Atos 8

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 — ausente —
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Na, ayas id posupittan ni Saulo iddos od ponlolivuung nod pompomakoy. Id ipan din pon-usokki iddos mgo baoy woy id ammot din iddos mgo mama, ahad iddos mgo ba-ay woy id poprisu.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Na, iddos od pompomakoy no nokodsuwoysuwoy, id ponudtuu ran iddos kahit Monama riyot ahad ingkon no lugaa nod ko-ingumannan dan.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Sokkad kandan, si Felipe. Mid undiyon sikandin to bonuwa to Samaria woy id ponudtuu rin iddos moka-atag to Mesiyas.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 To norinog taddot mo-uraan minuvu iddos ponudtulon din woy to nokita ran iddos mgo mokososoobbu nid puungan din, id ooyyaran dan sikandin tid pominog.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Oyyos duwon mgo minuvu no id losuran to mgo busow no no-uliyan. Id pomomehes to monokkaa iddos mgo busow laggun to id ponleggua riyot id ponlosuran dan. Mo-uraa mandad kos mgo minuvu no id patoy kos lawa woy ahad iddos mgo pungku no no-uliyan don.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 De-en oray'n nahaa iddos mgo minuvu riyot Samaria.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 To idda ra en no bonuwa, duwon sokkad no minuvu no od kotuig nod madyik no id ngoranan ki Simon. Woy nouhoy ron, oray'd kosoobbuwan iddos langun no toho Samaria pomon to kandin no kotuihan. Id pobporoong sikandin no duwon kotuusan din.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Langun to worowora woy'd koruwonnan to iddon bonuwa, od pominoggon dan sikandin. Kahi ran to, “Saddook sikandin en iddos duwon kotuusan to Monama no id ngoranan to Dakkoon Kotuusan.”
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Idda en kos unayan no oraroy sikandin od pominoggon taddot mgo toho Samaria, su nouhoy ron no timpu no id kosoobbu-i ran sikandin taddot kodmadyik din.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Piru to id inguma si Felipe no mid ponudtuu to Moppiyon Dinoggan moka-atag to kodharit Monama woy moka-atag ki Disas Krays, id pomakoy sikandan woy id poboutismu ron iddos mgo mama woy mgo ba-ay.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Na ahad si Simon, id pomakoy woy id poboutismu ron mandad, de-en inaayun don sikandin id dumoruma ki Felipe ahad ingkon. Woy nosoobbuwan sikandin taddot nokita rin no mokososoobbun pinuungan ni Felipe.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 To norinog to mgo apostoles diyot Jerusalem no id pomakoy ron to kahit Monama iddos mgo toho Samaria, id po-undiyon dan si Pedro woy si Juan.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 To kod-inguma ran dutun, id dasaa ran atag tod pompomakoy amoy'd kotanggap dan iddos Uhis no Ispiritu.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Oyyos waa ran poron notanggap iddos Uhis no Ispiritu to noboutismuwan sikandan ukit da to ngaran ni Disas Krays nod Longaggon.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Na, id torungngan onni Pedro woy Juan to bollad dan iddos uu taddot od pompomakoy, woy idda ron en, notanggap dan iddos Uhis no Ispiritu.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 To nokita ni Simon no nokotanggap don to Uhis no Ispiritu iddos od pompomakoy ukit to kodtoddung to mgo apostoles to bollad dan diyot uu ran, od boggayan din nanoy to soopi si Pedro woy si Juan.
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 Kahi rin to, “Boggayi a ruwon no kotuusan, su amoy iddos ahad ondoy nod kotorungngan to koddin bollad diyot ampow to uu ran, od pokotanggap mandad to Uhis no Ispiritu.”
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Piru mid tavak si Pedro to, “Od pokosahap ka nanoy duma ikos kikow'n soopi riyon to linow't apuy, su kunan du kod kovolli ru kos kotuusan no id boggoy to Monama!
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Waa lavut du ka-ay't id popuungan to Monama konami, oyya su ikos poomdom du, konna motallong diyot kod-ontong to Monama.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 De-en sondit ka woy tanan kad to morat no puhawang du woy dasaa ka riyon tod Longaggon, su saddook od posinsyan din pa kos morat no ingowollon du.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Su nosorollan ku no oraroy ka en no nosina woy no-uripon ka to saa.”
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Na kahin Simon kandan to, “Dasaa kow riyon tod Longaggon atag koddi amoy konna ku od kosahapan iddos id ikahi row.”
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 To nopongnga id posivonnaa woy id ponudtuu to kahi tod Longaggon si Pedro woy si Juan diyot bonuwa to Samaria, id livod sikandan diyot Jerusalem. Na, id ponudtuu ran iddos Moppiyon Dinoggan diyot mo-uraan bariyu no nongovoyan dan no sakup to Samaria.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Na, duwon ponolihan tod Longaggon no id pokita ki Felipe woy id ikohiyan sikandin to, “Porava ka ko-ungkay woy ikuu ka to daan no pomon diyot Jerusalem po-undiyon to Gaza.” (Iddon daan, konna oraroy od kovoyan.)
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Purisu mid ipanow si Felipe.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Laggun tid sakoy sikandin to kolisa rin, id basa rin iddos libru ni propeta Isaias.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Na iddos Uhis no Ispiritu, mid ikahi ki Felipe to, “So-utow iddos kolisa woy daag ka tadda.”
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 De-en id lupug ni Felipe iddos kolisa, woy to noso-utan din don idda, norinog din no id basa taddot sinolihan iddos libru ni propeta Isaias. Na mid intud si Felipe kandin, kahi rin to, “Noovottan du vo kos id basa ru?”
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Mid tavak iddos sinolihan to, “Waa en, oyyos waa man od paabbotlabbot koddi.” Na, id posakoy rin si Felipe riyot kolisa woy id po-unsad diyot duug din.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Iddos nokota-aw taddot id basa rin diyot Nosulat no Kahit Monama, mid ungketen to,
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Id po-ilawan sikandin woy konna ollog kos kodhukum kandin.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Na mid ikahi iddos sinolihan diyot ki Felipe to, “Ponudtuu ru koddi ko ondoy inis minuvu nod tommanon ni Isaias ka-ay't id sulat din. Moka-atag bo ini to ko-ugolingun din o riyot ossa?”
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Pomon dad en diyon tid basa rin, id paabbotlabbot ni Felipe kandin iddos Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Todtahad, id inguma ran diyot lugaa no duwon oweg. Kahi taddot sinolihan diyot ki Felipe to, “Na, duwon man oweg iko-i. Kopakoy vo nod boutismuwan a nikkow?”
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 [Mid tavak si Felipe to, “Otik mooggot kos kopomakoy ru ki Disas Krays no waa kodduworuwa, kopakoy nod boutismuwan ka.” Kahi taddot sinolihan to, “Id pomakoy a en no si Disas Krays kos Anak to Monama.”]
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Na, id posoro taddot sinolihan kos kolisa, woy id ponog dan nid undiyot oweg, woy id boutismuwan sikandin ni Felipe.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 To id go-un dan don pomon diyot oweg, tigkow ron no nowora si Felipe su id piyod don to Uhis no Ispiritu. Worad sikandin nokita taddot sinolihan, piru id ponayun don sikandin nid uli duma to dakkoon kahaan.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Na si Felipe, nokotaud to riyon don sikandin to bonuwa to Asoto. Woy id ponudtuu rin iddos Moppiyon Dinoggan diyot langun no bonuwa no id boyan din taman tid inguma sikandin diyot Cesarea.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.