Marcos 1
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na, ini en kos tigkonayan to Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas Krays no Anak to Monama.
1 Iti i Tur Gewasin ana busurufin i Jesu Keriso God Natun isan.
2 No-ikahi riyot id posulat to Monama ki propeta Isaias no,
2 Ana tur i dinab orot Isaiah kikirum imaim busuruf eo.
3 Oyyos duwon monokkaan bawos diyot noka-awoy-awoy'n lugaa no mid ungketen to,
3 Orot ta fanan arar yanamaim eafa’af,
4 Notuman en idda, su id inguma si Juan no Tohodboutismu no riyon id oubpa to noka-awoy-awoy'n lugaa. Id nonaw sikandin to mgo minuvu, kahi rin to, “Sondit kow woy tanan kowd to mgo saa row woy poboutismu kow amoy'd posinsyan kow to Monama.”
4 John arar yanane tit na dogor baikitabir bapataito bain, saise God bowabow kakafih notawiyen isan binan.
5 Na, mid undiyot kandin iddos mgo minuvu no id pomon diyon to intirut prubinsya to Judea woy pomon diyot bonuwa to Jerusalem. Id ponudtuu ran iddos mgo saa ran, woy id poboutismu ran ki Juan diyot Oweg to Jordan.
5 Judea bar merar tutufin etei naatu Jerusalem sabuw tutufin etei hitit hin biyan hitit. Hai kakafih hi’e’en naatu Jordan harewamaim bapataito itih.
6 Iddos umpak ni Juan, binovallan pomot bowvuu to kamelyo woy dos ollon din, binovallan pomot kindaa to oyama. Iyon koka-an din, mgo apang woy tonnob.
6 John ana faifuw i camel bunibunin sakir iyoun, naatu ana kikir i bobaituw ta kanabin e’afuw naiwan kik, ana bay i sisik naatu kutor tafu.
7 Na id posaddoo si Juan diyot mgo minuvu, kahi rin to, “Duwon od tundug koddi no lampas pa koddi, su konna a ollog ahad kod-akas da en to sandalyas din.
7 Ana tur i iti binan, “Orot ta ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana kwafure anarufam. John Baptist ebibinan|alt="John the baptist" src="CN01653b.tif" size="col" loc="Mrk 1.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.7-8"
8 Od boutismuwan ku sikiyu to oweg, piru sikandin, Uhis no Ispiritu kos id boutismu rin koniyu.”
8 Ayu i harewamaim bapataito abit, baise i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nit.”
9 Na riyot timpu to kodboutismu ni Juan, mid inguma si Disas pomon diyot bonuwa to Nazaret no sakup to prubinsya to Galilea, woy id boutismuwan sikandin ni Juan diyot Oweg to Jordan.
9 Nati ana veya’amaim tafaram gagamin Galilee wanawanan bar merar Nazarethane Jesu na Jordan harewamaim John bapataito itin.
10 To id go-un don si Disas diyot oweg, idda ron en, nokita rin no nopokes kos langit woy id lonna iddos Uhis no Ispiritu riyot kandin iling to soopati.
10 Jesu harewane yey ana maramaim, mar botawiy, Anun Kakafiyin mamu imak na’atube re na tafan yey itin.
11 Na, duwon bawos pomon diyot datas to langit no mid ungketen to, “Sikkow en kos Anak ku no id dokollan ku to ginawa woy oraroy a no nahaa kikow.”
11 Naatu maramaim orot fanan tit eo, “O i ayu Natu, ayu Natu au yabow, o isa ayu abiyasisir.”
12 To nopongnga boutismu-i si Disas, idda ron en, id po-undiyon sikandin to Uhis no Ispiritu to noka-awoy-awoy'n lugaa.
12 Mar ta’imonamo Anun Kakafiyin iunawiy arar yan tit.
13 Na, daom to oppat-no-puun allow, id ubpa sikandin diyot noka-awoy-awoy'n lugaa no riyon en iddos mgo monnanap to puwaason, woy id geddaman sikandin ni Moivuyan. Piru mid undiyot ki Disas iddos mgo ponolihan amoy'd tuhanuu kandin.
