Atos 5

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na, duwon toosawa no id boligya mandad to livuta ran. Iddos mama, id ngoranan ki Ananias woy dos sawa rin, si Safira.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 To novoligya ran don idda, id piyod ni Ananias iddos bayad diyot mgo apostoles, piru waa rin id amin id boggoy. Woy dos sawa rin, nokosaddoo rad tadda.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Na kahin Pedro to, “Ananias, mambot id aman ka nod po-iraom to kotuusan ni Moivuyan woy id uhusan du kos Uhis no Ispiritu? Su iddos dumon soopi no id bayad taddot koniyun livuta, id ollos dow moho.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 To waa row pa novoligya iddon livuta, koniyu me-en idda. Woy to novoligya rowd, koniyu rad en mandon kos bayad tadda. Na, mambo moho tid pomuhawang kow nod puung to morat no iling ka-ay? Konna ra sikami kos id uhusan dow, ko konna, ahad iddos Monama.”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 — ausente —
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 — ausente —
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Na mgo otollun uras pomon tadda id inguma iddos sawa ni Ananias, piru waa saddoo rin taddon notomanan.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Mid intud si Pedro kandin, kahi rin to, “Ponudtuu ka koddi to bonnaa. Ini ra ve-en langun kos bayad taddot livuta row?”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Kahin Pedro kandin to, “Mambot nokod-iling kow no toosawa nod geddam to Uhis no Ispiritu? Ontongngiyu! Ika ron to sobbangan kos mid loobbong to sawa ru, su id lobbong ka rad en mandad nikandan!”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Na idda ron en, nopiloy sikandin diyot isowwan ni Pedro woy id patoy. To kod-usok taddot sudduwan no mgo mama, nokita ran no id patoy ron mandad sikandin, de-en id sayung dan idda po-undiyot leggua amoy id lobbong duug taddot sawa rin.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Na, no-od-oratan iddos langun no id lolivuung nod pompomakoy woy dos langun no nokorinog taddon notomanan.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Na, mo-uraa kos mokososoobbun pinuungan to mgo apostoles diyot mgo minuvu. Iddos langun nod pompomakoy, inaayun od lolivuung diyot Balkon ni Solomon.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Ahad mowwet kos kod-ontong to mgo minuvu kandan, duwon en duma no waa id pongaku nod lonug kandan pomon to allak dan.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Piru ahad iling tadda, ayas pe-en id mo-uraa kos id pomakoy diyon tod Longaggon, mgo mama woy mgo ba-ay.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Na, pomon to mokososoobbun pinuungan to mgo apostoles, id piyod to mgo minuvu iddos od pongkovohokan po-undiyot ibpit to doraanon woy id po-ilogga ran diyot katri woy ikam amoy otid ukit si Pedro, od kovoyan sikandan ahad od kopontokkan dobbot aung din iddos duma.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Woy id pon-inguma iddos mo-uraan minuvu nid pomon diyot mgo bonuwa no nokolingkus to Jerusalem no id pompiyod mandad tod pongkovohokan woy ahad iddos id ponlosuran to busow, nongo-uliyan dan langun.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Piru iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis woy dos langun no duma rin no Saduseo, oray'n nosina taddot mgo apostoles.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 De-en id pa-ammot dan iddos mgo apostoles woy id prisu.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Piru iddon bulli, id lukatan to ponolihan tod Longaggon iddos lokkob taddot prisuwan woy id poleggua rin iddos mgo apostoles.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Woy id ikohiyan din sikandan to, “Undiyon kow to templo woy ponudtuu row riyot mgo minuvu rutun iddos moka-atag taddot lammin umuu no id pomon diyot ki Disas.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 De-en id dumoruma iddos mgo apostoles taddot id ikahi to ponolihan. To sollom poron tadda, mid undiyon dan to templo woy id nonaw.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Piru to kod-inguma taddot id ponsuhu riyot prisuwan, worad dutun iddos mgo apostoles. Purisu id poolivod dan diyon to mgo ponguu woy mid ikahi sikandan to,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “To kod-inguma roy rutun, nokita roy no id ponoggasan tid lokkob iddos prisuwan, woy dos langun no tohodtamong, dutun dad man id ponloohinat to sobbangan, piru to id lukatan doy iddos lokkob, worad dutun iddos mgo pinirisu nid pa-angoy row nanoy konami!”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 To norinog idda to kopitan to mgo tohodtamong to templo woy taddot mgo ponguu to tohodbuwis, nongotaong sikandan taddon notomanan to mgo apostoles.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Na, duwon id inguma riyot kandan no mid ikahi to, “Dos mgo minuvu no id prisu row, diyon don to templo woy mid nonaw to mgo minuvu.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Idda ron en, iddos kopitan to mgo tohodtamong to templo duma taddot mgo minuvu rin, id undiyon woy id ammot dan mandon iddos mgo apostoles. Piru waa ran posokiti, su od kovaakkan dan to mgo minuvu kod ponlumbahon dan to batu.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Na, id piyod dan iddos mgo apostoles diyot isowwan to mgo ponguu to Judio, woy id sugga sikandan taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis.
