Atos 4

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na, laggun tod ooseng pa si Pedro woy si Juan diyot mgo minuvu, id poroniyan sikandan to mgo tohodbuwis duma to kopitan to mgo tohodtamong to templo woy ahad iddos mgo Saduseo.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Nolingasa ran, su id nonaw iddos oruwon apostoles diyon to mgo minuvu no novadnow en si Disas, woy id ponudtuu ran no idda en kos id posivonnaa no od kovadnow mandad iddos langun nid poomatoy.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 De-en id ammot dan si Pedro woy si Juan woy id prisu pa tahad sikandan taman to sollom su od kovulli ron man iddot kod-ammot kandan.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Piru ahad iling tadda, dos mo-uraan nokorinog taddot nonaw ni Pedro, mid pomakoy ran. Woy iddos ko-uralloy taddot mgo mama ra no id pomakoy, id inguma to mgo limmon maan (5,000).
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 So-op no allow, id lolivuung diyot Jerusalem iddos mgo ponguu to Judio duma tod pombuyyahon dan woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Id lonug kandan si Anas no mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, si Caifas, si Juan, si Alejandro woy dos duma pon korumannan ni Anas.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Na, id pa-angoy ran si Pedro woy si Juan woy id piyod diyot isowwan dan amoy'd inturan, kahi ran to, “Ingkon pomon kos kotuusan dow no noko-uli ka-ay't pungku? Ondoy man kos id boggoy koniyu ka-ay'n kotungud?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Na si Pedro no no-iroomman to Uhis no Ispiritu, mid ikahi to, “Mgo ponguu woy od pombuyyahon,
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 otik iyon dow od inturon konami iddos moppiya nid puungan doy ka-ay't pungku woy ko momonnu sikandin no-uliyan,
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 ini kos od ko-oseng doy koniyu. Sikiyu woy dos langun no koubbaran ni Israel, ko-ilangan nod koovottan dow no inis minuvu nid lohinat ka-ay't isowwan dow ko-ungkay, no-uliyan pomon to kotuusan ni Disas Krays no toho Nazaret. Sikandin kos id pakpak dow riyon to krus, piru id badnow sikandin to Monama.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Si Disas iddos batu nod ikohiyon diyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to,
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Waa ossa nod pokotobbus keta, oyyos ka-ay to intirut ingod, waa ossa no id popiyod to Monama nod tobbus keta, ko konna, si Disas da en.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Na, pomon to waa kod-aang-aang no kod-ooseng ni Pedro woy Juan, nosoobbuwan iddos mgo ponguu to Judio, su nosorollan dan man no moobbava ra kos no-iskwilan dan woy waa goli nokilaa kos ngaran dan. Woy noponulan dan no inis oruwa, id dumoruma ki Disas.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Pomon to nokita ran no no-uliyan don iddos minuvun pungku nid lohinat diyot duug ni Pedro woy Juan, worad id poko-oseng taddot mgo ponguu.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 De-en id poleggua ran pa tahad si Pedro woy si Juan pomon diyot Mowwet no Hukumanan, amoy od potongkooy pa sikandan.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Kahi ran to, “Ondan man kos od puungan ta ka-ay'n mgo minuvu? Su nosorollan to langun ka-ay't Jerusalem no nokopuung dan to mokososoobbu. De-en dii ki od poko-oseng no konna mooggot iddon notomanan.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Piru amoy konnod pokoso-ob inis notomanan, od diiyan tad sikandan nod nonaw moka-atag ki Disas.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 De-en id po-umow ran si Pedro woy si Juan woy id loglohottan no dii ron en od ikahi woy od nonaw moka-atag ki Disas.
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Piru mid tavak si Pedro woy si Juan, kahi ran to, “Podtiitimbanga row ve-en ko ingkon musing kos ollog diyot kod-ontong to Monama. Idda vo sod dumoruma koy taddot koniyun id kopi-i o iddos id kopi-it Monama?
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Su atag konami, konna koy en od pokosoro nod ponudtuu taddot langun no nokita woy norinog doy pomon ki Disas.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 To norinog idda taddot mgo ponguu, id kotasan dan pe-en si Pedro woy si Juan. Piru id sovukan dan dad, oyyos waa man ollog no unayan to kodsilut kandan, woy novaakkan dos mgo ponguu to mo-uraan minuvu no mid doong to Monama pomon taddot mokososoobbun notomanan.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Oyya su inis minuvu no no-uliyan don ukit to mokososoobbun pinuungan, lampas don to oppat-no-puu kos idad din.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Na, to id sovukan don si Pedro woy si Juan, id tollus dan diyot duma ran nod pompomakoy. Woy id ponudtuu ran iddos langun nid ikahi taddot mgo ponguu to tohodbuwis woy'd pombuyyahon to mgo Judio.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 To norinog idda to mgo duma ran, id posokaddoy sikandan nid dasaa riyot Monama, kahi ran to, “Longaggon no Motuus, sikkow kos mid bovaa to langit, livuta, dahat woy ahad iddos langun no nokota-aw ka-ay.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Ukit to Uhis no Ispiritu, id po-oseng du iddos kovuyyahan doy no si David no uripon du no mid ungketen to,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Su iddos mgo hari ka-ay to ampow't ingod woy dos mgo ponguu, nolivuung don
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 “Monama, notuman don iddos id posulat du ki David, oyyos ka-ay to Jerusalem, nolivuung don onsi Harin Herodes woy dos gubernador no si Poncio Pilato. Nokodsokkad don sikandan duma to langun no Judio woy taddot konna mgo Judio amoy'd supak ki Disas no uhis no uripon nid aam du no Mesiyas.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Iddos langun no id puungan dan, id ikuu taddot tapoy'n puhawang du ukit to kikow'n kotuusan woy id kopi-i.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Na ko-ungkay, od Longaggon, nosorollan du iddos kodkatas dan konami. Tovangi koy no mgo uripon du amoy dii koy od aang-aang nod nonaw to kikow'n kahi.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Pokita ru kos kikow'n kotuusan amoy'd ko-uliyan iddos od pongkovohokan, woy puungiyu iddos mgo mokososoobbu ukit to kotuusan to ngaran ni Disas no uhis no uripon du.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 To nopongnga ran don id dasaa, nouva iddos baoy nid lolivuungan dan. Langun dan, id po-iroomman to Uhis no Ispiritu, woy to waa kod-aang-aang, id nonaw ran kos kahit Monama.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Na langun tod pompomakoy, nosokkad dos poomdom woy ginawa ran. Woy waa ahad sokkad kandan no noohoddan taddot koruwonnan dan, ko konna, inaayun dan od potovangoy.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Iddos mgo apostoles, ponayun dan id posivonnaa moka-atag taddot kodbadnow ki Disas nod Longaggon ukit to dakkoon kotuusan no id boggoy kandan. Woy id busbus to Monama dos kopiyannoy rin diyot langun nod pompomakoy.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Waa sokkad kandan no nokulangan to ko-ilonganon dan, oyyos duwon man duma nod pompomakoy no id boligya to mgo livuta woy baoy ran,
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 woy dos bayad tadda, id piyod dan diyot mgo apostoles amoy id pomboggoy riyot duwon mgo ko-ilonganon.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Na, iling dad en mandad tadda kos id puungan ni Jose no toho Cipre no sokkad taddot koubbaran ni Levi. Id ngoranan sikandin to mgo apostoles ki Bernabe no iddos kohulugan, tohod-inniyat to ginawa.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Mid bovoligya sikandin to livuta woy id piyod din iddos bayad tadda riyot mgo apostoles.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.