13 Veya 40 na’atube imaim ma, Satan routobon itin. Sigarafor yumatah ta ta wanawanahimaim, naatu tounamatar nati’imaim i hina hitatafafar.
14 Na, to noprisu si Juan, id livod si Disas diyot Galilea amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan to Monama.
14 John dibur hiyayari’iy ufunamaim Jesu na Galilee tit, naatu God ana tur gewasin binan eo,
15 Kahi rin to, “Ini ron en kos timpu no id ponudtuu to mgo propeta dangan, oyyos asow ron kos kodharit Monama. Sondit kow woy tanan kowd to mgo saa row, woy pomokaya row kos Moppiyon Dinoggan.”
15 “Veya anababatun i na tit, God ana aiwob i na iyubin, bowabow kakafin kwasisinaf i kwanihamiyen kwanamatabir tur gewasin kwanitumitum!”
16 Sokkad no allow, laggun tid ipanow si Disas diyot ibpit to Lanow't Galilea, nokita rin iddos oruwon toosuwod no si Simon woy si Andres. Id ooppan dan to pukut, su mgo tohodngongaap me-en sikandan. Id umow ni Disas iddos oruwon tohodngongaap amoy'd kovovallan Marcos 1:16-18|src=" CNT5241.tif " size="span" ref="Marcos 1:16"
16 Naatu Jesu harew Galilee kukuf dones yan remor inan, siy bowayah orot rou’ab itih, Simon Peter tain Andrew hairi buwatamaim siy hibowabow.
17 Kahin Disas kandan to, “Duma kow koddi. Konnad ngaap kos od ingutollon dow, ko konna, od nonawwan ku sikiyu nod ingutoo to mgo minuvu.”
17 Jesu iuwih eo, “Kwai’ufnunu bairi tan ayu boro ani’obaiyi sabuw kwanabow.”
18 Idda ron en, id tonanan dan iddos mgo pukut woy id duma ran kandin.
18 Mar ta’imonamo hai buwat hihamiyen naatu hi’ufunun bairi hin.
19 Na, ponayun mid ipanow si Disas diyot ko-unnan boyow, woy nokita rin iddos oruwa mandad no toosuwod no si Santiago woy si Juan no mgo anak ni Sebedeo. Id ounsad sikandan diyot bollangay no id oupiya to mgo pukut.
19 In kikiminamo orot rou’ab itih, James tain John hairi, orot Zebedee natunatun, hai wa wanawanan hima hai buwat hiyayabuna.
20 Idda ron en, id umow sikandan ni Disas no od duma kandin. Na, id tonanan dan iddos amoy ran no si Sebedeo riyon to bollangay duma taddot mgo minuvu no id popuung dan, woy mid duma ran mandad ki Disas.
20 Jesu e’afa’af ana veya hairi matah kabiy himisir tamah Zebedee ana bowabow sabuw bairi wa afe’en hihamiyih hima, i Jesu hi’ufunun bairi hin.
21 Na, id undiyon onsi Disas to bonuwa to Capernaum. Woy riyon to Allow't Kod-imolloy, id usok si Disas diyot simba-an to mgo Judio woy mid nonaw to mgo minuvu.
21 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina tafaram Capernaum hitit, naatu Baiyarir ana veya na Kou’ay Bar run naatu busuruf i’obaiyih eo.
22 Nosoobbuwan dan taddot kodnonaw rin su duwon en kotungud, konna iling taddot mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises.
22 Sabuw hinonowar hifofofor men kafaita. Anayabin bai’obaiyen bitih ana itinin i roubabaruwen ana fairamaim bi’obaiyih, men Ofafar bai’obaiyenayah na’atube’emih.