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Kahi rin to, “Id loglohottan doyd man nanoy sikiyu no diid nonaw moka-atag taddon minuvu! Piru ayas dow ra en moho id so-ob kos nonaw row ka-ay to intirut Jerusalem, woy iyon dow id kopi-i no sikami kos od sonditan dow taddot kandin no kopotayan!”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Piru mid tavak si Pedro woy dos dumon mgo apostoles, kahi ran to, “Ko-ilangan no iyon doy'd dumannan iddos id kopi-it Monama, konna id kopi-it mgo minuvu.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Dos Monama to keton kovuyyahan, sikandin kos id badnow ki Disas nid imotayan dow ukit to kodpakpak diyon to krus.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Nopongnga sikandin novadnow, id batun don to Monama woy id posivontuhan ukit to kodpo-unsad diyon lomig to kowanan din, su amoy sikandin kos od hari woy od tobbus keta. Id puungan din idda amoy siketa no koubbaran ni Israel, od sondit woy od tanan to mgo saa amoy'd koposinsyan.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Na, od posivonnalan doy no inis langun ka-ay, bonnaa en woy id posivonnalan mandad ini to Uhis no Ispiritu no id boggoy to Monama riyot mgo minuvu nid dumoruma kandin.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 To norinog idda taddot mgo ponguu to Judio, ayas pe-en sikandan id langot woy kopi-i ran nod imotayan iddos mgo apostoles.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Piru duwon sokkad no Pariseo no tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises woy mowwet kos kod-ontong kandin to langun no minuvu. Iddos ngaran din, si Gamaliel. Mid lohinat sikandin woy id suhu to mgo minuvu nod polegguangon pa tahad iddos mgo apostoles.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 To nokoleggua ron sikandan, mid ikahi si Gamaliel to, “Mgo duma ku no koubbaran ni Israel, ayyad-ayyad kow tod puungan dow taddon mgo minuvu.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Su dangan, duwon sokkad no minuvu nid ngoranan ki Teudas no mid pokita woy id pokilaa nod bontuhon kun sikandin no minuvu, woy duwon mgo oppat no gatus no minuvu no sakup din. Piru to id imotayan don sikandin, iddos langun taddot mgo minuvu rin, nokodsuwoysuwoy woy dos pinuungan din, nowora.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Woy riyot timpu no id suhu to gubernador no id polista kos mgo minuvu, id loppow si Judas no toho Galilea. Duwon mo-uraan minuvu no nopiyod din, piru id imotayan dad sikandin, woy nokodsuwoysuwoy rad en mandad iddos mgo minuvu rin.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 De-en ko-ungkay, ini kos od osengon ku koniyu. Yo row monnuwa iddon mgo minuvu woy podtohona row ron sikandan, oyya su otik iddos pinuungan dan, puhawang da to minuvu, konna en idda od pokoponayun.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Piru ko iddos pinuungan dan, puhawang to Monama, dii kow en od pokoposoro kandan. Konna ra idda, od pokosupak kow pe-en to Monama.”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 De-en to norinog taddot mgo ponguu to Judio iddos id ikahi ni Gamaliel, id dumoruma sikandan. Na, id po-umow ran iddos mgo apostoles woy id polompossan. Nopongnga, id diiyan dan don sikandan nod nonaw moka-atag ki Disas, idda pa id sovukan.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Na, id leggua iddos mgo apostoles no duwon dakkoon kahaan, su riyot kod-ontong to Monama, od pokogaha ran nod ti-is to kodpo-ilow pomon to ngaran ni Disas.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Na, ipat allow riyot templo woy riyon mandad to mgo baoy ran, id ponayun sikandan nid nonaw woy id ponudtuu to Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas no sikandin en iddos Mesiyas.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.