poka-an kandan.”
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Mid intud si Disas to, “Pilon molison no paan kos id piyod dow? Ontongngi row ve-en.”
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Na, id suhu ni Disas iddos mgo tinodduwan din no od livuungon kos langun no minuvu riyot mgo grupu, woy od po-unsaron sikandan diyot sobbotton.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 De-en id pon-unsad iddos mgo minuvu to tinlimmompuu woy idda mandad so duma, simbokkad no gatus.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Na, id angoy ni Disas iddos limmon molison no paan woy oruwon ngaap, woy id langngag sikandin diyot datas to langit woy id posolamat diyot Monama. Nopongnga, id pontoppiktoppik din iddos mgo paan, woy id boggoy riyot mgo tinodduwan din amoy id sondad diyot mgo minuvu. Ungketen dad en mandad taddot mgo ngaap, id pontoppiktoppik din idda woy id pomboggoy riyot langun no minuvu.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Na, nokoka-an dan langun woy nongovuung.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Nopongnga, id temmos taddot mgo tinodduwan din iddos nongosama no nokoponnu pe-en to sopuu-oruwon bukag.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Na iddos ko-uralloy to mgo minuvu nid ka-an, mgo limmon maan (5,000) no mama.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Na idda ron en, id posakoy ni Disas dos mgo tinodduwan din diyot bollangay, woy id po-unna rin sikandan diyot Betsaida no riyon to dipaa taddot lanow, laggun tid popo-uli rin pa iddos mgo minuvu.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 To id ipanow ron iddos mgo minuvu, mid tikoddog sikandin po-undiyot buvungan amoy'd dasaa.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 To od kosagkup don, diyon poron si Disas to buvungan no siksikandin da, piru iddos mgo tinodduwan din, id pomollangay riyot tongannan to dakkoon lanow.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Na, nopantow ni Disas no noosayan iddos mgo tinodduwan nod bovadsoy, su nosinuggung dan kos kaamag. To od ka-allow-allow ron, id undiyonnan dan ni Disas no mid ipanow riyon to ampow't oweg no uvag kun tod lihad kandan.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 To nokita ran sikandin nid ipanow riyon to ampow't oweg, id pomehes sikandan to mattag allak, oyyos kunan dan ko busow sikandin.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Su iddos langun, nokokita kandin woy no-od-oratan. Piru idda ron en, mid ikahi si Disas to, “Yo kow'd kovaakki. Kahaa kow, su siyak ini.”
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 To id sakoy si Disas diyot bollangay, idda ron en, id soro dos kaamag. Na, oraroy ran no nosoobbuwan.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Oyyos ahad pa nokokita ran taddot mokososoobbun id puungan din taddot paan, waa ran nokaabbot taddot kohulugan tadda, su motoggas man kos uu ran.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Na, to nokorunggu ran don diyot dipaa to lanow, noko-inguma ran diyot lugaa to Genesaret, woy id ikot dan iddos bollangay ran.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 To kodponog dan to bollangay, idda ron en, nokilaa ron to mgo minuvu si Disas.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Na, id ponlungkossu ran diyot langun no lugaa no nokolingut, woy id sayung dan diyot ki Disas iddos od pongkovohokan amoy'd povowiyan dan kandin, ahad ingkon dan od korinog no riyon sikandin.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Ahad ingkon od undiyon si Disas, diyon to mgo bariyu, diyot mgo bonuwa o riyot mgo lugaa no nokolingkus dutun, od soyungon dan iddos od pongkovohokan diyot od kolivuungan to mgo minuvu. Id po-eru-eru ran ki Disas no od posomaddon dan ahad ubpu robbo taddot umpak din. Na iddos langun no nokosomad, no-uliyan en.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.