23 Na riyot simba-an to mgo Judio, duwon sokkad no minuvu no id losuran to busow woy id pomehes, kahi rin to,
23 Men yok afiy kakafin orot iwanasum ma’am na Kou’ay Bar run ikirir eo,
24 “Disas no toho Nazaret, ondak lavut du konami? Id undini ka vo amoy'd silutan koy nikkow? Id kilaa a kikow, su sikkow en kos Uhis no Anak to Monama.”
24 “Jesu Nazareth mowan, aki biyai’imaim o abisa sinafumih kukokok? O kukokok aki inagurusi’imih? Ayu aso’ob o i yait, O i God ana Orot Kakafiyin!”
25 Na id sugga ni Disas iddos busow, kahi rin to, “Po-onong-onong ka! Leggua kad kandin!”
25 Jesu afiy kakafin kwarar iu, “Awa efot orot biyanamaim kutit!”
26 Idda ron en, id pokookoo to busow iddon minuvu, woy ayas mid pomehes to waa pa sikandin id leggua riyot minuvu.
26 Afiy kakafin orot iyuwiyuw naatu fanan auman bihir tit.
27 Nosoobbuwan iddos langun no minuvu woy id po-ikohiyoy ran to, “Eh, ondan man ini? Lammi inin nonaw, su duwon kotungud din nod sugga to mgo busow woy id leggua en!”
27 Sabuw etei hifofofor men kafaita naatu taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti anayabin i abisa? Bai’obaiyen boubun roubabaruwen ana fair auman, anayabin afiy kakafih eo biyunih i fanan tebaib!”
28 Pomon tadda, go-os nokoso-ob iddos moka-atag ki Disas diyot mgo lugaa no nokolingkus to intirut prubinsya to Galilea.
28 Naatu Jesu ana tur saisewat tasasar tit tafaram Galilee ana uman men sanet hima’am eretei tur hinowar.
29 Na, to id leggua onsi Disas diyot simba-an to mgo Judio, mid undiyon sikandin to baoy onni Simon woy Andres, duma ongki Santiago woy Juan.
29 Kou’ay Bar hibihamiy ufunamaim James, John hairi mutufor hin Simon Andrew hairi hai bar hitit.
30 Dutun, iddos ba-ay no onuhang ni Simon, id oilogga su id momonit. To mid inguma ron si Disas, id ponudtulan sikandin to mgo minuvu atag taddot novohokan.
30 Simon rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in Jesu na titit ana veya ana tur hi’owen,
31 De-en id poroniyan ni Disas iddos novohokan, woy id somaddan din kos bollad woy id po-onnow rin. Na idda ron en, no-uliyan sikandin woy id sondad kandan to koka-an.
31 Naatu na biyan tit uman bai ibais misir, nati’imaim sawow ihamiy busuruf bow.
32 To od kosagkup don, id piyod to mgo minuvu riyot ki Disas iddos langun nod kovohokan woy dos id ponlosuran to busow.
32 Nati rabirab veya re’er auman sabuw sawusawuwih naatu afa demon hitarsumih hima’am hibuwih hina Jesu isan.
33 Langun to mgo minuvu riyot bonuwa, nolivuung diyot lama to baoy.
33 Sabuw nati bar merar hima’am etei hiru’ay nati bar nanamaim,
34 Na, no-uliyan ni Disas iddos mo-uraan minuvu no duwon nokod-osso-osson bohok, woy id poleggua rin iddos mo-uraan busow, woy waa po-osenga ni Disas iddos mgo busow, su nokokilaa ran man ko ondoy sikandin.
34 Jesu sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyawasih naatu demon moumurih nunih hitit, men ibasit boro demon tihamiyih tur hitao, anayabin i hiso’ob i yait.
35 Mosukirom poron, mid onnow si Disas woy id undiyon to noka-awoy-awoy'n lugaa amoy od dasaa rutun.
35 Mar tomih ana gugumin iu’ufiy auman Jesu misir bar ihamiy tit remor in bar merar gagamin natabir na efan noutanubinamaim tit imaim ma yoyoban.
36 Na, id nonangkap kandin onsi Simon.
36 Baise Simon ana ofonah bairi hitit hinuwih hin.
37 To nokita ran don sikandin, mid ikahi ran to, “Od nongkapon ka to langun no minuvu.”
37 Naatu hititita’urih ana veya hi’u, “Sabuw o tenunuwihi.”
38 Piru kahin Disas kandan to, “Od undiyon ki pa to dumon bonuwa no morani ka-ay, su amoy id pokoponudtuu ku mandad kandan iddos Moppiyon Dinoggan oyyos ini en kos dontulon to kod-undini ku.”
38 Baise Jesu iyafutih eo, “It tanan bar merar afa iti bar merar gagamin sisibinamaim auman isah anabinan, anayabin nati isan ayu ana.”
39 De-en id lingkus ni Disas iddos langun no bonuwa riyon to Galilea. Id ponudtuu rin kos kahit Monama riyot mgo simba-an to Judio, woy id poleggua rin iddos mgo busow no id lasud diyot mgo minuvu.
39 Imih Galilee wanawanan etei remor hai Kou’ay Baremaim binan naatu demon kakafih nunih hitit.
40 Na, duwon sokkad no minuvu no duwon bohok no et-et no id porani ki Disas. Mid lingko-od sikandin diyot isowwan din woy id po-eru-eru, kahi rin to, “Nokosaddoo a nod poko-uli ka ka-ay't molibmit no bohok ku otik id kopi-i ru.”
40 Orot biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim tit sun yowen baibaisin isan ifefeyan eo, “Inakokok na’at basit iniwa’an anigewasin.”
41 Pomon to oray'n no-eruwan si Disas kandin, id somaddan din iddos minuvu woy id ikohiyan din to, “Oyya, id kopi-i ku en. Na od ko-uliyan kad.”
41 Jesu dogoron wanawanan yababan awan karatan uman ru’atayan naatu biyan butubun eo, “Ayu akokok. Kwigewasin!”
42 Idda ron en, worad iddos et-et din woy no-uliyan don sikandin.
42 Mar ta’imonamo orot biyan kokom hihururuwih hire naatu igewasin.
43 To waa pa po-iponawa ni Disas iddos minuvu, id loglohottan din sikandin, kahi rin to,
43 Baise Jesu ana baimatnuwen tur fokarinaka orot iu naatu biyafar eo,
44 “Yo ru vo ponudtuu ini riyot ahad ondoy, ko konna, undiyon ka to tohodbuwis amoy'd ontongngan din kos lawa ru. Woy boggoy ka to buwis no id suhu ni Moises amoy'd posivonnaa riyot mgo minuvu no no-uliyan kad.”
44 “Inanowar men yait ta ana tur ina’owen, baise mutufor inan firis biyan inatit o biya nanutitiy, naatu Moses eo na’atube sibor inayai, saise orot babin matahimaim hinaso’ob o igewasin.”
45 Piru mid ipanow iddos minuvu woy id posaddoo rin iddos langun no pinuungan ni Disas, de-en nokoso-ob iddos dinoggan. Na pomon tadda, dii ron od poko-undiyon si Disas to dumon bonuwa, su otid kokita sikandin to mgo minuvu, od livuungan en sikandin. Purisu diyon da sikandin id oubpa to noka-awoy-awoy'n lugaa, piru id pon-undiyon dad en to kandin iddos mgo minuvu no pomon diyot nokod-osso-osson lugaa.
45 Baise orot tit in busuruf tur bosemor tafaram etei bai. I ana turamaim Jesu men karam boro bebeyan tan bar merar tarun, imih i efan noutanubinamaim ma, baise sabuw efan ta ta i boro’ika hina biyan hititit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.